Pasaulyje

2020.09.25 09:35

Įvykiai Baltarusijoje. Baltijos šalys išplėtė sankcijas Lukašenkos režimui

teismas atsisakė paleisti į laisvę opozicionierę Kalesnikavą, atnaujinta 18.43
Svajūnas Laukineitis, BNS, ELTA, LRT.lt2020.09.25 09:35

Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijų sąrašą, kuriame – Aliaksandro Lukašenkos režimo šalininkai, atsakingi už smurtą prieš taikius protestuotojus bei prezidento rinkimų Baltarusijoje klastojimą. Rugpjūčio pabaigoje paskelbtas „juodasis sąrašas“, kuriame – trisdešimt asmenų, įskaitant A. Lukašenką, papildytas dar 98 pavardėmis. Apie oficialiai išplėstas sankcijas penktadienį socialinio „Twitter“ paskyroje pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Baltijos valstybes įtraukti daugiau asmenų iš Baltarusijos jėgos struktūrų̨, OMON, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų paragino ne tik šią savaitę slaptai suorganizuota A. Lukašenkos inauguracija į prezidentus, tačiau ir nesiliaujantis smurtas prieš taikius ir pokyčių valstybėje reikalaujančius gyventojus.

„Inauguracija pastūmėjo išplėsti sąrašą, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis – tai tik vienas iš elementų. Matėme, kad inauguracijos dieną vėl buvo smurtas, buvo naudojamos ašarinės dujos. Niekas nesikeičia“, – Eltai teigė ministras.

„Pasitarę su latviais ir estais, manome, kad turime papildyti savo nacionalinius sankcijų sąrašus – bus dar 98 asmenys ir iš tų pačių institucijų: tai jėgos struktūros, KGB, OMON, teismai, prokuratūra. Išskirčiau visus Konstitucinio teismo teisėjus – visus in corpore. Manome, kad tai yra būtinas reagavimas“, – akcentavo L. Linkevičius.

Jo teigimu, nors susitarimas dėl Europos Sąjungos lygiu taikomų sankcijų Baltarusijai kol kas stringa, absoliuti dauguma ES lyderių puikiai supranta A. Lukašenkos režimui įvesti ketinamų sankcijų svarbą.

„Absoliuti dauguma supranta, kad europinės sankcijos yra svarbios, ir ES vadovai, ir Europos Komisijos prezidentė, ir ES užsienio politikos atstovas Josepas Borrellis padarė labai stiprius pareiškimus. Europos balsas girdimas, bet mes negalime priimti sprendimo (dėl europinių sankcijų – ELTA), nes nėra sutarimo. Kita vertus, mes manome, kad ir mūsų nacionalinės sankcijos turi prasmę ir yra svarbios“, – teigė L. Linkevičius, pabrėždamas, kad penktadienį Baltijos valstybių išplėstas „juodasis sąrašas“ tikrai nėra paskutinis žingsnis. Ministro manymu, reikėtų pradėti kalbėti apie tarptautinio tyrimo, skirto Baltarusijos jėgos struktūrų padarytų nusikaltimų išaiškinimui, organizavimą.

„Aš neatmesčiau galimybės (dar plėsti – ELTA) sankcionuoto asmenų sąrašo, kuriems europinio sprendimo atveju būtų ne tik suvaržymai atvykti į Šengeno zoną, bet ir sąskaitų šaldymas. Manau, kad turėtų būti inicijuojamas tarptautinis tyrimas dėl galimai padarytų nusikaltimų. Mes matome, kad vis daugiau atsiranda liudijimų dėl galimai vykdytų nusikaltimų. Todėl sankcijos yra tik pirminis reagavimas“, – Eltai sakė ministras.

Baltarusijos opozicijos lyderė ragina dalyvauti protestuose dėl Lukašenkos inauguracijos

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį paragino protestuotojus atnaujinti masines demonstracijas prieš slaptą Aliaksandro Lukašenkos inauguraciją.

„Reiškiu paramą kiekvienam, kuris šį sekmadienį išeis į savo miesto gatves“, – teigiama S. Cichanouskajos pranešime, kuris buvo paskelbtas „Telegram“ socialiniame tinkle.

