Pasaulyje

2020.09.27 08:34

Skandalas Vokietijos policijoje – kelios dešimtys pareigūnų priklauso neonacių grupėms

Sarah Lawton, EurActiv, LRT.lt2020.09.27 08:34

Dvidešimt devyni Vokietijos policijos pareigūnai nušalinti nuo tarnybos po to, kai buvo išsiaiškinta, kad jie priklauso įvairioms socialinių tinklų grupėms, kuriose dalijamasi neonacistinėmis ir rasistinėmis žinutėmis.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai valdžios institucijos nustato kraštutinės dešinės ekstremizmo apraiškų Vokietijos policijoje.

Įvairiose „WhatsApp“ grupėse 29 Šiaurės Reino-Vestfalijos žemei priklausančio Eseno rajono policijos pareigūnai, kaip teigiama, keitėsi svastikos ir Hitlerio atvaizdais bei sufabrikuotomis į dujų kameras suvarytų pabėgėlių nuotraukomis, 11 jų aktyviai siuntė tokio pobūdžio neapykanta persmelktą turinį. Šios grupės aktyvios jau nebe pirmus metus: viena įskurta 2012 m., kitos keturios veikia nuo 2015 m.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulis (Krikščionių demokratų partija) šias žinutes apibūdino kaip „purviniausią, šlykščiausią neonacistinę, rasistinę ir prieš pabėgėlius nukreiptą neapykantą, užtraukiančią gėdą Šiaurės Reino-Vestfalijos policijai“.

Visi pokalbių grupėms priklausę pareigūnai buvo nušalinti nuo tarnybos, o H. Reulis pažadėjo paskirti specialų ministrą su dešiniuoju ekstremizmu susijusioms problemoms žemės policijos pajėgose spręsti.

Visgi tai nėra nei pirmas, nei pats naujausias dešiniojo ekstremizmo apraiškų Vokietijos policijos pajėgose pavyzdys.

Penktadienį (rugsėjo 18 d.) šalies rytuose esančios Maklenburgo-Pomeranijos žemės valdžios atstovai pranešė, kad atlikus kratą dviejų policijos pareigūnų namuose, buvo aptikti internetiniai policijos pareigūnų pokalbiai, kuriuose buvo keičiamasi panašaus pobūdžio kraštutinės dešinės ekstremistiniu turiniu.

Dviejų pareigūnų atžvilgiu jau pradėtos drausminės bylos, tačiau iš viso grupės veikloje įtariami dalyvavę net 18 policininkų.

„Pavieniai atvejai“?

Federalinis vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Krikščionių socialinė sąjunga) šias kraštutinės dešinės ekstremizmo apraiškas policijoje vadina „pavieniais atvejais“.

„Tokio dydžio organizacijose, nepriklausomai nuo to, ar tai yra policija, ar kokia kita institucija, visuomet bus pavienių ar pasikartojančių atvejų“, – trečiadienį (rugsėjo 16 d.) Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Steve`as Alteris.

Tačiau yra teigiančių, kad nesibaigiantys pranešimai apie tokius atvejus leidžia manyti, jog problema kur kas gilesnė nei vien keli netikę pareigūnai. Kraštutinės dešinės ekstremizmo apraiškos policijoje „nebeturėtų nieko stebinti“, – rugsėjo 16 d. televizijos interviu sakė Vokietijos kriminalinės policijos pareigūnų asociacijos (BDK) pirmininkas Sebastianas Fiedleris.

Hamburgo policijos akademijos dėstytojas Rafaelis Behras radijo stočiai WDR teigė manąs, kad „tokios pokalbių grupės egzistuoja beveik visuose miestuose ir visose institucijose“.

Ministras neįžvelgia rasizmo

Paskutiniai su rasiniu ekstremizmu susiję incidentai Vokietijos policijoje privertė šalies gyventojus susimąstyti, kaip ši institucija galėtų būti reformuota. Ryškiausias pasiūlymas buvo žengti pirmą žingsnį, surinkus konkrečius duomenis apie šią problemą. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama rasiniam profiliavimui.

Europos Tarybos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) „rasinį profiliavimą“ apibrėžia kaip „policijos naudojamų kontrolės, stebėjimo ar tyrimo priemonių taikymą be objektyvių ar pagrįstų priežasčių, atsižvelgiant į rasę, odos spalvą, kalbą, religiją, pilietybę, tautinę ar etninę kilmę“.

Nors Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos rengė tokį tyrimą, liepos 5 d. H. Seehoferis nutraukė bet kokį planavimą, pareikšdamas, kad ši praktika ir taip prieštarauja įstatymui. Bet kokie diskriminacijos atvejai yra „negailestingai ištiriami ir nedelsiant nubaudžiami“, – tuomet teigė ministerijos atstovas spaudai S. Alteris.

Reaguodama į klausimus apie tai, kas buvo rasta Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad minėtas tyrimas pasižymėjo „per daug siauru požiūriu ir per daug ribota perspektyva“ ir vietoje to paragino analizuoti dešiniosios pakraipos ekstremizmo apraiškas šalies mastu.

Policijos asociacijos „PolizeiGrün“ vadovas Oliveris von Dobrowolski rasinio skirstymo tyrimą laiko „teisingu žingsniu, kuriuo nereikėtų apsiriboti“.

Jis atkreipia dėmesį į darbo aplinką, kuri „taip pat turėtų būti tobulinama, siekiant, kad pavedimai būtų analizuojami, o atitinkama priežiūra neleistų formuotis ir įsigalėti stereotipams“.

Jo manymu, personalo atrankos metodų tobulinimas, taip pat sėkmingesnis bendravimo ir įvairovės suvokimo įgūdžių formavimas galėtų tapti „pagrindu ilgalaikiam šios problemos sprendimui“.

Profesorius R. Behras siūlo struktūrinius pokyčius. „Turėtų būti pasiūlytas būdas anonimiškai pranešti apie netinkamą elgesį, turėtų būti sukurta tam tikra informavimo sistema, – aiškina jis. – Taip pat turėtų būti atskira organizacija, pavyzdžiui, policijos komisaras, nepriklausantis bendrai policijos hierarchijai.“

„Būtina pasmerkti ir kovoti [su rasizmu] visose pakopose ir visose srityse, – sako O. Von Dobrowolski. – Reikia suvokti, kad tai neišvengiama ir skirti pakankamai išteklių.“