Pasaulyje

2020.09.23 20:03

Sakartvelo bėdos: dėl Rusijos įtakos, sprendimų ir oligarchijos Vakarai mažina paramą

Soso Dzamukashvili, „New Eastern Europe“, LRT.lt2020.09.23 20:03

Reaguodama į išorės kritiką, partija „Sakartvelo svajonė“ apkaltino opoziciją dirbtinai didinant įtampą prieš spalį įvyksiančius parlamento rinkimus, rašo „New Eastern Europe“. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „New Eastern Europe“ originalus kūrinys.

Liepos 9 d. JAV Kongreso Asignavimų komitetas priėmė Valstybės ir užsienio operacijų finansavimo įstatymo projektą 2021 finansiniams metams. Jame numatyta, kad kitais metais Vašingtonas Sakartvelui skirs ne mažiau kaip 132 mln. JAV dolerių finansinės pagalbos.

Finansavimas bus skiriamas JAV valstybės departamento, Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūros (USAID) ir kitų tarptautinių programų vykdomiems projektams ir veikloms. Dokumente pažymima, kad JAV valstybės sekretoriui neigiamai įvertinus Sakartvelo Vyriausybės veiklą, 15 proc. finansinės paramos bus sulaikyta.

Siekiant išvengti šios galimos problemos, partija „Sakartvelo svajonė“ turėtų stengtis riboti oligarchų įtaką priimant sprendimus, taip pat teisinėje ir reguliavimo veikloje. Be to, dokumente valdančioji partija raginama imtis efektyvių veiksmų, siekiant įtvirtinti demokratines institucijas ir apibrėžti konkretūs kriterijai, kuriuos Sakartvelas turėtų atitikti, kad būtų išvengta galimų finansinės pagalbos ribojimų.

Šie kriterijai apima veiksmingą rinkimų reformos įgyvendinimą, pagarbą teismų sistemos nepriklausomumui ir įvairias atskaitomybę ir skaidrumą užtikrinančias politikos reformas. Dokumente taip pat minimas pageidavimas nevaržomai susipažinti su viešąja informacija, pilietinių teisių ir opozicijos partijų apsauga bei žiniasklaidos laisvė.

Įdomu tai, kad teisės aktuose aiškiai nurodyta, jog finansinė pagalba programoms, kuriomis siekiama stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės plėtrą, išlieka atskiras klausimas.

Jungtinis nacionalinis judėjimas „Europos Sakartvelas“ ir kitos opozicinės partijos sunerimo dėl šio sprendimo ir teigė, kad jis yra beprecedentis. Tačiau Sakartvelo užsienio reikalų ministerija atsakė, kad Vyriausybė yra pasiryžusi stiprinti demokratines institucijas ir kad dar per anksti nuodugniai diskutuoti apie šį dokumentą.

Taip yra todėl, kad jis neva vis dar yra „preliminarioje stadijoje“. Tačiau liepos 25 d. 224 Kongreso nariams balsavus už ir 189 – prieš, įstatymo projektas buvo priimtas. Be to, JAV sisteminis spaudimas Sakartvelo Vyriausybei dar labiau sustiprėjo po to, kai birželio 27 d. Mike`as Pompeo telefonu pasikalbėjo su Sakartvelo premjeru Georgijumi Gacharija.

Pokalbio metu amerikiečių politikas pabrėžė, kad „labai svarbu šį spalį Sakartvele surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus“. JAV valstybės sekretorius taip pat paragino ministrą pirmininką stiprinti Sakartvelo teismų nepriklausomybę ir užsiminė, kad nuo to gali priklausyti tiesioginės užsienio investicijos (TUI). M. Pompeo taip pat įspėjo G. Gachariją „dėl Sakartvelo teisminių ir rinkimų procesų politizavimo“.

Ko nori JAV senatoriai ir Kongreso nariai?

Po praėjusių metų masinių protestų šalyje JAV ir ES nuolat kritikavo „Sakartvelo svajonės“ administraciją. Šie įvykiai parodė gyventojų nepritarimą Rusijos parlamento nario Sergejaus Gavrilovo vizitui į Sakartvelo parlamentą ir su rinkimų reforma susijusiems klausimams.

Reforma nebuvo įgyvendinta, kol į ginčus neįsitraukė tarptautiniai Sakartvelo partneriai ir nepadėjo valdančiajai ir opozicinėms partijoms susitarti. Šis susitarimas taip pat apėmė klausimus, susijusius su teismų nepriklausomumu.

Po įvairių ES ir JAV pareiškimų dėl susitarimo Sakartvelo parlamentas birželio 29 d. galiausiai patvirtino naują rinkimų sistemą. Nepaisant to, Vyriausybė tik iš dalies atsižvelgė į tarptautinės bendruomenės pareiškimus dėl nepriklausomos teismų sistemos. Pavyzdžiui, įvairūs „politiniai“ kaliniai liko už grotų.

Tai pasakytina ir apie buvusį TV kanalo „Rustavi 2“ direktorių Giorgį Ruruą. Amerikos atstovai tiesiogiai ir netiesiogiai prašė Sakartvelo Vyriausybės suteikti vienam iš opozicijos kanalo „Mtavari“ įkūrėjų G. Rurua malonę.

Senato Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Jimas Rischas liepos 30 d. pareiškė, kad teismų sistema neturėtų būti naudojama politiniais tikslais. J. Rischas taip pat sakė, kad Sakartvelo prezidentė turėtų suteikti G. Rurua malonę. Reaguodama į tai, Salome Zurabišvili pareiškė nepaleisianti kalinio ir paaiškino, kad „visuomenė geriau už mane žino, kodėl aš nepriimu šio sprendimo“.