„Kartu mes galime pasiekti savo tikslą – surengti naujus, sąžiningus rinkimus, o po jų – oficialią, teisėtą inauguraciją“, – teigė S. Cichanouskaja, 38-erių buvusi anglų kalbos mokytoja, kandidatuoti į prezidento postą nusprendusi po savo vyro, kuris siekė dalyvauti rinkimuose, suėmimo.

Minsko teismas atsisakė paleisti į laisvę opozicionierę Kalesnikavą

Minsko miesto teismas penktadienį pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą taikyti Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narei Maryjai Kalesnikavai kardomąją priemonę suėmimą.

„Advokatės [Liudmilos] Kazak skundo dėl... potvarkio Maryjai Kalesnikavai skirti kardomąją priemonę suėmimą atšaukimo netenkinti“, – po uždaro teismo posėdžio paskelbė teisėja.

Tokiu būdu M. Kalesnikava, kuriai teismo posėdyje atstovavo advokatas Aliaksandras Pylčenka, lieka suimta iki lapkričio pradžios.

Po posėdžio advokatas neatmetė galimybės pateikti skundą aukštesnės instancijos teismui. „Pažiūrėsime, gal ir priimsime tokį sprendimą“, – žurnalistams sakė jis.

Opozicionierės tėvas savo ruožtu papasakojo, kad M. Kalesnikava jaučiasi neblogai ir sąlygomis nesiskundžia.

„Ji pažymi, kad gydytojai jai dėmesingi. Mes perdavėme jai vaistų – jai pasireiškė alerginė reakcija į dulkes“, – sakė Aliaksandras Kalesnikavas.

M. Kalesnikava bei Koordinacinės tarybos nariai advokatai Ilja Salejus ir Maksimas Znakas laikomi areštinėje dėl kaltinimų raginus imtis veiksmų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos pripažino politiniais kaliniais.

Koordinacinės tarybos prezidiumo narė M. Kalesnikava buvo sulaikyta rugsėjo pradžioje prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Vėliau jos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą.

Oficialu: Baltijos valstybės išplėtė sankcijų sąrašą A. Lukašenkos režimo šalininkams

Gorbačiovas parėmė protestuotojus: myliu Baltarusijos žmones, jie parodė savo tikrąjį būdą

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas išreiškė paramą protestuojančiai Baltarusijos opozicijai, praneša „The Moscow Times“.

„Gerbiu (Baltarusijos) Respubliką ir myliu Baltarusijos žmones. Dabar jie parodė savo tikrąjį stiprų charakterį – tai labai gerai“, – ketvirtadienį M. Gorbačiovas sakė leidiniui „Podyom“.

Jis teigė akylai stebintis įvykius Baltarusijoje, o masinius protestuotojų suėmimus neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguracijos dieną pavadino „velniškais“.

M. Gorbačiovas sakė besiviliantis, kad protestuotojų pastangos atsipirks, bet esą jų dar laukia daug darbo.

Cichanouskaja: Vakarai privalo spausti Lukašenką, tai vienintelis kelias

Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai, kad jis ketina keisti Konstituciją, tėra bandymas laimėti laiko, interviu prancūzų laikraščio „Le Figaro“ penktadienio numeriui pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Apie tai negali būti kalbos. Jei Lukašenka tikrai norėjo įvykdyti Konstitucijos reformą, tai galvoti apie tai reikėjo anksčiau. Šiuo atveju tai tiesiog būdas laimėti laiko. Baltarusiai nebenori matyti valdžioje šio režimo“, – sakė ji, komentuodama Rusijos vadovybės remiamus A. Lukašenkos planus prieš 2022 metų rinkimus įvykdyti konstitucijos reformą.

S. Cichanouskaja dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl Maskvos pozicijos A. Lukašenkos atžvilgiu: „Mes labai apgailestaujame, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas nusprendė palaikyti diktatorių, prieš kurį stoja baltarusių tauta.“

S. Cichanouskajos nuomone, Rusijoje atsižvelgiama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomonę Baltarusijos klausimu, todėl baltarusių opozicija nori, kad „Prancūzija pradėtų dialogą ir vaidintų tarpininko vaidmenį ieškant išeities iš šios krizės“.

Anksčiau rugsėjį Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas paskelbė, kad A. Lukašenka per rugsėjo 14-osios derybas su V. Putinu patvirtino savo ketinimus eiti konstitucijos reformos keliu.

„Prezidentas Putinas palaikė Baltarusijos prezidento iniciatyvą“, – sakė jis.

