Pasaulyje

2020.09.21 07:22

Įvykiai Baltarusijoje. Kipras vėl blokavo ES sankcijų paskelbimą Baltarusijai

Baltarusijos opozicijos atstovė Kalesnikava lieka sulaikyta, atnaujinta 20.55
LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, ELTA, Milena Andrukaitytė, BNS2020.09.21 07:22

Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sako, kad negebėjimas susitarti dėl sankcijų Baltarusijai pakerta demokratinių vertybių patikimumą.

Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.

Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.

„Ministrai aptarė sankcijas [Baltarusijos atžvilgiu]. Ir nors esama aiškaus noro paskelbti šias sankcijas, to padaryti buvo neįmanoma, nes reikia vienbalsio pritarimo, o to pasiekti šiandien nepavyko“, – per spaudos konferenciją sakė J. Borrellis.

„Šį klausimą svarstys valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje vėliau šią savaitę“, – pridūrė jis ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad sankcijos būtų patvirtintos.

„Ant kortos – ES prestižas“, – teigė J. Borrellis.

Jis nurodė, kad per pirmadienio susitikimą „viena šalis neprisidėjo prie konsensuso“.

L. Linkevičius: nesutarimas dėl sankcijų Minskui pakerta demokratinių vertybių patikimumą

„Šiandieninis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, skirtų palaikyti baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta demokratinių vertybių, už kurias jie kovoja, patikimumą“, – pirmadienį socialinio „Twitter“ paskyroje pranešė L. Linkevičius.

„Kai kurie kolegos neturėtų susieti dalykų, kurių negalima susieti. Lietuva ir toliau reikalaus esminių veiksmų“, – pridūrė jis.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tviteryje parašė: „Apmaudu, kad šiandien nesugebėjome apsispręsti dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus dėl to, kad viena valstybė narė „paėmė įkaitą“. Tai siunčia neteisingą signalą baltarusiams, mūsų visuomenei ir visam pasauliui.“

Kipro diplomatijos vadovas Nikas Kristodulidis gynė savo šalies poziciją ir pasakė: „Europos Sąjungos reakcija į žmogaus teisių pažeidimus, mūsų reakcija į... ES valstybių narių suverenumo ir suverenių teisių pažeidimus, mūsų reakcija į bet kokius mūsų pagrindinių vertybių ir principų pažeidimus negali būti a la carte. Ji turi būti nuosekli.“

Atnaujinta 20.55

Kalesnikava ir Salejus iš baltarusių Koordinacinės tarybos liks areštinėje

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava lieka areštinėje, Minsko miesto teismui pirmadienį atmetus jos advokatų skundą, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Analogišką sprendimą teismas priėmė ir dėl Koordinacinės tarybos nario Iljos Salejaus. Praėjusį penktadienį teismas nepatenkino tokio paties skundo dėl Koordinacinės tarybos nario advokato Maksimo Znako arešto.

M. Kalesnikavos advokatai ketina skųsti pirmadienio sprendimą.

Palaikyti M. Kalesnikavos susirinko daugiau nei 50 žmonių, jie stovėjo šalia teismo salės durų. Čia atvyko ir kelių valstybių diplomatinių atstovybių atstovai.

M. Kalesnikava, I. Salejus ir M. Znakas laikomi areštinėje dėl kaltinimų raginus imtis veiksmų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.

Baltarusijos teisių gynimo organizacijos pripažino juos politiniais kaliniais.

Atnaujinta 20.36

Cichanouskaja ES lyderių prašė būti drąsesniais priimant sprendimus

Po pirmadienio ryte įvykusio susitikimo su ES šalių užsienio reikalų ministrais Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žurnalistams sakė, kad sankcijos yra esminis įrankis „priversti vadinamąją valdžią pradėti su mumis dialogą“.

„Manau, lyderiai turi priežasčių nesiekti [įvesti] šių sankcijų, tačiau šiame susitikime aš jų paprašiau būti drąsesniais priimant sprendimus“, – kalbėjo ji.

EVT vadovas žadėjo sankcijas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi vieningai pasisakyti už sankcijas Baltarusijai.

„Mūsų žinia aiški: inicijuojame sankcijas, nes nepripažįstame Baltarusijos rinkimų proceso, kuris, mūsų požiūriu, neatitiko elementarių principų“, – interviu televizijai „France 24“ sakė EVT vadovas, atsakydamas į klausimus apie vėliau šią savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą.

