Pasaulyje

2020.09.23 01:35

Nausėdos kalba Jungtinėse Tautose: turime reikalauti, kad Minskas pradėtų valdžios perdavimą

LRT.lt2020.09.23 01:35

Trečiadienio naktį Lietuvos laiku prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu sakė kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Jis pabrėžė, kad pandemija atskleidė daugiašališkumo svarbą, nes nė viena valstybė pati viena negali įveikti tokių iššūkių. Lietuvos vadovas priminė ir Rusijos agresiją, bandymus perrašyti istoriją bei atkreipė dėmesį į padėtį Baltarusijoje.

Šiemet Jungtinės Tautos mini 75-ąsias įkūrimo metines, tačiau dauguma pasaulio lyderių dėl koronaviruso pandemijos Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja nuotoliniu būdu.

Nausėda Jungtinėms Tautoms: mums reikia akių, kurios mato, ir širdžių, kurios drįsta

Savo kalboje G. Nausėda pabrėžė būtinybę ginti istorinę tiesą nuo „revizionistinių jėgų išpuolių“, primindamas Baltijos šalių okupaciją ir patirtas represijas.

„Smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje“, – sakė Lietuvos prezidentas. Baltijos šalys ir Lenkija kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siekiais perrašyti istoriją, nes jis viešai neigia valstybių okupaciją, dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios kaltę mėgina suversti Varšuvai.

Kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į padėtį Baltarusijoje: „Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. (...) Tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą.“

Jis kvietė reikalauti, kad Minsko režimas susilaikytų nuo smurto ir „galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą.“ G. Nausėda dėmesį atkreipė ir į Astravo AE, kuria siekiama „išlaikyti Rusijos įtakos sferą“. Anot Lietuvos prezidento, elektrinė „kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui, Baltijos šalyse veikiančioms elektros sistemoms ir visos Europos saugumui“, todėl Lietuva kviečia užtikrinti, kad būtų laikomasi saugumo standartų.

G. Nausėda taip pat priminė Rusijos karinę agresiją prieš Sakartvelą, kur turėtų būti tiriami galimi nusikaltimai žmoniškumui.

„Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti“, – sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėdos nuomone, kylančius iššūkius globaliame pasaulyje įmanoma išspręsti tik daugiašališkai.

„Mums reikia akių, kurios mato, ir širdžių, kurios drįsta. Turime ginti bejėgius ir kovoti su galingųjų nebaudžiamumu. Bet kokia kaina privalome palaikyti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – sakė Lietuvos vadovas.

LRT.lt pateikia visą Lietuvos prezidento G. Nausėdos kalbos tekstą:

Pone Pirmininke,

Jūsų Ekscelencijos, Ponios ir Ponai,

man didelė garbė kreiptis į 75-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

Prieš metus niekas nebūtų pagalvojęs, kad ši sukaktis bus pažymėta globalių iššūkių, kokių nebuvo nuo pat šios organizacijos sukūrimo. Tačiau realybė tokia, kad negalime susitikti gyvai, bet esame pasiryžę spręsti aktualiausias globalias problemas.

COVID-19 pandemija praūžė per visą pasaulį, pareikalaudama didžiulės kainos. Mokėjome ne tik gyvybėmis, bet ir padidėjusia socialine atskirtimi.

Pandemija puikiai priminė daugiašališkumo svarbą. Jokia valstybė nėra pajėgi viena įveikti pandemijos ir gilios ekonominės bei socialinės krizės. Kovai su COVID-19 reikia glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir didesnio solidarumo. Daugiašalės institucijos yra ypač svarbios siekiant užtikrinti taiką, saugumą ir gerovę.

Reikšdamas užuojautą visiems, kurie per pandemiją neteko artimųjų, noriu pakartoti, kad Lietuva yra įsipareigojusi padėti kitoms šalims. Mūsų šalis jau suteikė paramą nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusioms Afrikos, Centrinės ir Rytų Azijos, Europos ir Artimųjų Rytų valstybėms. Taip darysime ir ateityje!

Pone Pirmininke,

pasaulyje sparčiai augant nesaugumo jausmui, taika turėtų likti svarbiausiu mūsų prioritetu. Privalome rodyti pagarbą tarptautinei teisei, efektyviai ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves, skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą visame pasaulyje.

Neužtikrinę saugumo, negalime tikėtis geresnės ateities. Mūsų šalis, Lietuva, tą labai gerai žino. Drauge su kitomis Baltijos valstybėmis patyrėme didžiausius 20 a. siaubus. Antrojo pasaulinio karo pabaiga mums neatnešė laisvės. Vos žlugus vienam totalitariniam režimui, jį iškart pakeitė kitas – visos trys Baltijos valstybės buvo prievarta aneksuotos Sovietų Sąjungos.