Birželį Kongreso nariai kritikavo Sakartvelo Vyriausybę, pavadindami šalies administraciją „korumpuota“. Tokie pareiškimai nebuvo išsakomi net prezidento Eduardo Ševardnadzės atžvilgiu, kai dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje valstybė labai kentėjo dėl demokratijos stokos.

Bene kritiškiausias Tbilisiui buvo įstatymo projektas „JAV vaidmens stiprinimas ir kova su pasaulinėmis grėsmėmis“, kuriame Vašingtonas raginamas išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Šį įstatymo projektą rengę Kongreso nariai atkreipė dėmesį į Vladimiro Putino veiklą ir paminėjo „Sakartvelo svajonės“ lyderį Bidziną Ivanišvilį.

Dokumente B. Ivanišvilis vadinamas artimu sąjungininku, siekiančiu destabilizuoti šalį. Sakartvelo ministras pirmininkas taip pat gavo JAV kongreso nario Markwayne`o Mullino laišką, kuriame šis rašo, kad Sakartvele prastėja ekonominė aplinka TUI. Tai galėjo būti reakcija į „Svajonės“ sprendimą nutraukti susitarimą su „Anaklia Consortium“ dėl pirmojo Sakartvelo giliavandenio uosto statybų.

Manoma, kad toks sprendimas buvo priimtas, baiminantis galimos Rusijos reakcijos, nes projektas neatitinka Kremliaus interesų. Suinteresuotosios „Anaklia Development Consortium“ šalys Tarptautiniame arbitražo teisme pradėjo teisminį procesą prieš Sakartvelą.

Kova su žiniasklaidos pliuralizmu

Reaguodama į kritiką, „Sakartvelo svajonė“ apkaltino opozicijoje esantį Jungtinį nacionalinį judėjimą ir jo lobistus Vašingtone. Birželį partija pateikė ir daugiau nedemokratinių pasiūlymų, įskaitant ir naujus teisės aktus dėl elektroninių ryšio priemonių bei transliavimo pakeitimų.

Šiuose teisės aktuose numatytos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, leidžiančios Sakartvelo nacionalinei ryšių komisijai telekomunikacijų bendrovėms, įskaitant ir daugelį transliuotojų, skirti „specialiuosius vadovus“.

Pakeitimai leidžia GNCC – reguliavimo institucijai, atsakingai už elektroninių ryšių protokolų platinimą ir transliavimo dažnių valdymą – skirti specialius vadovus elektroninių ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms. Tai padėtų įgyvendinti komisijos sprendimus. Pagal šias naujas pataisas specialusis vadovas bus įgaliotas skirti ir (arba) atleisti bendrovių direktorius ir stebėtojų tarybos narius, teikti teismui ieškinius dėl sutarčių ar sandorių, sudarytų likus metams iki jo paskyrimo, ir reikalauti juos panaikinti, riboti bendrovės teisę skirstyti pelną, dividendus ir premijas arba didinti atlyginimus, vykdyti kitas bendrovės valdomojo organo funkcijas, išskyrus jos turto ar akcijų pardavimą.

Liepos 17 d. trečiu svarstymu parlamentas priėmė vietos telekomunikacijų bendrovių ir pilietinės visuomenės organizacijų griežtai kritikuojamus teisės aktus. Opozicijos partijos posėdyje nedalyvavo. Pagal naujai įsigaliojusius teisės aktus, Sakartvelo nacionalinė ryšių komisija turės teisę skirti specialius vadovus aprobuotose įmonėse, įskaitant ir žiniasklaidą.

Opozicijos partijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir NVO įsitikinusios, kad šie teisės aktai kelia pavojų žodžio laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui šalyje. Tuo pat metu telekomunikacijų bendrovės ir pilietinės visuomenės organizacijos tvirtina, kad pataisos neigiamai atsilieps jų būsimai veiklai ir kad jos prieštarauja Sakartvelo konstitucijai.

Paryžiuje įsikūrusi spaudos laisvę prižiūrinti organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) pareiškė, kad pastarieji Tbilisio žingsniai, likus keturiems mėnesiams iki rinkimų, „kelia pavojų žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui“ šalyje. Liepos 20 d. pareiškime organizacija pabrėžė, kad „klimatas Sakartvelo žiniasklaidai tampa vis slogesnis tiek dėl teisminio priekabiavimo, kuris tiesiogiai kelia grėsmę redakcijų laisvei, tiek ir dėl sugriežtintų teisės aktų“. Pareiškime teigiama, kad pakeitimai „riboja transliuojamosios žiniasklaidos laisvę“ ir kad „aiškiai norima valdyti radijo stotis ir televizijos kanalus“.

Šiuo metu Sakartvelas užima 60 vietą iš 180 šalių pagal RSF 2019 m. Pasaulio spaudos laisvės indeksą. Pastaraisiais metais šalies reitingas leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ sudaromame demokratijos indekse taip pat smarkiai nusirito žemyn. 2019 m. jis nukrito iki 5,42 – kur kas mažesnis rodiklis nei 2012 m., kai „Sakartvelo svajonė“ atėjo į valdžią.

Soso Dzamukašvilis yra Glazgo universiteto Vidurio ir Rytų Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų programos magistrantas. Jo interesų sritis apima Europos studijas, ES ir Kinijos santykius ir Rytų partnerystę.