Pasaulyje

2020.09.24 07:02

Įvykiai Baltarusijoje. Baltijos šalys išplės sankcijas Minsko režimo pareigūnams

atnaujinta 19.10
LRT RADIJAS, LRT.lt, ELTA, Jūratė Skėrytė, Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas, Vaidotas Beniušis2020.09.24 07:02

Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus, pranešė Lietuvos prezidentūra.

Juodasis sąrašas bus papildytas daugiau nei šimtu asmenų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos ir jėgos struktūrų pareigūnus.

„Prezidentas po šiandien įvykusio susitikimo su užsienio reikalų ministru įgaliojo skelbti papildomą sąrašą Baltarusijos piliečių, kuriems bus draudžiama atvykti į Lietuvos teritoriją. Tą planuojama padaryti rytoj, tuo pat metu tą ketina daryti ir Latvija bei Estija“, – BNS pranešė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Pasak prezidentūros, penktadienį planuojamame paskelbti juodajame sąraše yra 103 asmenys iš Baltarusijos jėgos struktūrų, OMON, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjai, Prezidento administracijos atstovai.

Papildomos sankcijos skelbiamos po trečiadienį įvykusios slaptos A. Lukašenkos inauguracijos. Lietuva ir kitos Vakarų valstybės nepripažįsta rugpjūtį Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų ir A. Lukašenkos, kaip legitimaus šalies prezidento.

Baltijos šalys sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29 režimo pareigūnams paskelbė rugpjūčio pabaigoje. Sąraše esantiems asmenims draudžiama atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Europos Sąjunga taip pat svarsto skelbti bendras sankcijas, tačiau sprendimas dėl diplomatinių ginčų nepriimtas iki šiol.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras ministras Vilniuje išsakė paramą Cichanouskajai

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas ketvirtadienį Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir išsakė tvirtą paramą jos siekiui surengti naujus prezidento rinkimus.

„Išsakiau jai visišką olandų vyriausybės ir olandų žmonių paramą baltarusių kovai dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų“, – žurnalistams Vilniuje sakė S. Blokas.

Kalbėdamas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, olandų ministras pabrėžė, kad jo šalis nepripažįsta rinkimų rezultatų ir pasisako už sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams, kuriems tenka atsakomybė dėl smurto ir kankinimų,

S. Cichanouskaja į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios spaudimo atvyko netrukus po to, kai atsisakė pripažinti Aliaksandro Lukašenkos pergalę rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimuose.

JK įves sankcijų Baltarusijai dėl „suklastotų rinkimų“ ir susidorojimo su protestuotojais

Didžioji Britanija ketvirtadienį paskelbė, kad rengia sankcijas prieš asmenis, Baltarusijoje atsakingus už rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų klastojimą ir susidorojimą su protestais, nukreiptais prieš tariamą šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką.

Šalies užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad JK inicijuoja savo pačios sankcijas, kurios bus koordinuojamos su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada, Europos Sąjungos (ES) priemonėms įstrigus dėl Kipro veto.

„Atsižvelgus į šį vėlavimą ir į A. Lukašenkos neteisėtą inauguraciją, nurodžiau FCDO (valstybės URM) sankcijų komandai parengti Magnickio akto tipo sankcijų prieš asmenis, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, – parlamentui sakė jis.

D. Raabas taip pat pridūrė, kad Londonas bendradarbiauja su Vašingtonu ir Otava „rengiant skubius sąrašus“, į kuriuos įtraukiami Baltarusijos valdžios pareigūnai.

Minske formavo solidarumo grandines

Ketvirtadienį, praėjus Aliaksandro Lukašenkos netikėtai inauguracijai, tūkstančiai žmonių Minske formuoja solidarumo grandines, studentai rengia piketus prie savo universitetų, praneša portalas „tut.by“.

Remdamasis šaltiniais, portalas nurodo, kad iš Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atsistatydino ministro Vladzimiro Makejaus sūnus Vitalijus, sprendimo priežasčių jis kol kas nekomentuoja.

Paramą A. Lukašenkai ketvirtadienį išreiškė Kinija. „Mes gerbiame Baltarusijos žmonių pasirinkimą. Tikimės ir tikime, kad vadovaujant Lukašenkai, Baltarusija atstatys politinį stabilumą“, – komentuodamas A. Lukašenkos inauguraciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Wang Wenbin.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo pirmasis užsienio šalies vadovas pasveikinęs A. Lukašenką su pergale rinkimuose rugpjūčio 10-ąją.

