Pasaulyje

2020.09.28 05:30

LRT trumpai. Macrono vizitas Lietuvoje: sąjungininkų paieškos, dialogas su Putinu ir lūžis Minske

Andrius Balčiūnas, Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2020.09.28 05:30

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vizito laikas neatsitiktinis – veikiausiai bus aptariama padėtis Baltarusijoje ir santykiai su Rusija. Bet ar E. Macronas susitiks su Sviatlana Cichanouskaja ir apie ką kalbėsis su Lietuvos vadovais? LRT.lt trumpai apžvelgia šį vizitą.

Vizitą Prancūzijos visuomenė vertina palankiai, jis nušviečiamas spaudoje, nes kelia susidomėjimą mažai apie Baltijos šalis žinantiems valstybės gyventojams. Kartu tai proga E. Macronui priminti apie ES solidarumą ir didesnę ES autonomiją pasaulio scenoje.

„Prancūzija nori parodyti solidarumą su Baltijos šalimis. (...) Tai proga žiniasklaidai paaiškinti Prancūzijos ir Baltijos šalių santykius“, – LRT.lt teigia Europos užsienio reikalų tarybos Paryžiaus biuro vadovė Tara Varma.

Saugumas

E. Macronas susitiks su Lietuvoje ir Latvijoje dislokuotuose NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionuose tarnaujančiais prancūzų kariais, – tai įprasta sąjunginių valstybių praktika.

Iš Baltijos šalių „Estija yra artimiausia Prancūzijai, ypač dėl įsitraukimo Sahelyje“, teigia T. Varma. Talinas pernai priėmė sprendimą beveik dvigubai – nuo 50 iki 95 – padidinti savo karių skaičių prancūzų vadovaujamoje karinėje misijoje „Barkhane“ Afrikoje.

2 Lietuvos kariai tarnauja ES mokymo misijoje Malyje, dar 49 – Jungtinių Tautų misijoje MINUSMA, tad Prancūzijoje matomi solidarumo žingsniai.

Baltijos šalys savo saugumo garantu laiko narystę NATO ir remiasi stipriu JAV karių įsitraukimu – dabar į pratybas Lietuvoje atvyko amerikiečių karių dalinys. Jį lapkritį pakeisiantys kiti JAV kariai čia liks iki kitų metų birželio (ilgiau, nei planuota).

Tačiau Europa su nerimu žvelgia į JAV prezidento rinkimus rudenį, po kurių europiečiams gali tektis labiau rūpintis savo pačių saugumo užtikrinimu. Anksčiau E. Macronas siūlė sukurti bendras ES karines pajėgas, bet šią idėją dauguma Europos politikų sutiko priešiškai.

„Vizitas susijęs ir su kalbomis apie Europos strateginę autonomiją. (...) Prancūzija mato, kad Baltijos šalys yra pasirengusios apie tai diskutuoti“, – teigia ekspertė.

E. Macronas supranta, kad Baltijos šalys yra pasirengusios kalbėti apie jo idėjas siekti didesnės Europos nepriklausomybės pasaulyje, kur vis labiau įsigali didžiųjų galių – pirmiausia JAV ir Kinijos – varžybos. „Šiose šalyse bendro Europos saugumo idėja yra labai svarbi“, – sako T. Varma.

Kartu E. Macronas galės aptarti savo NATO reformos viziją. Pavadinęs Aljanso smegenis mirusiomis, pastaruoju metu jis nusivylė nesulaukęs NATO pastangų spręsti dviejų narių – Graikijos ir Turkijos –konfliktą.

„Paryžius įžvelgia problemą, todėl E. Macronas sakė, kad reikia pertvarkyti konfliktų sprendimo NATO viduje mechanizmus. (...) Priešingai, nei žmonės mano, Prancūzija nenori išstoti iš NATO. (...) Jo tikslas – perkurti ir suteikti postūmį Aljansui“, – teigia T. Varma.

