Pasaulyje

2020.09.22 22:15

Tom Theuns. Ar būtų galima įkurti naują ES be Vengrijos ir Lenkijos?

Tom Theuns, Leideno universiteto politinės teorijos ir Europos politikos docentas, euobserver, LRT.lt2020.09.22 22:15

Rugsėjo 9 d. Nyderlandų parlamente įvyko netikėtas apsikeitimas replikomis tarp ministro pirmininko Marko Rutte ir žaliųjų-kairiųjų parlamentaro Bramo van Ojiko, „EUobserver“ rašo Tomas Theunsas.

Diskutuojant dėl bandymų įvesti sąlygą, numatančią, ar 750 mlrd. eurų dydžio atsigavimo po koronaviruso krizės fondo išmokos priklausys nuo konkrečios ES valstybės narės pasiekimų demokratinio valdymo ir teisės viršenybės srityje, M. Rutte paklausė: „Ar galima suformuoti biudžetą, remiantis tarpvyriausybine sutartimi, o gal galima įkurti naują ES be Vengrijos ir Lenkijos?“

Esančiam už ES burbulo ribų tai gali pasirodyti visiškai antraeilis dalykas, kurį užgožia aktualiausi šių dienų politiniai klausimai – COVID-19 pandemija, klimato kaita, Donaldas Trumpas.

Žinoma, liepos mėnesio žiniasklaidos pranešimuose apie ES atsigavimo fondą kur kas daugiau dėmesio buvo skiriama M. Rutte pastangoms apriboti bendrą skiriamų pinigų sumą nei bandymams susieti išmokas su demokratiniu valdymu.

Tačiau nuslūgus šiai visuomenės sveikatos krizei, teisės viršenybės krizė Europoje niekur nedings. Ant kortos pastatyta ES, kaip Europos demokratinių valstybių sąjungos, ateitis.

Jau daugiau kaip dešimtmetį neslūgsta įtampa dėl to, kad valstybės narės palaipsniui išsižada pamatinių demokratijos idealų – šiuo metu pagrindinis dėmesys krypsta į Vengriją ir Lenkiją.

Vadovaujant premjerui Viktorui Orbanui Vengrijoje prasidėjo nepriklausomos žiniasklaidos gniaužimas, pabėgėlių stūmimas tolyn nuo savęs ir koneveikimas, teisėjų atleidimas ir teismų darbo trikdymas, o pandemijos įkarštyje visa tai peraugo į valdymą dekretais.

Lenkijoje Jaroslawas Kaczynskis ir valdančioji dešiniosios pakraipos partija „Teisė ir teisingumas“ pasirūpino, kad iš esmės būtų pertvarkyta šalies teisminė valdžia, kurią nuo šiol kontroliuoja įstatymų vykdomoji ir leidžiamoji valdžia, pavertė visuomeninę televiziją valstybine propaganda ir ėmėsi represijų prieš LGBTI+ aktyvistus.

Trečdalis Lenkijos pasiskelbė esanti „zona be LGBTI“.

Sulaužytas tabu

M. Rutte`s komentaras yra pirmas kartas, kai Europos Sąjungos narės vadovas viešai svarsto galimybę ES integracijos projektą tęsti be bendrai nuomonei paklusti nelinkusių valstybių.

Pasirinkta formuluotė – „įkurti ES be Vengrijos ir Lenkijos“ – taip pat labai įdomi, nes ji rodo subtilų sunkumų, kuriuos kelia šis klausimas, suvokimą.

2016 m. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras, buvęs vicepremjeras Jeanas Asselbornas atsidūrė pirmuosiuose naujienų leidinių puslapiuose, pasakęs: „Negalime leisti beatodairiškai pažeidinėti pamatinių Europos Sąjungos vertybių. Tokios šalys kaip Vengrija, kurios stato tvoras, kad išvengtų nuo karo bėgančių žmonių, arba pažeidžia spaudos laisvės ir teismų nepriklausomumo principus, turėtų būti laikinai, o jei reikalinga, ir visam laikui, pašalintos iš ES“.

Nors J. Asselborno požiūris buvo griežtas ir aiškus, iškilo viena sunkiai išsprendžiama praktinė ir teisinė problema – ES sutartys tiesiog nenumato valstybės narės pašalinimo.

Vienintelis pasitraukimo iš ES mechanizmas yra 50 straipsnis, kuris taikomas „Brexito“ atveju.