Kaimynai „nuo Dievo“

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo administracija neprivalo perspėti Vakarų dėl valstybės vadovo inauguracijos, nes tai yra šalies vidaus reikalas.

„Na, mano nuomone, pagal Baltarusijos įstatymus mes neprivalome įspėti jokių Vakarų valstybių ir apskritai nieko. Tai mūsų šalies vidaus reikalas. Ir kritika tik dėl vieno: neva paslaptis... Žinote, į inauguraciją drauge su kariškiais buvo pakviesta apie 2 tūkst. žmonių. Ir išlaikyti tai paslaptyje praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su Kinijos ambasadoriumi Minske Cui Qimingu.

A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

A. Lukašenka mano, kad kai kurių valstybių pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra nekonstruktyvi. „Dar iki... inauguracijos tarsi kažkoks apmaudas, tarsi pretenzijos, kad mes nepranešėme lenkams, lietuviams, ukrainiečiams, čekams ar dar kažkam“, – sakė jis.

„Kaimynai – nuo Dievo, jie nesirenkami ir mes pasmerkti gyventi drauge, draugauti. Tačiau pasirodo, kad ne visada taip. Kaimyninės valstybės, ypač Lenkija, žinote, kokią poziciją užėmė“, – pridūrė A. Lukašenka.

Jis taip pat dar kartą pareiškė, kad Baltarusija nieko neprašė pripažinti jo teisėtumo ir prezidento rinkimų rezultatų.

„Šaukia, kad jie kažko pas mus nepripažįsta. Žinote, mes nieko ir neprašėme pripažinti ar nepripažinti mūsų rinkimų, pripažinti ar nepripažinti vėl išrinkto prezidento teisėtumo. Svarbiausia, kad tai atitiktų mūsų šalies Konstituciją. Ir jei jie mato neatitikimų, geriau tegu apie tai pasako“, – sakė jis.

Atnaujinta 15.29

„Naša Niva“ vadovas sulaikytas dėl VR viceministro „šmeižto“

Baltarusijos opozicijos leidinio „Naša Niva“ vyriausiasis redaktorius Jahoras Marcinovičius sulaikytas dėl „žinomai melagingos informacijos“ apie vidaus reikalų ministro pavaduotoją Aliaksandrą Barsukovą publikavimo, iškelta baudžiamoji byla.

„Tyrimo duomenimis, šių metų rugpjūčio pradžioje portale „Naša Niva“ buvo paskelbta publikacija su žinomai melaginga informacija, juodinančia Baltarusijos vidaus reikalų ministro pavaduotoją ir menkinančia jo garbę bei orumą“, – rašoma ketvirtadienį Baltarusijos tyrimų komiteto išplatintame pranešime.

Komitetas informavo, kad iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto, šiuo nusikaltimu įtariamas portalo vyriausiasis redaktorius J. Marcinovičius sulaikytas.

„Neteisėtų veiksmų aplinkybės tiriamos. Vyksta tyrimas“, – nurodė komitetas.

Pranešime priduriama, kad per aštuonis šių metų mėnesius dėl šmeižto iškeltos 27 baudžiamosios bylos.

Žmogaus teisių centras „Viasna“ pranešė, kad trečiadienį J. Marcinovičius buvo sulaikytas trims paroms.

„Naša Niva“ vyriausiasis redaktorius Marcinovičius – įtariamasis pagal baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šmeižto (už Wladyslavo Sokolowskio pasisakymus apie Aliaksandrą Barsukovą)“, – sakoma Baltarusijoje neregistruoto teisių gynimo centro pranešime.

Garso režisierius W. Sokolowskis ir jo kolega Kirilas Galanovas išgarsėjo, kai rugpjūčio 6 dieną Aliaksandro Lukašenkos režimui lojaliai valdžiai surengus šventę Minske esančiame Kijevo sode, jie ten užgrojo legendinę Viktoro Cojaus dainą „Peremen!“ (Aš noriu permainų). Jau kitą dieną teismas jiems skyrė dešimt parų administracinio arešto už chuliganizmą ir priešinimąsi pareigūnams. Rugpjūčio 16 dieną garso režisieriai išėjo į laisvę ir netrukus išvyko į Lietuvą.