Ch. Michelis pridūrė, kad Bendrija stengiasi skatinti vidaus dialogą politinės krizės apimtoje Baltarusijoje.

„Siekiame, kad Baltarusijos žmonės galėtų nuspręsti, kokios ateities jie nori, per skaidrius ir sąžiningus rinkimus – tokia yra žinia, kurią norime išsiųsti“, – tęsė EVT pirmininkas.

Pasak jo, ES taip pat siekia, kad Baltarusijoje klestėtų spaudos laisvė, o šalies opozicija galėtų laisvai rengti taikias demonstracijas.

„Kalbant apie sankcijas, turime susėdę už stalo susitarti dėl veikimo būdo, dėl [veiksmų] primygtinumo, naudingumo; dėl to, kurią akimirką ir kokiu mastu turėtume naudoti šią priemonę, jeigu manome, kad ją būtina naudoti“, – pabrėžė Ch. Michelis.

Anksčiau „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas parašė tviteryje, jog ES ministrams per pirmadienį vykstantį susitikimą Briuselyje tikriausiai nepavyks suderinti bendros pozicijos dėl bausmės Minskui.

„Panašu, kad per šiandien vyksiantį užsienio reikalų ministrų susitikimą nebus uždegta žalios šviesos ES sankcijoms Baltarusijai. Atrodo, kad Kipras tebeblokuoja [iniciatyvą]. Tikriausiai dabar [diskusija] persikels į Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį ketvirtadienį ir penktadienį“, – spėjo R. Jozwiakas.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad Kipro atstovai perspėjo savo kolegas iš ES, jog nepritars pasiūlymams įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, jei blokas nesutiks įvesti apribojimų Turkijai dėl išteklių žvalgymo darbų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Jakeliūnas ir Uspaskichas susilaikė

Europos Parlamentui (EP) praėjusią savaitę balsuojant dėl paramą Baltarusijos opozicijai išsakančios rezoliucijos susilaikė du Lietuvos atstovai – Stasys Jakeliūnas ir Viktoras Uspaskichas.

„Valstiečių“ atstovas Stasys Jakeliūnas teigė rezoliucijos nepalaikęs dėl „pernelyg agresyvios retorikos“, nors pabrėžė nepalaikantis nei Rusijos, nei Baltarusijos režimų.

„Pernelyg populistiniai tie dalykai, be to, pernelyg agresyvi nesubalansuota retorika gali išprovokuoti tiek Baltarusijos neadekvačius veiksmus, bet ypatingai – Rusijos“, – BNS savo sprendimą komentavo S. Jakeliūnas.

„Tai nereiškia, kad aš nepalaikau ar nepalaikysiu konkrečių tikslinių sankcijų, smerkiu tiek V. Putino režimą, tiek A. Lukašenkos režimą, tačiau tokios deklaracijos, mano manymu, labiau linkę pakenkti nei pagelbėti, tiek ES, tiek Lietuvai“, – sakė Lietuvos atstovas EP.

Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas teigė, kad rezoliucija, jo vertinimu, buvo iki galo neparengta, o tai rodo ir balsavimo rezultatai – daugiau kaip šimtas susilaikiusių ir „prieš“.

„Reikia rezoliuciją kristalizuoti, kad ji būtų aiški ir priimta bendra dauguma arba visų sutarimu, o dabar daugiau negu šimtas žmonių nepalaikė“, – BNS sakė V. Uspaskichas.

EP praėjusį ketvirtadienį 574 balsais „už“, 37 europarlamentarams buvus prieš ir 82 susilaikius priėmė rezoliuciją, kuria Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus teigia buvus nesąžiningus ir nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu, kai pasibaigs jo dabartinė kadencija.

Rezoliucija taip pat išsakoma parama Baltarusijos opozicijai, reikalaujama sankcijų prieš A. Lukašenką, jo jėgos struktūras, taip pat rusus, palaikančius Baltarusijos režimą.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Linkevičius: pareiškimų nepakanka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevčius, pirmadienį dalyvavęs Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų posėdyje Briuselyje teigia, kad Bendrija turi įvesti sankcijas Minsko režimui, nes vien pareiškimų nepakanka.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje daugiausia dėmesio skirta ES atsakui į įvykius Baltarusijoje, aptarta situacija Libijoje ir Libane, ES santykiai su Kinija, Turkija ir Afrikos Sąjunga bei tartasi dėl partnerystės su Pietų kaimynystės regionu gilinimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kelių valstybių narių prašymu, Taryboje aptarta ir žmogaus teisų padėtis Rusijoje. Kalbėdamas apie pasikėsinimą į Rusijos opozicijos atstovo Aleksėjaus Navalno gyvybę, ministras L. Linkevičius akcentavo, kad ES turi laikytis principingos pozicijos ir būti pasirengusi įvesti sankcijas šio nusikaltimo organizatoriams bei paragino Rusiją bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacijos ekspertais tiriant šį nusikaltimą.

