Pasaulyje

2020.09.26 21:25

Konfidenciali NATO ataskaita: Talibanas stiprėja, Afganistanas vėl taps nevaldoma džihadizmo erdve

Frud Bezhan, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.09.26 21:25

Sparčiai didėjanti Talibano finansinė galia gali paversti šį judėjimą neimliu tarptautinės bendruomenės spaudimui, derantis dėl įtakos pokariniame Afganistane, rašoma NATO užsakytoje konfidencialioje ataskaitoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Talibanas „užsitikrino arba netrukus gali užsitikrinti finansinę ir karinę nepriklausomybę“ – toks scenarijus leistų sunitų ekstremistinei grupuotei nepaisyti pagrindinių įsipareigojimų, kuriuos, JAV tarpininkaujant, ji prisiėmė, pasirašydama taikos planą, turintį užbaigti 19 metų trunkantį karą, įspėjama ataskaitoje.

„Finansinė nepriklausomybė leistų Afganistano Talibanui savarankiškai finansuoti sukilimą be kitų šalių vyriausybių ar piliečių pagalbos, – rašoma vyresniųjų Talibano kovotojų, Afganistano pareigūnų ir užsienio ekspertų pasisakymais grįstoje ataskaitoje. – Be to, tokiu būdu Talibanas neabejotinai apsidraustų ilgalaikiuose santykiuose su kitomis išvardintomis teroristinėmis grupuotėmis, įskaitant [„Al-Qaeda“].”

Pastaraisiais metais Talibanas išplėtė savo finansinę galią, didindamas pelną iš neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis, nelegalios kasybos ir eksporto, rašoma ataskaitoje, kur taip pat pateikiami skaičiavimai, kad per pastaruosius finansinius metus (pasibaigusius 2020 m. kovo mėn.) grupuotė uždirbo nei daug, nei mažai – 1,6 mlrd. JAV dolerių.

Už augančią Talibano finansinę galią atsakingas grupuotės finansų valdymą perėmęs naujas ir ambicingas karo vadas mula Mohammadas Yaqoobas. Anot ataskaitos, jaunasis M. Yaqoobas, kuris yra velionio Talibano dvasinio vadovo mulos Mohammado Omaro sūnus, taip pat siekia perimti vadovavimą visai ekstremistinei grupuotei.

Mulos M. Yaqoobo „tikslas yra užtikrinti Afganistano Talibano nepriklausomybę, kitaip tariant, išnaudoti galimybes užsidirbti iš talibų kontroliuojamų regionų, kad grupuotė galėtų veikti be išorinės finansinės, politinės ar karinės pagalbos“, – teigiama ataskaitoje.

Tyrėjos ir žurnalistės Lynne O’Donnell surašyta ataskaita įspėja, kad augant Talibano finansinei galiai, „jis gali tapti atsparus spaudimui laikytis įsipareigojimo nutraukti ryšius su „Al-Qaeda“ ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis“.

„Jei nebus imtasi jokių plataus masto veiksmų, Talibanas ir toliau išliks itin gerai finansiškai aprūpinta organizacija, turinčia savarankišką finansavimą ir išorinę regiono valstybių paramą, – įspėjama ataskaitoje. – Jos, kaip destabilizuojančios jėgos ne tik Pietų Azijoje, bet ir visame pasaulyje, vaidmenį dar labiau sustiprins Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš Afganistano ir tikėtinas bent dalinis grįžimas į valdžią Kabule.“

Nors, ekspertų manymu, mula M. Yaqoobas remia taikos susitarimą, kol kas neaišku, kokios įtakos aukščiausios Talibano valdžios pasikeitimas gali turėti taikos užtikrinimo procese.

Ataskaita buvo baigta dar neprasidėjus oficialioms Talibano ir Afganistano Vyriausybės deryboms, kurių pirmasis raundas įvyko rugsėjo 12 d. Katare.

Ilgai lauktos derybos buvo numatytos vasarį pasirašytame pamatiniame JAV ir Talibano susitarime.

Pagal šį susitarimą, tarptautinės pajėgos įsipareigoja iki 2021 m. gegužės pasitraukti iš Afganistano, mainais už Talibano garantijas kovoje su terorizmu, numatančias ilgalaikį ugnies nutraukimą ir valdžios pasidalijimą su Afganistano Vyriausybe.

Plečia finansavimo šaltinius

Mula M. Yaqoobas buvo niekam nežinomas, kol 2015 m. Talibanas oficialiai nepripažino prieš daugiau kaip dvejus metus Pakistane mirusio jo tėvo mulos M. Omaro mirties.