Ši patirtis padėjo susiformuoti mūsų ypatingam santykiui su Jungtinių Tautų Chartija. Išmokome branginti ir gerbti pagrindinius tarptautinės tvarkos principus. Išmokome svajoti apie laisvę, demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir daugiašalį bendradarbiavimą. Iki šiol visa tai didžiai vertiname. Tokie esame. Tokias vertybes nešame pasauliui.

Neturėtume kartoti šimtmečio senumo klaidų. Mūsų saugumas ir stabilumas priklauso nuo tinkamo sudėtingos praeities vertinimo. Privalome ginti objektyvią istorinę tiesą, kuriai vis didesnę grėsmę kelia revizionistinių jėgų išpuoliai. Istorija neturėtų būti manipuliacijos, dezinformacijos ar propagandos įrankiu. Istorija neturėtų būti naudojama siekiant nuslėpti praeities nusikaltimus ar įgyvendinti dabartinės politinės darbotvarkės tikslus.

Todėl smerkiame pasenusį požiūrį, kad galingosios valstybės gali dalytis pasaulį į interesų sferas. Niekada neturi pasikartoti jokie slapti susitarimai kaip 1939 m. Maskvoje arba 1945 m. Jaltoje. Visiems turėtų būti aišku, kad visos valstybės yra visateisės tarptautinės bendruomenės narės, turinčios vienodas teises ir pareigas!

Pone Pirmininke,

labai gaila, kad šiandien matome bandymus paminti Jungtinių Tautų vertybes. Tebesitęsiantys tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimai, piktnaudžiavimas valdžia prieš savo šalies piliečius, deja, yra mūsų kolektyvinės realybės dalis.

Tebesitęsianti krizė Baltarusijoje yra puikus šios nerimą keliančios tendencijos pavyzdys. Dėl suklastotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatų kilo didžiuliai beprecedenčiai drąsių ir taikių Baltarusijos žmonių, užplūdusių šalies gatves, protestai. Neteisėta valdžia sąmoningai naudoja žiaurią jėgą prieš taikius protestuotojus. Į laisvę išleisti sulaikytieji pasakoja apie nežmoniškas sąlygas sulaikymo vietose. Matome ženklų, kad sulaikytieji yra šaltakraujiškai mušami ir kankinami specialiųjų policijos dalinių.

Visa tai vyksta Europoje, mums minint 75-ąsias Jungtinių Tautų ir organizacijos steigimo dokumento pasirašymo metines. Turėtume pasmerkti ir paniekinti šį teisingumo ir teisinės valstybės principo pažeidimą. Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje.

Demokratinių visuomenių pagrindai – žodžio ir išraiškos laisvė, kaip ir piliečių apsisprendimo teisė – šiuo metu puolami Baltarusijoje. Akivaizdu, kad atėjo laikas ginti tarptautinės bendruomenės vertybes. Jungtinės Tautos ir jų institucijos turėtų atidžiai stebėti padėtį Baltarusijoje ir atkakliai reikalauti, kad Baltarusijos valdžia susilaikytų nuo jėgos panaudojimo, laikytųsi tarptautinės teisės principų, gerbtų žmogaus teises ir galiausiai pradėtų taikų valdžios perdavimą.

Manau, kad tarptautinė bendruomenė privalo pasiųsti aiškią žinią dabartinei Baltarusijos valdžiai. Visi neteisėtai sulaikyti asmenys ir politiniai kaliniai privalo būti paleisti. Taip pat turime pareikalauti visų už kankinimus ir jėgos panaudojimą atsakingų asmenų atsakomybės. Būtina, kad Žmogaus teisių taryba nuolat stebėtų ir vertintų žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje. Visi nusikaltimai žmoniškumui ir masiniai žmogaus teisių pažeidimai privalo būti nedelsiant ištirti!

Pone Pirmininke,

tikroji Jungtinių Tautų Chartijos galia slypi mūsų pasirengime ginti jos esminius principus, įskaitant tvirtą tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis.

Lietuva ir toliau išlaikys įsipareigojimą remti žmogaus teises šalies viduje ir už jos ribų. Nestovėsime nuošalyje stebėdami augančią grėsmę pagrindinėms laisvėms visame pasaulyje. Esame nepaprastai susirūpinę dėl blogėjančios saugumo situacijos ir prastėjančios žiniasklaidos padėties, baiminamės, kad sumažėjusi erdvė pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjams veikti pamažu gali tapti nauja norma.

Siekdama sukurti ilgalaikį poveikį ir palaikyti žmogaus teises, Lietuva pirmą kartą pateikė kandidatūrą tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare.

Jei būtų išrinkta Žmogaus teisių tarybos nare nuo 2022 m., Lietuva daug dėmesio skirtų žurnalistų saugumui ir žmogaus teisių gynėjų apsaugai, kaip ir moterų ir mergaičių, vaikų, neįgaliųjų teisėms, kalbos, susirinkimų ir asociacijų laisvėms.