„Brutalūs veiksmai prieš opoziciją tik parodo, kad Kremlius – tai ne Rusija. Tendencija, kai siekiama susidoroti su Kremlių kritikuojančia opozicija, deja, gerai atpažįstama ir nesikeičia jau daugelį metų. Erdvė pilietinės visuomenės veiklai Rusijoje nuolat traukiasi, todėl turime dėti visas pastangas išlaikant dialogą su opozicija“, – sakė L. Linkevičius.

Ministrai ir ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borellis taip pat susitiko su Baltarusijos politine lydere Sviatlana Tsichanouskaya ir aptarė politinių įvykių Baltarusijoje vertinimą, vieningai pasmerkė šalyje prieš taikius protestuotojus tebesitęsiančias represijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Svarbu, kad ES balsas yra girdimas. Palaikome stiprius ir aiškius Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pareiškimus, bet jau laikas konkretiems veiksmams. ES privalo nedelsdama įvesti sankcijas prieš asmenis ir pareigūnus, naudojusius smurtą ir įvykdžiusius galimus nusikaltimus prieš savo žmones“, – sakė L. Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad sankcijų apimtis ir sąrašas turi atspindėti vykdomų nusikaltimų mastą.

Pasak L. Linkevičiaus, ES turi siųsti aiškią žinią, kad bet kokie praradusios teisėtumą Baltarusijos vadovybės susitarimai su Rusija, kuriais gali būti ribojamas šalies suverenitetas ir nepriklausomybė, nebus pripažinti.

Taryboje ES užsienio reikalų ministrai tarėsi ir dėl paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei, ES ir Baltarusijos santykių peržiūros. L. Linkevičius teigė, kad ES turėtų vengti bet kokio bendradarbiavimo su oficialioms Baltarusijos institucijoms, tačiau teiktų humanitarinę pagalbą nuo represijų nukentėjusiems Baltarusijos piliečiams, pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai, Europos humanitariniam universitetui, kuris nuo 2005 metų veikia egzilyje Vilniuje.

Lietuva Taryboje taip pat kėlė klausimą dėl ES kaimynystėje statomos nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės (AE) grėsmės.

„Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti sustabdyti elektrinės pirmojo bloko paleidimo procesą. Astravo AE paleidimo skuba rodo, kad tai politinis projektas, neparemtas tarptautiniais branduolinės saugos standartais. Tai kelia grėsmę visam regionui, tampa visos ES problema, todėl turime bendromis pastangomis šią problemą spręsti“, – sakė L. Linkevičius.

Atnaujinta 14.22

Baltarusijos teisėsaugininkai sulaikė trąšų gamintojos „Belaruskalij“ darbuotojus, kurie buvo susirinkę įmonės rūdynų valdybos teritorijoje palaikyti protestuojančio kolegos, pranešė įmonės streiko komitetas.

„Sulaikymas buvo žaibiškas... Visus „supakavo“, išvežė nežinoma kryptimi“, – sakoma pranešime, paskelbtame platformos „Telegram“ kanalu.

Streiko komitetas nurodė, kad protestuojantis šachtininkas, pirmadienį po savo pamainos atsisakęs išeiti iš šachtos, buvo iškeltas ir greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į psichoneurologinį dispanserį.

Naujienų agentūra „Interfax“ teisėsaugos institucijų komentaro kol kas negavo.

Anksčiau „Belaruskalij“ streiko komitetas paskelbė, kad vienas rūdyno darbuotojas pasibaigus jo pamainai protestuodamas atsisakė išeiti iš šachtos.

Kalnakasys perdavė raštelį, kuriame rašė, kad prisideda prie streiko komiteto reikalavimų ir atsisako išeiti iš šachtos, kol jie bus įvykdyti. Tarp reikalavimų yra „Belaruskalij“ generalinio direktoriaus atsistatydinimas, sulaikytų streiko komiteto narių paleidimas, sprendimų atleisti streikuojančius darbuotojus atšaukimas, smurto prieš protestuotojus nutraukimas.