Atnaujinta 14.56

Seimas siūlo Vyriausybei plėsti sankcijas Baltarusijos režimui ir uždrausti į Lietuvą įvažiuoti dar daugiau kaip 80 Baltarusijos valdžios pareigūnų.

Parlamentas vienbalsiai 77 balsais „už“ priėmė rezoliuciją su pavardėmis, kurias siūloma įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Dokumentą inicijavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas ir opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis.

„Lietuva turi patvirtinti savo sankcijų sąrašą žmonėms iš Baltarusijos režimo, kurie suiminėja, muša, kankina, priima sprendimus atlikti šiuos veiksmus, kitaip sakant visą režimui vadovaujantį elitą įtraukti į sankcijų sąrašą, kad jis negalėtų atvykti į Lietuvą“, – sakė dokumentą pristatęs G. Landsbergis.

Į sankcijų sąrašą Seima siūlo įtraukti Baltarusijos gynybos ministrą Viktarą Chreniną, saugumo tarybos sekretorių Andrejų Ravkovą, Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką Aliaksandrą Volfovičių, Baltarusijos konstitucinio teismo teisėjus, viešojo saugumo policijos vadovus ir kitus asmenis.

Lietuva rugpjūčio pabaigoje dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus sankcijas paskyrė 30-čiai Minsko režimo atstovų, tarp jų yra autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bei jam artimi asmenys.

G. Kirkilas BNS yra patvirtinęs, kad parlamento dokumente įtrauktos pavardės, kurios buvo įrašytos Užsienio reikalų ministerijos anksčiau pasiūlytame sankcijų sąraše. Jame iš viso buvo 118 pavardžių, tačiau Vidaus reikalų ministerija patvirtino trumpesnį sąrašą. Tai buvo grindžiama noru suderinti sankcijas su Latvija ir Estija.

Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad „Lietuvos paskelbtas nacionalinis trisdešimties Baltarusijos režimo pareigūnų, kuriems taikomas draudimas atvykti į Lietuvą, sąrašas nėra baigtinis ir turi būti nuolat pildomas“.

„Seimas, šiandien patvirtindamas šią rezoliuciją, tai labiausiai ir pasakytų, kad mes nuplėšėme kaukes šiandien nuo 118 žmonių. Mes įvardiname jus kaip iš esmės nusikaltėlius Lietuvoje ir jūs į Lietuvos teritoriją nepateksite. Tiems, kurių kaukės bus nuplėštos, tie, kurie daro represijas, tie, kurie muša, kankina žmones, sodina juos į kalėjimus, jie į Lietuvą ateityje taip pat neatvyks“, – balsuoti už dokumentą ragino G. Landsbergis.

Lietuvoje sankcijų sąrašą Užsienio reikalų ministerijos teikimu tvirtina Vidaus reikalų ministerija.

Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai po rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. A. Lukašenka trečiadienį buvo prisaikdintas Baltarusijos prezidentu šeštai kadencijai.

Linkevičius: ES reakcija per silpna

Europos Sąjunga (ES) nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu, pareiškė Bendrijos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis, rašo agentūra AFP.

Sankcijų įvedimas tam tikriems Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnams – per silpna reakcija į įvykius Baltarusijoje, reikia padėti represijų aukoms, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Sankcijų – per mažai. Tie, kurie vykdė nusikaltimus, turi būti persekiojami teisine prasme, turi atsakyti, nes tai yra kriminaliniai nusikaltimai. Taip pat turime padėti žmonėms, kurie kenčia šiandien“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė Linas Linkevičius.

„Vakar vėl naudotas smurtas po vadinamosios inauguracijos, panaudotos ašarinės dujos, žmonės buvo sužeisti, tai vyksta ilgiau nei mėnesį. Turime padėti represijų aukoms“, – teigė jis.

Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad Europos Sąjungai dėl Kipro veto, nepavyksta patvirtinti sankcijų A. Lukašenkos režimo pareigūnams, pakerta ES įvaizdį ir prestižą.

„Nepakanka tik smerkti ir piktintis, reikia ką nors daugiau padaryti“, – tvirtino ministras.

Jis neabejojo, kad Lietuva nepriimtų naujo Baltarusijos ambasadoriaus, jeigu toks būtų paskirtas.

