Pasaulyje

2020.09.22 10:39

Įvykiai Baltarusijoje. Minskas teigia, kad karinės pratybos su rusais turi demonstruoti galimybę atremti agresiją

atnaujinta 19.55
LRT.lt, BNS, ELTA2020.09.22 10:39

Antradienį prasidėjęs antrasis Baltarusijos ir Rusijos bendrų karinių pratybų „Slavų brolija“ etapas yra skirtas pademonstruoti gebėjimą „atremti agresiją“ ir „užtikrinti Baltarusijos teritorinį vientisumą“, pranešė Gynybos ministerija Minske.

„Šių pratybų tikslai yra pademonstruoti sugebėjimą ir pasirengimą atremti agresiją prieš Sąjunginę valstybę, užtikrinti Baltarusijos Respublikos teritorinį vientisumą“, – rašoma ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad pratybomis siekiama sustiprinti Rusijos ir Baltarusijos pajėgų bendradarbiavimą.

„Per antrąjį pratybų etapą planuojama susitelkti į pajėgų vadovavimo klausimus, atremiant ginkluotą agresiją greitai besikeičiančioje situacijoje“, – nurodė ministerija.

Baltarusių kariuomenė pirmadienį pranešė, kad į Minską atvyko Rusijos oro desanto pajėgų vadas Andrejus Serdiukovas.

Manevrai vyksta Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį tęsiantis protestams dėl rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autokratas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.

Antrasis „Slavų brolijos“ etapas turėjo įvykti spalio mėnesį, tačiau „atsižvelgęs į karinę ir politinę situaciją“ A. Lukašenka nusprendė paankstinti pratybas, išvakarėse informavo baltarusių Gynybos ministerija. Vėliausi manevrai vyks rugsėjo 22–25 dienomis. Antrajame pratybų etape dalyvaus apie 6 tūkst. karių, per 500 karinės technikos vienetų, nurodė ministerija.

Zananavičius: Europos vadovai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos visuomene

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje Briuselyje antradienį dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius paragino toliau gilinti Europos Sąjungos (ES) bendrąją rinką, skirti ypatingą dėmesį Baltarusijoje vykstančioms represijoms, Aleksėjaus Navalno apnuodijimui Rusijoje.

BRT posėdyje parengtas šią savaitę įvyksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame bus aptarti bendrosios rinkos, pramonės politikos, skaitmenizacijos bei ES išorės santykių klausimai, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Europa privalo pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos visuomene, pasmerkti represijas, reikalauti išlaisvinti per protestus sulaikytus kalinius“, – sakė A. Zananavičius.

Pasak viceministro, taip pat turi būti identifikuoti už A. Navalno nuodijimą atsakingi asmenys ir priimtos atitinkamos priemonės.

A. Zananavičius akcentavo, jog EVT turi pabrėžti branduolinio saugumo užtikrinimo aktualumą, o Baltarusijos valdžia, prieš paleisdama Astravo AE, privalo įgyvendinti saugumo ir aplinkosaugines rekomendacijas.

Taryboje buvo aptarta esama COVID-19 situacija ir galima tolesnė ES veiksmų koordinacija, aptartas derybų dėl ES-Jungtinės Karalystės ateities santykių klausimas.

„Dabartinė padėtis derybose yra itin sunki. Artėjant pereinamojo laikotarpio pabaigai, derybų pusės turėtų išlikti konstruktyvios ir nepamiršti, kad bendras susitarimas išlieka pagrindinis mūsų tikslas. Mes tvirtai remiame vyriausiąjį derybininką Michelį Barnier ir derybų įgaliojimus, dėl kurių susitarėme dar vasario mėnesį“, – teigė A. Zananavičius.

JAV paragino Kiprą atsiimti veto dėl ES sankcijų Baltarusijai

Jungtinės Valstijos daro spaudimą Kiprui, kad šalis atsiimtų savo veto dėl ES siūlomų sankcijų Baltarusijai, ir taip būtų sudaryta galimybė pateikti „vieningą“ atsaką į tenykštę politinę krizę, antradienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

ES yra sudariusi sąrašą, į kurį įtraukta apie 40 asmenų, kuriems ketinama pritaikyti sankcijų dėl jų vaidmens klastojant rugpjūčio 9 dieną vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus ir susidorojimą su protestais, nukreiptais prieš ilgametį šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką.