Nuo tada ambicingas mula M. Yaqoobas sparčiai kyla Talibano hierarchijoje. Jis užtikrintai telkia galią savo rankose nuo pat 2015 m., kai jo pirmasis bandymas tapti tėvo įpėdiniu nebuvo sėkmingas. Prieš kurį laiką mula M. Yaqoobas tapo grupuotės lyderio pavaduotoju, o visai neseniai jam buvo pasiūlytos kur kas įtakingesnės karo vado pareigos.

Svarbiausia tai, kad, 2016 m. įsteigęs finansų komisiją, mula M. Yaqoobas sugebėjo užsitikrinti didesnės dalies plataus Talibano finansų tinklo kontrolę, taip padidindamas grupuotės pajamas ir tiesdamas sau kelią aukščiausio posto link.

Vadovaujant mulai M. Yaqoobui, Talibanas „tikslingai persikėlė į tuos Afganistano rajonus, kuriuose gausu naudingųjų iškasenų, ir sugebėjo užsitikrinti, jų pačių teigimu, net didesnes nei patys tikėjosi pajamas“, – rašoma ataskaitoje.

Svarbiausia buvo „apmokestinimo metodų tobulinimas ir eksporto rinkų kūrimas, palaikant ryšius su didmeninės prekybos ir eksporto įmonėmis dėl įvairaus pobūdžio produktų, pradedant anglimis ir druska ir baigiant brangakmeniais, įskaitant rubinus ir smaragdus“.

Remiantis ataskaitos autorės pokalbiu su trimis Pakistane įsikūrusiais vyresniaisiais Talibano nariais, kurie, kaip teigiama, yra artimai susiję su grupuotės finansų komisija, nuo tada, kai mula M. Yaqoobas perėmė Talibano finansų kontrolę, talibų pajamos išaugo nuo kiek mažiau nei 1 mlrd. JAV dolerių iki 1,6 mlrd.

Talibano narių pateikta mulos M. Yaqoobo kontroliuojamų pajamų išklotinė rodo, kad per pastaruosius finansinius metus karinė grupuotė uždirbo apie 464 mln. dolerių iš kasybos, 416 mln. dolerių iš narkotikų, 240 mln. dolerių iš užsienio valstybių ir fizinių asmenų, taip pat 240 mln. iš eksporto, 160 mln. iš mokesčių ir 80 mln. iš nekilnojamojo turto.

Talibano skelbiamos bendros pajamos – 1,6 mlrd. JAV dolerių – sutampa su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų Komiteto pateiktais skaičiais, rodančiais, kad grupuotės pajamos „svyruoja nuo 300 mln. iki 1,5 mlrd. dolerių per metus“.

Labiausiai pajamų augimą nulėmė kasybos pelnas, kuris, kaip teigė vienas apklaustas Talibano narys, išaugo nuo 35 mln. dolerių 2016 m. iki 464 mln. dolerių 2020 m. Anot jo, stambiausi žaliavos pirkėjai yra Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Neteisėta prekyba opijumi taip pat išlieka vienu pagrindiniu Talibano pajamų šaltinių. Apie 90 proc. viso pasaulio heroino atkeliauja iš Helmando upės slėnio, kur nepajudinamai įsitvirtinęs Talibanas.

Talibanas apmokestina aguonų augintojus, taip pat dalyvauja vykdant narkotinių medžiagų kontrabandą į kaimynines valstybes, iš kurių jos pasiekia Europą ir Šiaurės Ameriką.

„M. Yaqoobo pastangos kontroliuoti ir didinti organizacijos finansus, anot jam artimų oficialių asmenų, reiškia, kad Talibano pajamos ateityje gali siekti net iki 2 mlrd. dolerių per metus“, – dėstoma ataskaitoje.

Išorinė parama

Nepaisant milijardines pajamas nešančios verslo imperijos, Talibano sėkmės garantas visuomet buvo parama iš išorės.

Konfidencialioje NATO ataskaitoje rašoma, kad mula M. Yaqoobas siekia atsikratyti tokios priklausomybės, stengdamasis savarankiškai užsitikrinti reikiamą finansavimą.

„Talibanas pats rūpinasi savo finansais, siekdamas tapti nepriklausomu politiniu ir kariniu vienetu“, – rašoma ataskaitoje.

Pagrindinis Talibano rėmėjas Pakistanas jau daug metų kaltinamas prieglobsčio ir pagalbos teikimu kovotojams.