O 50 straipsnį pasitelkti gali tik palikti ES „pagal savo pačios konstitucinius reikalavimus“ sugalvojusi valstybė narė.

Kitaip tariant, net jei Vengrija ir Lenkija toliau žlugdytų savo demokratines institucijas ir taptų atvirai autokratinėmis, teisiškai nėra jokių mechanizmų, kurie leistų kitoms valstybėms narėms jas pašalinti iš ES.

Vienintelis egzistuojantis teisinis mechanizmas – 7 straipsnis – leidžia tokioms valstybėms narėms taikyti sankcijas, tačiau jis taip pat turi nemenkų trūkumų.

Teoriškai, pritaikius 7 straipsnyje numatytą procedūrą, valstybės narės gali netekti balsavimo teisės Europos Taryboje.

Tačiau norint žengti lemiamą procedūrinį žingsnį, nustatant, kad valstybė narė pažeidžia pagrindines ES vertybes (tokias kaip demokratija ir teisės viršenybė), ES šalys turi dėl to sutarti vieningai.

Šiuo metu susidariusi situacija, kuomet demokratija ir teisės viršenybė vienu metu pažeidžiamos dviejose valstybėse narėse, veda į aklavietę.

Abi valstybės gali nuspręsti paremti viena kitą Europos Taryboje – būtent taip Lenkija ir Vengrija sutarė elgtis.

Teisiniai sunkumai

M. Rutte`s improvizuotas pasiūlymas iš naujo įkurti demokratinę Europos Sąjungą be Vengrijos ir Lenkijos leidžia tokios aklavietės išvengti.

Kad ir kaip ten būtų, nėra jokių teisinių kliūčių, kurios neleistų visoms kitoms narėms, pasitelkus 50 straipsnyje numatytą procedūrą, išstoti iš ES, o tada įkurti naują viršvalstybinę organizaciją („Naujoji Europos Sąjunga“?)

Senoji Europos Sąjunga liautųsi egzistavusi arba iš jos liktų tik išorinis karkasas.

ES institucijų demokratinės atskaitomybės ir legitimumo apsauga, pašalinant iš sąjungos autokratines valstybes nares, būtų radikalus žingsnis.

Ir jis turėtų savo kainą, taip pat ir demokratijai.

Daugelis vengrų ir lenkų aktyviai ir ryžtingai priešinasi savo šalių vyriausybių autokratiniams projektams. Įvertinant jų pastangas, naujos demokratinės ES perkūrimas būtų itin griežtas, skausmingas ir netgi nesąžiningas sprendimas.

Jie netektų daugelio svarbių laisvių, kaip antai, teisės laisvai keliauti ir dirbti kitose valstybėse narėse. Jie nebebūtų apsaugoti griežtų ES darbo, užimtumo ir konkurencijos įstatymų, jų tarptautiniams interesams nebebūtų atstovaujama Europos Parlamente.

Visgi nieko nedaryti – taip pat ne išeitis.

ES institucijų, procedūrų ir įstatymų teisėtumas yra trapus. Iš esmės jis atlieka valstybių narių vyriausybių demokratinio mandato funkciją.

Jei Vengrija ir Lenkija toliau slys link autokratijos, visa ES praras bet kokias demokratines pretenzijas į autoritetą. Mūsų turima ES pilietybė neteks demokratinio svorio.

Taigi grįžtame prie spontaniškos M. Rutte`s pastabos.

Galbūt iš esmės tai tebuvo retorinė pastaba, turėjusi sužaisti su olandų „nativizmu“ ir sustiprinti ministro pirmininko kaip tiesmuko, žodžių į vatą nevyniojančio politiko įvaizdį.

Tačiau jo žodžiuose yra tiesos, kurią kol kas nedaugelis drįsta pripažinti: Europos Sąjungai kyla egzistencinė dilema dėl nuo demokratijos nusigręžiančių valstybių – ar ir toliau stengtis įtraukti, net subsidijuoti, vis labiau į autokratiją linkstančias valstybes nares?

Ar daryti viską, kas reikalinga, siekiant apsaugoti pamatines Europos Sąjungos vertybes?

Tomas Theunsas yra Leideno universiteto politinės teorijos ir Europos politikos docentas bei Sciences Po instituto Paryžiuje Europos studijų ir lyginamosios politikos asocijuotasis tyrėjas.

Jo komentaras pasirodė LRT.lt partnerio „EUobserver“ portale ir yra perpublikuotas su autoriaus bei portalo sutikimu. Originalią publikaciją anglų kalba galite rasti čia.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.