Tam, kad ES sankcijos įsigaliotų, reikia visų 27 šalių narių pritarimo, tačiau Nikosija atsisako joms tarti „taip“, argumentuodama, kad ES pirmiausia turėtų įvesti sankcijų Turkijai dėl gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Tokia Kipro pozicija sulaukė kai kurių ES valstybių kritikos. Šalių teigimu, atsisakymas pritarti sankcijoms prilygsta A. Lukašenkos gynimui, o delsimas įvesti sankcijas sujaukia koordinuotus Vakarų veiksmų planus.

JAV valstybės sekretoriaus Europos reikalams padėjėjo pavaduotojas George'as Kentas sakė, kad Vašingtonas susisiekė su Kipru, siekdamas paraginti valstybę pakeisti savo nuomonę.

„Paraginome juos prisijungti prie bendro sutarimo ir leisti ES judėti toliau, kad tarp bendraminčių valstybių būtų pasiektas bendras požiūris“, – sakė Briuselyje besilankantis G. Kentas.

Pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu nepavykus pralaužti ledų, sankcijų klausimas buvo perduotas šalių vadovams – jis bus sprendžiamas viršūnių susitikime Briuselyje.

Vašingtonas yra parengęs savų sankcijų, tačiau veiksmus norėtų koordinuoti su ES.

„Pradinis planas buvo mėginti šią savaitę paskelbti ką nors panašaus. Laukiame aiškumo iš Europos lyderių, ar jie gebės priimti sprendimą“, – teigė G. Kentas.

Cichanouskaja: protestai nėra antirusiški

Buvęs Baltarusijos diplomatas, opozicinės Koordinacinės tarybos narys Pavelas Latuška teigia, kad šalies Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyksta valymai – dėl kritikos režimui diplomatai netenka rangų, yra šalinami iš postų. Tai jis pasakojo baltarusių televizijai Lenkijoje „Belsat“.

„Kai kurie diplomatai aiškiai išreiškė nepritarimą, kai vadovai jiems įsakė klastoti rinkimus“, – teigia P. Latuška. Anot jo, solidarumą su protestuotojais rodo tiek žemesnių, tiek ir aukštų rangų diplomatai. Išreiškę palaikymą soc. tinkluose ar patys dalyvavę akcijose diplomatai buvo atleisti.

Anot P. Latuškos, vadovybė ėmė „valyti ministeriją“, todėl ateityje institucija nesugebės priimti tinkamų sprendimų.

Baltarusijoje jau virš 40 dienų vyksta masinės protesto akcijos, kuriomis šalies gyventojai išreiškia pasipiktinimą suklastotais prezidento rinkimų rezultatais. Rugpjūčio 9-ąją Aliaksandras Lukašenka paskelbė laimėjęs dar vieną kadenciją, nors tikrieji balsų skaičiavimo duomenys iš kelių apylinkių pergalę rodė opozicionierei Sviatlanai Cichanouskajai.

Režimas į protestus reagavo jėga, keli žmonės žuvo, tūkstančiai yra sužeisti ir suimti.

Diplomatinė technika

Antradienį S. Cichanouskaja Briuselyje susitiko su ES vadovais. Ji kalbėjo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino „išmintį“, pabrėždama, kad A. Lukašenkos nuomonę apie Lietuvą bei Lenkiją Rusijos lyderis turbūt laiko „vieno žmogaus išsigalvojimais“. Ji pripažino, kad taip kalba naudodama „diplomatinę techniką“, pažymi „Belsat“.

„Galėčiau pasakyti kai ką kita, bet jau įvaldžiau kai kuriuos diplomatijos pagrindus. Turėjau tai padaryti ir už tai sakau tai, ką sakau“, – nurodė S. Cichanouskaja. Interviu sekmadienį Rusijos leidiniui „RBC“, S. Cichanouskaja pažymėjo, kad protestuotojai nėra nusiteikę antirusiškai.

„Turite suprasti, kad mes neturime visiškai nieko prieš Rusiją. Tai vieno žmogaus dirbtinai išpūsta nuomonė“, – sakė ji, pridėdama, kad demokratiškai išrinktas Baltarusijos vadovas galėtų peržiūrėti susitarimus su kitomis valstybėmis, tarp jų – integracijos planus su Rusija.

S. Cichanouskaja nurodė besigailinti, kad V. Putinas nusprendė paremti A. Lukašenką protestų akivaizdoje, interviu cituoja „The Moscow Times“.

Vakarų valstybės nepripažįsta rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų demokratiškais ir laisvais, Baltijos šalys ir Lenkija įvedė sankcijas Minsko režimui bei pačiam A. Lukašenkai.

Europos Sąjunga (ES) sankcijų dar nepaskelbė.