Talibaną ir Pakistaną glaudūs ryšiai sieja dar nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, kai pastarasis tiekė talibams ginklus, organizavo mokymus ir teikė žvalgybinę informaciją. Pakistanas buvo vienas iš vos trijų valstybių, pripažinusių Talibaną oficialia Afganistano Vyriausybe.

Kai 2001 m. režimas žlugo, daugelis talibų vadų rado prieglobstį Pakistane.

Stebėtojai teigia, kad Pakistanas vertina Talibaną kaip draudimo garantą, siekiant ilgalaikių tikslų Afganistane, t. y. įkurdinant propakistanietišką Vyriausybę Kabule ir apribojant pagrindinio varžovo – Indijos, turinčios glaudžių ryšių Kabule, įtaką.

Kaimyninis Iranas patvirtino turintis kontaktų su talibais, tačiau tikina, kad jie reikalingi, siekiant užtikrinti Afganistane esančių Irano piliečių saugumą ir paskatinti taikos derybas.

Tačiau JAV pareigūnai kaltina Teheraną teikiant įvairaus pobūdžio pagalbą Talibanui, nors pastarasis šiuos kaltinimus neigia.

2019 m. lapkritį išplatintoje ataskaitoje JAV gynybos žvalgybos agentūra (GŽA) teigia, kad Iranas teikia finansinę, politinę ir materialinę pagalbą Talibanui, organizuoja mokymus.

Rusija teigia, kas pastaraisiais metais užmezgė ryšius su Talibanu dėl bendros grėsmės, kurią kelia Afganistano teritorijoje veikianti karinė grupuotė Islamo valstybė (ISIS). Tačiau Jungtinės Valstijos kaltina Rusiją tiekiant ginklus Talibanui, nors Kremlius tai neigia.

Per pastaruosius dvejus metus Maskvoje buvo surengtos dvi konferencijos taikos proceso Afganistane klausimu, į kurias buvo pakviesti Talibano ir Afganistano opozicijos atstovai.

Liepą JAV žiniasklaida pranešė neva Rusijos karinės žvalgybos padalinys siūlęs Talibano kovotojams slaptas premijas už kiekvieną Afganistane nukautą JAV ar kitos NATO narės karį. Maskva ir Talibanas šiuos, nepatvirtintais JAV žvalgybos informacijos vertinimais grįstus, pranešimus neigia.

O kol kas Talibanas gauna nemenką finansavimą iš Pakistano, Irano ir kelių Persijos įlankos valstybių, įskaitant Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Katarą.

2018 m. gegužę paviešintoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ataskaitoje teigiama, kad „Persijos įlankos regionas taip pat išlieka svarbus Talibanui kaip vieta, kur per atskirų fizinių ir juridinių asmenų, mečečių, madresių ir įvairių labdaros fondų tinklą gali būti išplautos nelegaliai iš prekybos narkotinėmis medžiagomis gautos pajamos“.

Finansavimas iš užsienio svariai prisideda prie bendrų Talibano pajamų ir, kaip 2018 m. pranešė BBC, gali sudaryti „net iki 500 mln. JAV dolerių per metus“. Buvo pacituota 2008 m. surašyta „įslaptinta CŽA ataskaita“, kurioje teigiama, kad iš užsienio šaltinių, pirmiausia, Persijos įlankos šalių, Talibanas gavo 106 mln. dolerių.

„Kartų kaita“

Talibano finansinės galios stiprinimas yra susijęs su mulos M. Yaqoobo siekiu tapti aukščiausiu grupuotės vadu.

Mula M. Yaqoobas „mitriai ir oportunistiškai pasinaudojo tuo, kad vyresnieji grupuotės nariai užsikrėtė COVID-19, ir dar tvirčiau suėmė į savo rankas organizacijos kontrolę“, – rašoma ataskaitoje.

Pranešama, kad Talibano lyderis Haibatullah Akhunzada ir jo pavaduotojas bei įtakingo Haqqani tinklo, kurį JAV priskiria teroristinėms organizacijoms, vadas Sirajuddinas Haqqani sirgo koronavirusu.

Oficialūs Talibano atstovai paneigė žurnale „Foreign Policy“ pasirodžiusią informaciją, kad, anot neįvardintų Talibano šaltinių, Mullah Akhundzada užsikrėtė COVID-19 ir galbūt net mirė, besigydydamas užsienyje.

Mulos M. Yaqoobo rankose „šiuo metu yra ir finansinė, ir karinė galia ir, jei jam pavyks dar labiau sustiprinti savo įtaką iki 2020 m. pabaigoje numatytų surų (konsultacinių susirinkimų), labai tikėtina, kad jis bus patvirtintas aukščiausiu Talibano vadu“, – rašoma ataskaitoje.

