Pasaulyje

2020.09.25 17:00

Baltarusijos kelias į laisvę nebus klotas gėlėmis – opozicija turi ruoštis, kad Vakarai juos pamirš?

Ana Daukševič, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.09.25 17:00

Vilniuje vykusiame „Liublino ketverto“ forume apsilankę Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos intelektualai tvirtina, kad baltarusiai žengė tvirtą žingsnį demokratijos link, tačiau šis kelias bus ilgas ir sudėtingas. Politikos ekspertai taip pat perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės tiek Baltarusijai, tiek ir Lietuvai ar Lenkijai. 

„Nereikia manyti, kad Baltarusijos kelias demokratijos link bus klotas tomis gėlėmis, kurias laiko Baltarusijos moterys. Mūsų dar laukia labai ilgas ir galbūt sunkus kelias“, – LRT RADIJUI sakė Baltarusijos leidinio „Nasha Niva“ redaktorius Andrejus Dynko.

Pasak jo, Lietuva nuo pat pradžių parėmė baltarusių laisvės siekį ir todėl Baltarusijos tauta jaučia dėkingumą. Tačiau tai tik kelio pradžia ir dabar svarbiausia, kad tiek Baltijos šalys, kurios nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu, tiek ir kitos Vakarų valstybės turi atverti Baltarusijai savo duris ir ištiesti pagalbos ranką, net jei tai daryti reiktų dešimtmečius.

Baltarusijos politikos analitikas Franakas Viačorka taip pat teigia, kad baltarusių kova už laisvę gali trukti ilgai, tačiau jis įsitikinęs, kad A. Lukašenka kovą jau pralaimėjo.

„Lukašenka pralaimėjo, nors galbūt pats dar to nesuvokia. Toks jausmas, kad jį laiko kažkokiame filtruojamame burbule, – inauguracijos dieną visus žmones patraukė iš gatvių, kad jis važiuodamas su kortežu, neduok Dieve, nepamatytų protestuojančiųjų. Tačiau protestai tęsis bet kokiu atveju, nes neapykantos, pykčio ir nuoskaudos lygis toks aukštas, kad žmonės jam to neatleis. Netgi jei viskas užsitęs, netgi jei revoliucija artimiausiais mėnesiais nelaimės, tai tikrai įvyks iki pavasario“, – teigė F. Viačorka.

Ukrainos, kurioje karas su Rusija tęsiasi jau septintus metus, politikos ekspertas Volodymyras Fesenko perspėjo, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys įvykiams Baltarusijoje gali slopti, nes taip nutiko Ukrainai. Pasak jo, būtent Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užduotis yra nuolat priminti Vakarams apie baltarusių laisvės siekį.

„Tai paradoksas, kuriam dabar turi ruoštis Baltarusijos opozicija. Didelis Vakarų, tarptautinės bendruomenės ir žiniasklaidos dėmesys būna tada, kai situacija tragiška arba bent jau labai dramatiška. Kai buvo Rusijos agresijos pikas, Krymo aneksija, karo pradžia Donbase – tuo metu buvo daugiausia dėmesio. Kai tik situacija tampa stabilesnė ir užsitęsia – dėmesys slopsta. Tam turi ruoštis ir Baltarusijos opozicionieriai, aktyvistai, Liublino ketvertas taip pat – jie neturi leisti, kad Baltarusija būtų pamiršta. Taip šiuo metu yra su Ukraina, Briuselis ir kitos Europos sostinės prisimena mus, bet jiems tai jau kasdienė rutina“, – Vilniuje kalbėjo V. Fesenko.

Supranta Rusijos grėsmę

Įvykius Baltarusijoje po prezidento rinkimų rugpjūčio 9 dieną Maskva pradžioje stebėjo laikydamasi nuošaliai ir kartodama, kad nežada kištis į procesus kaimynėje. Tačiau vėliau Kremlius išreiškė paramą A. Lukašenkai. Įvyko keli aukščiausio lygio šalių atstovų vizitai ir vis garsiau imta kalbėti apie sąjunginės valstybės įsipareigojimų realų įgyvendinimą.