S. Cichanouskaja minėtame interviu taip pat teigė, kad Europos Sąjungos sankcijos baltarusių pareigūnams yra būtinos darant spaudimą A. Lukašenkai, ir paragino bloką drąsiau paremti baltarusių tautą.

„Europos šalys žino, kad tokios sankcijos būtinos. Pirmadienį įvykęs [ES] susitikimas – tik vienas etapas, jų bus daugiau. Bet Europa turi būti drąsesnė. Jūs matote, kokia drąsi baltarusių tauta ir tai, už ką ji kovoja“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl turi būti paskelbtos sankcijos asmeniškai A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja atsakė: „Kad jis suprastų: Europa nepaliks jo nusikaltimų be bausmės, ji atmeta galimybę naudoti smurtinius veiksmus prieš savo tautą.“

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad visa atsakomybė už padėtį Baltarusijoje tenka A. Lukašenkai.

„Vienintelis būdas priversti jį užleisti pozicijas yra spaudimas: demonstracijos, streikai, kitų šalių, ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) poveikis. Finansinis šio režimo rėmimas turi baigtis, kad jis nebegalėtų apmokėti demonstrantus puolančių milicininkų paslaugų. Reikia dialogo, kad nedidėtų politinė ir ekonominė krizė“, – sakė S. Cichanouskaja.

Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju apsiskelbė A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusija kaltina Seimo rezoliuciją

Baltarusijos energetikos ministerija kišimusi į šalies vidaus reikalus ir politinėmis spekuliacijomis pavadino Lietuvos Seimo rugsėjo 22-ąją priimtą rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės branduolinei saugai Europoje.

„Lietuvos Seimo nutarimas dėl Baltarusijos AE saugumo yra dar vienas bandymas kištis į Baltarusijos vidaus reikalus ir prisideda prie įtampos tarpvalstybiniuose santykiuose didinimo. Dokumentas yra grynai politinio pobūdžio“, – teigiama ketvirtadienio pavakarę išplatintame Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Baltarusijos AE saugumas tapo nuolatiniu tam tikrų Lietuvos politinių jėgų spekuliacijų objektu, galimybe „užsidirbti balų“ savų interesų naudai. Dėl to formuojamas Baltarusijos, kaip grėsmės šaltinio branduoliniam saugumui Europoje, įvaizdis“, – teigiama Baltarusijos ministerijos pranešime.

Jos vertinumu, dauguma Lietuvos pretenzijų neturi pagrįstų argumentų.

„Tikimės, kad tarptautinė bendruomenė sugebės objektyviai įvertinti padėtį bei neatsižvelgs į tokius aiškiai politizuotus, faktais nepagrįstus Lietuvos vertinimus“, – sakoma pranešime.

„Baltarusijos AE statoma laikantis visų būtinų saugos reikalavimų. Tai ne kartą patvirtino TATENA misijų, kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų, su kuriomis Baltarusija nuolat bendradarbiauja, įvertinimai“, – tvirtina Baltarusijos energetikos ministerija.

Lietuvos Seimas šį antradienį priėmė rezoliuciją dėl baigiamos statyti Astravo AE, kaip keliančios grėsmę branduolinei saugai visoje Europoje, akcentuodamas, jog jos veiklos parengiamieji darbai, kurie dėl politinio nestabilumo šioje šalyje yra visiškai nepriimtini, turi būti nedelsiant nutraukti.

Seimas prašo Europos branduolinės saugos reguliatorių grupės (ENSREG) imtis visų priemonių stabdyti Astravo AE reaktorių veiklos pradžią, kol nebus išsklaidytos abejonės dėl jėgainės statybos ir pasirengimo veikti atitikimo tarptautiniams reikalavimams.

Tuo tarpu Rusijos visuomenė, atominės energetikos bei civilinės saugos specialistai, atsižvelgiant į tai, kad šią branduolinę jėgainę stato Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“, prašomi daryti įtaką savo šalies institucijoms, siekiant stabdyti Astravo AE reaktorių veiklos pradžią ir taip sumažinti branduolinės katastrofos grėsmę.

Baltarusija Astravo AE pirmąjį reaktorių planuoja įjungti į sistemą 2021 metų pirmąjį ketvirtį, o antrąjį – 2022 metais. Baltarusijos neteisėtas prezidentas A. Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad Astravo AE elektrą turėtų pradėti gaminti lapkričio 7 dieną.