Dialogas su Rusija

E. Macronas bando įtikinti lyderius dažnais dvišaliais vizitais: neseniai porą kartų vyko į sprogimų nuniokotą Libano sostinę, užsuko į Iraką, Korsikoje rengė Viduržemio jūros lyderių susitikimą, siuntė karo laivus į pagalbą Graikijai ir Kiprui, kurios skundžiasi Turkijos veiksmais žvalgant natūraliųjų išteklių telkinius ne savo teritoriniuose vandenyse.

Be kitų geopolitinių idėjų, E. Macronas siūlė vesti „strateginį dialogą“ su Kremliumi. Ekspertai svarstė, kad tokiu būdu jis stengiasi atitraukti Rusiją nuo vis draugiškesnių santykių su Kinija, kurią ES laiko „sistemine varžove“.

Nekoordinavęs veiksmų su sąjungininkais E. Macronas paskelbė atidaręs tiesioginę ryšio liniją su Vladimiru Putinu, vasarą Rusijos prezidentas pakviestas lankėsi Prancūzijos prezidento rezidencijoje – Viduržemio jūroje esančiame Bregansono forte.

Tokius mėginimus sušildyti Vakarų ir Rusijos santykius kritikavo Lietuvos ir kitų regiono valstybių vadovai. „Paryžius aiškiai suvokia, kad Rusijos kaimynystėje esančios valstybės šią šalį gali vertinti kaip grėsmę“, – sako T. Varma. Rusija yra įsitraukusi ir į Viduržemio jūrą: vykdė karinę kampaniją Sirijoje, siunčia savo privačių karinių kompanijų samdinius į regiono valstybes, keldama riziką prancūzų kariams ir interesams.

Todėl E. Macronas veikiausiai stengsis rasti konsensusą – pripažindamas, kad kai kurios šalys pagrindine grėsme savo saugumui laiko Rusiją, jis atkreips dėmesį į pagrindinį Prancūzijos saugumo iššūkį – terorizmą – ir pakvies solidarizuotis.

Tiesioginis dialogas su V. Putinu taip pat neduoda rezultatų. Kaip pranešė dienraštis „Le Monde“, pokalbyje po rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo V. Putinas menkino šį žmogų ir E. Macronui aiškino, kad jis galėjo apsinuodyti tyčia.

E. Macronas tampa griežtesnis Rusijai. Nutekintas pokalbis rodo, kad jis reikalauja griežtų veiksmų Baltarusijos ir A. Navalno apnuodijimo klausimais. „Macronas lėtai ima susitaikyti su faktu, kad su V. Putinu nieko nepavyks“, – „The Economist“ sakė Strateginių tyrimų fondo Paryžiuje vadovas Bruno Tertrais.

Baltarusija

Baltarusijoje jau pusantro mėnesio nerimsta masiniai protestai, kilę po akivaizdžiai suklastotų prezidento rinkimų. Jų laisvais ir demokratiškais Vakarų valstybės nepripažįsta. Septintą kartą priesaiką davusio Aliaksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu nelaiko visa ES.

„Mano supratimu, šis vizitas yra susijęs su įvykiais Baltarusijoje. Taip Paryžius rodo solidarumą su Baltijos šalimis“, – E. Macrono atvykimą į Lietuvą komentuoja T. Varma.

Lietuva kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis ir Lenkija pirmosios pasmerkė Minsko režimo veiksmus prieš taikius protestuotojus, suklastotus rinkimus ir įvedė nacionalines sankcijas pareigūnams, tarp jų ir pačiam A. Lukašenkai.

T. Varma teigia, kad Vilniaus lyderystė yra matoma Paryžiuje. Prancūzija palaiko ES sankcijas Minskui ir spaudė Kiprą atsiimti veto, dėl kurio Bendrija vis dar negali imtis priemonių. Todėl šis vizitas gali ne tik lemti glaudesnį bendradarbiavimą saugumo srityje, bet ir padidinti ES paramą Baltarusijos opozicijai.

„Jei E. Macronas susitiks su Baltarusijos opozicija, tai pasiųs stiprią žinutę. Tai pakeis padėtį. Tai parodytų V. Putinui, kad E. Macronas eis savo keliu, net ir kalbėdamas su juo“, – teigia T. Varma ir priduria, kad toks susitikimas galėtų priartinti ES sankcijų Minskui galimybę.