Tai, kad mula M. Yaqoobas yra vyriausias mulos M. Omaro sūnus, dar labiau įtvirtino jo aukštą statusą Talibano lauko vadų gretose ir leido greičiau kilti hierarchijos laiptais.

Tačiau, kaip rašoma ataskaitoje, mulos M. Yaqoobo bandymas tapti lyderiu gali išprovokuoti grumtynes dėl valdžios, kurios gali virsti smurtiniu susirėmimu ir nukreipti „dėmesį nuo taikos derybų su Kabulo administracija“.

Ekspertai mulą M. Yaqoobą apibūdina kaip priklausantį nuosaikiųjų stovyklai ir pasisakantį už derybomis apspręstą karo pabaigą.

Jį palaiko vienas iš Talibano įkūrėjų, buvęs mulos M. Omaro pavaduotojas mula Abdulas Ghani Baradaras, kuris ne vienerius metus praleido Pakistano kalėjime, yra Talibano politinis lyderis ir pagrindinis susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis pasiekusios grupės derybininkas.

Tačiau ataskaitoje įspėjama, kad mulos M. Yaqoobo iškilimas „signalizuoja apie kartų kaitą ir perėjimą nuo „senosios gvardijos“, kurią atstovavo mula M. Omaras, prie labiau oportunistiškos ir galbūt brutalesnės kohortos“.

Partneriai teroristai

Talibano finansinė nepriklausomybė reiškia, kad „Talibanas taps atsparus [išoriniam] spaudimui“, rašoma ataskaitoje ir įspėjama, kad kovotojai gali atsiriboti nuo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, pasirašydami JAV inicijuotą taikos planą.

JAV ir Talibano sutartyje numatyta, kad grupuotė įsipareigoja neleisti teroristinėms organizacijoms, įskaitant ir „Al-Qaedą“, naudotis Afganistanu kaip prieglobsčiu teroristiniams išpuoliams planuoti.

Tačiau liepą paviešintoje Pentagono ataskaitoje teigiama, kad „Al-Qaeda“ ir toliau palaiko „glaudžius ryšius“ su Talibanu ir paaiškinama, kad teroristų tinklas „reguliariai remia žemesnio rango Talibano narius ir su jais bendradarbiauja, siekdamas pakenkti Afganistano Vyriausybei, neatsisako tikslų rengti išpuolius prieš JAV pajėgas ir Vakarų valstybių objektus regione“.

Birželį išplatintoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad „Al-Qaedos“ ir Talibano „artimi santykiai grindžiami draugyste, bendra kovos istorija, ideologine simpatija ir santuokiniais tarpusavio ryšiais“.

Ataskaitoje priduriama, kad Talibanas „reguliariai konsultavosi“ su „Al-Qaeda“ derybų su JAV metu ir „siūlė garantijas teigdamas, kad gerbs jų istorinius ryšius“.

Konfidencialioje NATO ataskaitoje taip pat rašoma, kad Talibanas stojo derėtis su Afganistano Vyriausybe, „petys petin su tradiciniais sąjungininkais kitose organizacijose, kurios Jungtinių Tautų ir Jungtinių Valstijų yra pripažįstamos teroristinėmis, įskaitant ir „Al-Qaedą“.

„Savo žodžiais ir darbais Talibanas aiškiai parodė neketinąs atsisakyti sąjungos su „Al-Qaeda“ ar kitomis džihadistų organizacijomis, – teigiama ataskaitoje. – Dėl šios priežasties panašu, kad Afganistanas vėl taps nevaldoma erdve, panašia į tą, kurią matėme iki 2001 m. rugsėjo 11 d. [„Al-Qaedos“] išpuolių prieš Jungtines Valstijas.

Siekiant neleisti Afganistanui tapti „nevaldoma žiauraus džihadizmo, kuris keltų grėsmę regionui ir visam pasauliui, erdve“, anot ataskaitos, NATO pirmiausiai turėtų imtis veiksmų ir sustabdyti pelningą Talibano veiklą.

Aljansas taip pat raginamas neišbraukti Talibano veikėjų ir jų bendrininkų iš asmenų, kuriems taikomos Jungtinių Tautų sankcijos, sąrašo, praplėsti sankcijas, į jas įtraukiant Talibaną finansuojančius fizinius ir juridinius asmenis, ir pasauliniu mastu įvesti embargą nelegalioms prekėms iš Afganistano.