„Net neabejoju, kad nepriimtų. Jeigu jį atsiųstų neveikiantis prezidentas, jis negalėtų turėti jokios teisinės galios. Bet ambasadorius yra paskirtas, šiuo atveju galbūt ne Lietuvai reikėtų tą klausimą užduoti“, – ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

ES nepripažįsta Lukašenkos prezidentu

„Europos Sąjunga nepripažįsta šių suklastotų rezultatų. Tuo remiantis, vadinamoji 2020 m. rugsėjo 23 d. „inauguracija“ ir nauji A. Lukašenkos prisiimti įgaliojimai neturi jokio demokratinio legitimumo“, – teigė J. Borrellis.

Trečiadienį netikėtai įvyko A. Lukašenkos inauguracija, apie kurią nebuvo pranešta iš anksto. Po šio žingsnio kai kurios Europos valstybės ir JAV paskelbė nebelaikančios ilgamečio autoritarinio lyderio šalies prezidentu.

Opozicionierė Sviatlana Cichaouskaja pareiškė, kad tokiu žingsiu A. Lukašenka „iš esmės atsistatydino“, todėl ji pasiskelbė esanti Baltarusijos lydere.

„Ši inauguracija tiesiogiai prieštarauja didelės dalies Baltarusijos žmonių valiai, kurie ją išreiškė masiniuose, beprecedenčiuose ir taikiuose protestuose po rinkimų, ji tik gilina politinę krizę Baltarusijoje“, – sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.

ES palaiko baltarusių teisę „būti atstovaujamiems tų, kurie buvo laisvai išrinkti per naujus visa apimančius, skaidrius ir patikimus rinkimus“, tikino jis.

ES dar kartą visiškai parėmė taikius Baltarusijos protestuotojų ir jų raginimus surengti naujus rinkimus, „nepaisant brutalių Baltarusijos valdžios represijų“, teigė J. Borrellis.

Pasak diplomatijos vadovo, ES dar kartą ragina valdžią Minske „nedelsiant nutraukti represijas ir smurtą prieš Baltarusijos žmones bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus suimtuosius, įskaitant politinius kalinius“.

„ES yra įsitikinusi, kad visa apimantis nacionalinis dialogas ir teigiama reakcija į Baltarusijos žmonių reikalavimą surengti naujus demokratinius rinkimus yra vienintelis kelias iš šios rimtos politinės krizės Baltarusijoje, kuriuo einant būtų gerbiami Baltarusijos žmonių norai“, – sakė J. Borrellis.

Pranešime taip pat teigiama, kad Briuselis „įvertins savo santykius su Baltarusija“. Diplomatinio korpuso šaltinių teigimu, ES rengia sankcijas maždaug 40 pareigūnų, atsakingų už represijas. Taip pat esą svarstoma į sankcijų sąrašą įtraukti ir patį A. Lukašenką.

Tiesa, sankcijų įvedimui reikalingas visų 27 ES valstybių narių pritarimas, o tam priešinasi Kipras, kuris reikalauja taip pat įvesti sankcijas Turkijai, kuri žvalgo gamtinių dujų telkinius Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šaltinių teigimu, Švedija ir Suomija taip pat nesutinka į sankcijų sąrašą įtraukti A. Lukašenkos, kad krizę spręsti galėtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai pirmininkaus Švedija. Baltarusijos krizę Europos šalių lyderiai aptars Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimo metu spalio 1–2 dienomis.

Vėl suėmė protestuotojus

Baltarusijos milicija trečiadienį per protestus visoje šalyje, kilusius po autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos slaptos inauguracijos šeštai kadencijai, sulaikė daugiau kaip 250 žmonių, bent penkiems protestuotojams prireikė medikų pagalbos, pranešė teisių gynimo centras „Viasna“.

„Viasna“ tinklalapyje skelbiami sąrašai su 259 trečiadienį sulaikytų protestuotojų pavardėmis. Dalis šių žmonių jau paleisti. Teisių gynėjų duomenimis, tarp sulaikytųjų yra Rusijos pilietis, taip pat vienas nepilnametis.

Pasak teisių gynėjų, du žmonės greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežti iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos, dar du – iš skirtingų sostinės rajonų, kur vyko protestai. „Viasna“ turima informacija, dar vienas nukentėjęs protestuotojas yra ligoninėje.

Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai trečiadienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas vaikydami žmones, Minsko centre protestavusius prieš anksčiau trečiadienį įvykusią A. Lukašenkos inauguraciją.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.