Pone Pirmininke,

gyvename neramiais laikais. Tebesitęsiantys konfliktai kamuoja daugelį pasaulio regionų. Vis dar kenčia milijonai žmonių, kai kurie jų – Lietuvos pašonėje. Pastarasis Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejis rodo, kad kai kuriose valstybėse spaudimas prieš opozicijos reiškiamą nuomonę greitai virsta mirtinais fiziniais išpuoliais.

Jei nuoširdžiai stengiamės išlaikyti tarptautinę tvarką, privalome būti pasiruošę tirti nusikaltimus žmoniškumui ir bausti nusikaltėlius visomis įmanomomis priemonėmis.

Šis principas turėtų galioti ir tiems, kurie tyčia laužo tarptautines normas. Nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą praėjo daugiau nei dešimtmetis. Penktadalis Sakartvelo teritorijos tebėra okupuota Rusijos pajėgų – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Padėtis Sakartvelo, Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose prastėja dėl atsinaujinusios vadinamosios borderizacijos veiksmų, riboto judėjimo ir neteisėtų vietos gyventojų sulaikymų.

Be to, Rusijos pajėgos jau šešerius metus yra okupavusios Krymą ir tęsia karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas – kitų sprendimų negali būti.

Mūsų šalis ir toliau remia Sakartvelo ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu lygiu pripažintose šių valstybių teritorijose. Nepateisinsime ir nepamiršime nė vieno okupacijos atvejo, ar tai būtų Krymas ir Sevastopolis, ar Abchazija ir Pietų Osetija! Vienintelė išeitis – atkurti teisingumą.

Tuo pat metu stebime blogėjančią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Matome menkstančią pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijos standartams, aukojamas gyvybes, socialinius neramumus ir didelio masto migracijos srautus. Nepaisant visų Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pastangų ir jo raginimo įvesti paliaubas visame pasaulyje, nepavyko patikimai sustabdyti nė vieno rimto karo ar konflikto. Libija kenčia nuo išaugusio smurto, Jemene, taip pat Sirijoje, sukilėlių valdomose teritorijose ir perkeltų asmenų stovyklose, žmonės išgyvena baisiausią humanitarinę krizę, Sahelyje kenčiama nuo terorizmo pavojų. Visų mūsų pareiga – sustabdyti šią nerimą keliančią tendenciją!

Pone Pirmininke,

būdama atsakinga tarptautinės bendruomenės nare, Lietuva ir toliau sieks Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir laikysis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Daugiausia dėl netvarios gamybos ir vartojimo spartėjant klimato kaitai ir mažėjant biologinei įvairovei, būtina imtis skubių veiksmų. Privalome išsaugoti planetą savo vaikams ir vaikaičiams.

Žalioji energetika yra viena iš sričių, kurios turėtų būti vystomos visame pasaulyje. Didžiuojuosi galėdamas sakyti, kad Lietuva nuo 2010 metų tvirtai laikosi žaliosios krypties. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių atsinaujinančios energijos plėtros srityje ir viena iš penkių ambicingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal atsinaujinančios energijos tikslus iki 2030 m. Šiuos tikslus pasieksime nutiesę jungtis su Vakarų Europos elektros sistema, centralizuoto šildymo sistemas pritaikę naudoti biomasę, patvirtinę papildomus saulės ir vėjo elektros energijos aukcionus ir skatindami elektros energiją gaminančių vartotojų politiką.

Deja, ne visų tikslas yra saugi ir patikima energetika. Pačioje Lietuvos kaimynystėje nesaugi branduolinė energija pasirinkta kaip priemonė žengti pirmyn, per daug nesusimąstant apie švarią ir tvarią ateitį. Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui, Baltijos šalyse veikiančioms elektros sistemoms ir visos Europos saugumui.

Branduolinės avarijos nepaiso valstybių sienų. Apvilti gali net ir geriausios technologijos, jei parenkama netinkama vieta ir nesilaikoma elementariausių statybos ir eksploatacijos reikalavimų. Bet koks neatsakingas sąnaudų mažinimas gali turėti pražūtingų pasekmių.

Todėl Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę siekti įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos ir aplinkos standartus visiems pasaulio branduoliniams objektams. Pasaulio saugumas priklauso nuo mūsų pastangų užtikrinti branduolinę saugą.

Pone Pirmininke,

norėčiau pabrėžti, kad globaliame pasaulyje nieko nepasieksime be pastangų ir sunkumų. Ar kalbėtume apie konfliktų sprendimą, taikos užtikrinimą ir saugumą, kovą su skurdu ar klimato kaita, teisės į švietimą visiems užtikrinimą ir socialinę integraciją, ar kovą su pasaulinėmis pandemijomis – visais atvejais mums reikia patikimų priemonių.

Mums reikia akių, kurios mato, ir širdžių, kurios drįsta. Turime ginti bejėgius ir kovoti su galingųjų nebaudžiamumu. Bet kokia kaina privalome palaikyti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką.

Alternatyvų nėra. Nėra kito kelio, tik dar ryžtingiau nei bet kada dirbti kartu. Tegul mus veda atsinaujinusio tarptautinio bendrumo jausmas!