F. Viačorka teigia, kad baltarusiai supranta Rusijos grėsmę ir todėl miestų gatvėse vis dažniau galima pamatyti plakatus, kuriuose Rusija raginama laikytis atokiau nuo Baltarusijos.

„Protestas prasidėjo prieš Lukašenką, bet mes matome, kad Rusija palaiko jį, todėl neapykanta Lukašenkai dabar yra neapykanta ir Putinui. Tai didelė Kremliaus klaida, nes jie praras daugiau, nei gaus“, – įsitikinęs F. Viačorka.

Pasak leidinio „Nasha Niva“ redaktoriaus A. Dynko, Rusija supranta, kad remdama Lukašenką tik stiprina antirusiškas nuotaikas Baltarusijoje.

„Maskva ieškos išeities. Be abejo, galbūt ji norėtų matyti Baltarusijoje „minkštesnį“ režimą, bet Lukašenka atiduoti valdžios nenori. Rusija atsidūrė padėtyje, kai neturi geros išeities“, – kalbėjo A. Dynko.

A. Lukašenka nuo pat politinės krizės Baltarusijoje pradžios kaltino Vakarų šalis, pirmiausia Lenkiją ir Lietuvą, kišimusi į jo šalies vidaus reikalus ir teigė, kad protestus kursto Varšuva ir Vilnius. Praėjusią savaitę jis pareiškė uždarantis sieną su Lenkija ir Lietuva bei griežtinantis sienos su Ukraina kontrolę, nes esą šios valstybės kelia grėsmę Baltarusijai.

A. Dynko teigia, kad realus sienų uždarymas didžiausią grėsmę sukeltų būtent A.Lukašenkos režimui, nes jis prarastų didžiules pajamas, kurias dabar jam užtikrina naftos ir kitų produktų eksportas per Lietuvą ar Lenkiją.

„Pastebiu, kad kartais Vakarų politikai nepakankamai įvertina savo galimybes daryti poveikį Baltarusijai. Kad ir ką kalbėtų Lukašenka, Baltarusija yra labai priklausoma nuo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos. Baltarusija neturi kitų kelių eksportuoti trąšas, o ši sritis sudaro didelę mūsų šalies biudžeto dalį. Taip pat Baltarusija neturi kitų kelių eksportuoti naftą ir naftos produktus. Valdžia gali blefuoti ir teigti, kad eksportuos viską per Rusiją, tačiau jei tai būtų įmanoma, jau taip būtų daroma. Jei Lenkija, Lietuva, Ukraina uždarys savo sienas Baltarusijos produkcijai, tai reikš žlugimą.. Režimas tada išsilaikytų vos daugiau nei kelis mėnesius“, – įsitikinęs A. Dynko.

Lenkijos politologas, profesorius Przemyslavas Žuravskis vel Grajevskis vis dėlto perspėja, kad į A.Lukašenkos priešišką retoriką Baltijos šalių ir Lenkijos atžvilgiu nereikėtų numoti ranka.

„Turime nepamiršti, kad ir Lukašenka, ir Maskva stengiasi parodyti, jog demokratiniai judėjimai Baltarusijoje yra kurstomi Lenkijos ir Lietuvos. Jei jiems pavyks tuo įtikinti visuomenę, tai gali baigtis net karinėmis provokacijomis prie mūsų sienų“, – sako P.Žuravskis vel Grajevskis.

Pasak jo, Vilnius kartu su Varšuva dabar turi veikti keliomis kryptimis. Pirmiausia – neleisti Vakarams pamiršti Baltarusijos.

„Privalome jos klausimą įtraukti į svarbiausias tarptautines darbotvarkes. Taip pat turime kurti sankcijų mechanizmą, jei Rusija atvirai užpultų Baltarusiją. Kalbu apie tikrai skaudžias sankcijas, o ne simbolines. Taip pat turime priimti sankcijas Lukašenkos režimui. Jos privalo paliesti ne keliasdešimt asmenų, o visus, susijusius su represijomis, tai yra bent kelis tūkstančius žmonių. Tokie mūsų darbai tarptautinėje arenoje. Tačiau jei kalbėsime tik apie Lietuvą ir Lenkiją, pirmiausia turime teikti pagalbą politiniams emigrantams, pabėgėliams“, – tvirtino Lenkijos politologas.