Pasaulyje

2020.09.28 08:22

Įvykiai Baltarusijoje. Minske protestavo šimtatūkstantinė minia, pareigūnai šaudė koviniais šoviniais į orą

atnaujinta 16.39
BNS, Eleonora Budzinauskienė, ELTA2020.09.28 08:22

Baltarusijos pareigūnai prieš protestuotojus sekmadienį naudojo ašarines dujas, šaudė kovines kulkas į orą Gomelio mieste, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

Sekmadienį, 50-ąją kasdien vykstančių protestų dieną, pareigūnai sulaikė šimtus baltarusių įvairiuose šalies miestuose.

Minske į gatves protestuoti išėjo apie 100 tūkst. žmonių, kurie mojavo raudonai-baltomis vėliavomis, jie neteisėtą prezidentą Aliaksandrą Lukašenką vadino „fašistu“ ir skandavo „gėda“.

Gomelio mieste kaukėti pareigūnai puolė protestuotojus, juos suėminėjo ir naudojo smurtą, ašarinių dujų granatas, koviniais šoviniais šaudė į orą.

Macronas pasirengęs susitikti su Cichanouskaja

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasirengęs susitikti derybų su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, paprašiusia jo tarpininkauti sprendžiant politinę krizę jos šalyje, pirmadienį pranešė Prancūzijos Vyriausybės atstovas spaudai.

„Tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra autoritarinės valdžios, negalinčios priimti demokratijos logikos, krizė“, – sakė Gabrielis Attalas ir pridūrė, kad E. Macronas susitiks su S. Cichanouskaja, „jeigu ji to paprašys“, kai Prancūzijos vadovas viešės Vilniuje.

E. Macronas oficialaus vizito į Lietuvą atvyks pirmadienio popietę.

Lukašenka siūlo Macronui žiūrėti vidaus politikos

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paragino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną rūpintis Prancūzijos vidaus reikalais, praneša baltarusių televizija Lenkijoje „Belsat“. Taip autoritarinio režimo lyderis reagavo į E. Macrono pareiškimą, kad A. Lukašenka turi pasitraukti.

„Akivaizdu, kad jis turi pasitraukti. Tai valdžios krizė – autoritarinės valdžios, kuri nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. Akivaizdu, kad A. Lukašenka turi pasitraukti“, – E. Macrono žodžius „Journal du Dimanche“ citavo BNS.

A. Lukašenka savo „Telegram“ žinutėje paragino E. Macroną tvarkytis su savo šalies vidaus problemomis: „Be „geltonųjų liemenių“, verta paminėti besikartojančias Prancūzijos problemas su BLM („Black lives matter“, liet. „Juodaodžių gyvybės svarbios“ – LRT.lt) ir musulmonų protestais Marselyje bei Lione. (...) Vadovaudamasis savo logika, Prancūzijos prezidentas turėjo pats atsistatydinti prieš 2 metus.“

Savo pasisakyme A. Lukašenka nevengė ir seksistinių tonų.

„Įvertinus, kad ši buvusi kandidatė (Sviatlana Cichanouskaja – LRT.lt) yra moteris, Prancūzijos prezidentas taip pat rizikuoja įsivelti į asmenines problemas namuose“, – pareiškė Minsko režimo lyderis.

Pirmadienį E. Macronas atvyksta dviejų dienų vizito į Lietuvą, vėliau vyks į Latviją. Kol kas neskelbiama, ar jis susitiks su S. Cichanouskaja ar kitais Baltarusijos opozicionieriais, bet Prancūzijos vadovas tokios minties neatmetė.

Taip pat skaitykite

Ragina Macroną tarpininkauti

S. Cichanouskaja pirmadienį paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną tarpininkauti sprendžiant jos šalyje kilusią politinę krizę. S. Cichanouskaja pareiškė viltį, kad E. Macronas į dialogą galėtų įtraukti ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Naujienų agentūros AFP žurnalistams S. Cichanouskaja teigė, jog ES turėtų išplėsti sankcijas Baltarusijai ir jas taip pat įvesti autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą remiantiems verslams.

„Protestai nesustos, – interviu sakė opozicijos lyderė. – Žmonės nesutiks su režimu, kurio valdomi gyveno visus šiuos ilgus metus.“

Ji teigė planuojanti susitikti su E. Macronu, pirmadienį į Vilnių atvykstančiu dviejų dienų vizito. Prancūzijos prezidentas būtų aukščiausio lygio politikas, su kokiu S. Cichanouskajai yra tekę susitikti. Anksčiau ji susitiko su Lenkijos, Lietuvos atstovais bei ES šalių užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

S. Cichanouskaja teigė, kad Prancūzijos lyderis yra žinomas kaip mediatorius sprendžiant tarptautines krizes.

„E. Macronas yra vienas stipriausių lyderių Europoje ir pasaulyje, tad jis galėtų būti bent jau vienas iš mediatorių. Galbūt jis sugebėtų patraukti V. Putiną taip pat dalyvauti tarpininkavime“, – Vilniuje, į kurį kiek vėliau pirmadienį atvyks E. Macronas, sakė S. Cichanouskaja.

ES svarsto įvesti sankcijas asmenims – A. Lukašenkai ir kitiems aukšto lygio pareigūnams, laikomiems atsakingais už smurtinį protestų malšinimą.

Tačiau S. Cichanouskaja ragina žengti dar vieną žingsnį ir įvesti „ekonomines sankcijas verslams ir atskiriems verslininkams, remiantiems A. Lukašenkos režimą“. Tačiau opozicijos lyderė taip pat pabrėžė, kad bendrų ekonominių sankcijų įvesti negalima, nes jos paveiktų „paprastus žmones“.

Į Lietuvą leista atvykti 326 baltarusiams

Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės įsakymu šiuo metu yra išduoti 326 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, iš to skaičiaus 81 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, be to, 26 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio.

Vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz., dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

„Nuo rugpjūčio 11 d. pradėjome taikyti išimtį ir išduodame leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Atvykstančiųjų skaičius nuolat kinta, kasdien sulaukiame prašymų suteikti leidimą atvykti į Lietuvą, tačiau taip pat matome, kad daug Baltarusijos piliečių ta galimybe dar nepasinaudojo, net neabejoju, kad priimti sprendimą palikti šalį yra labai sudėtinga. Taip pat šie žmonės gali grįžti į savo šalį, jeigu jiems negrės pavojus“, – sako vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė.

Baltarusijos piliečiai, siekiantys atvykti į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje prašydami Šengeno vizos ir pateikti ypatingas humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją. Šengeno viza leidžia atvykti į Šengeno teritoriją ir būti vizoje nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.

Be kita ko, Baltarusijos piliečiai, jeigu jie jaučiasi persekiojami arba kyla reali grėsmė jų saugumui ir gyvybei, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Išnagrinėjus prieglobsčio prašymą suteikiama viena iš prieglobsčio formų – pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga bei išduodamas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sulaikyta per 260 žmonių

Baltarusijoje sekmadienį per protesto akcijas buvo sulaikyta per 260 žmonių, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.

Centro tinklalapyje skelbiamas sąrašas su sulaikytų protestuotojų pavardėmis, jis nuolat atnaujinamas. Dalis šių žmonių jau paleisti.

Pasak teisių gynėjų, daugiausia žmonių sekmadienį buvo sulaikyta sostinėje Minske. Sulaikytųjų taip pat esama Mogiliave, Gardine, Vitebske, Breste, Salihorske, Maladečinoje, Žodzinoje, Oršoje, Baranovičiuose.

Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta precedento neturintys protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju apsiskelbė Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.