Tai jau antras toks protesto atvejis įmonėje. Rugsėjo 10 dieną vienas Salihorsko šachtininkas prisirakino antrankiais prie kasybos įrangos ir atsisakė keltis į paviršių, kol nebus įvykdyta virtinė reikalavimų. Jis buvo jėga išneštas iš šachtos ir nuvežtas į ligoninę.

Protestuotojas pasidegė

Protestuodamas prieš jėgos struktūrų represijas prieš taikius protestuotojus, penktadienį vienas baltarusis pasidegė priešais policijos pastatą Minske, praneša Baltarusijos televizija Lenkijoje „Belsat“.

Baltarusijos pareigūnai nurodė, kad iš nuovados išbėgusiam žmogui pavyko užgesinti liepsnojantį vyrą, jis nuvežtas į ligoninę, kur yra gydomas.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad vyras anksčiau tariamai turėjo problemų su alkoholiu, todėl esą įtariama savižudybės versija.

Atnaujinta 13.20

Baltarusijos milicija sekmadienį per protesto akcijas už masinių renginių organizavimo taisyklių pažeidimus sulaikė iš viso 442 žmones, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Už masinius renginius respublikoje reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus vakar visoje šalyje buvo sulaikyti 442 piliečiai, iš jų 226 – Minske“, – nurodė VRM atstovė Volha Čemodanova.

Jos duomenimis, iki teismo dėl administracinių teisės pažeidimų į kalinimo įstaigas buvo nugabenta 330 žmonių.

„Rugsėjo 20 dieną įvairiose šalies vietovėse buvo užfiksuotos 24 protesto akcijos. Bendras dalyvių skaičius viršijo 20 tūkst.“, – nurodė ministerijos atstovė.

VRM duomenimis, Minske protestavo apie 18 tūkst. žmonių; nesankcionuota protesto akcija sostinėje baigėsi apie 18 val. (ir Lietuvos laiku).

V. Čemodanova taip pat informavo, kad Breste milicija, siekdama užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir paleido įspėjamąjį šūvį.

Atnaujinta 12.41

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje išklausė Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, rengdami bloko sankcijas jos kovai su Minsko režimu paremti.

Baltarusiją nuo ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų krečia beprecedentės demonstracijos prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Protestus režimas brutaliai slopina.

„Ji papasakojo mums apie įvykius Baltarusijoje“, – po ryte per pusryčius įvykusio susitikimo su S. Cichanouskaja ir ministrais žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Mums didelį įspūdį padarė baltarusių tautos drąsa ir atkaklumas, ypač baltarusių moterų, kurios demonstruoja tikrą lyderystės pojūtį, – sakė jis. – Leiskite pabrėžti, kad mes remsime įtraukų nacionalinį dialogą dėl baltarusių tautos teisių į laisvus ir teisingus rinkimus.“

J. Borrellis pakartojo, kad Briuselis nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

ES ir kitos Vakarų galios atmeta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir sako, kad rinkimai nebuvo laisvi ir teisingi. Briuselis turi paskelbti sankcijas kai kuriems A. Lukašenkos režimo nariams, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimą.

„Turime daryti išvadą, kad per pastarąsias savaites niekas nepagerėjo. Lukašenkos prieš taikius demonstrantus naudojamas smurtas yra visiškai nepriimtinas“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

„Taip pat privalome spręsti klausimą dėl to, ar p. Lukašenkai, kuris yra pagrindinis atsakingas asmuo, Europos Sąjunga taip pat neturėtų taikyti sankcijų“, – sakė jis.

Po bendrų pusryčių ministrai pradėjo oficialias derybas dėl Baltarusijos. Jie aptars ir padėtį Libijoje, įtampą santykių su Turkija srityje.

Pareigūnai sakė, jog ministrai tarsis, ar raginti surengti Baltarusijoje naujus rinkimus, ir perspėjo, kad padėtis sparčiai blogėja.

„Dabar matome aiškų padėties blogėjimą: yra daugiau represijų, daugiau areštuojamų žmonių, daugiau į užsienį išvaromų [žmonių]", – sakė vienas pareigūnas.

Ministrai taip pat tarsis, kokias lėšas būtų galima skirti pilietinei visuomenei Baltarusijoje, Lenkijai paraginus įsteigti 1 mlrd. eurų stabilizavimo fondą siekiant padėti šiai šaliai.

Tokį raginimą Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui parėmus A. Lukašenką ir pažadėjus 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) paskolą.

Atnaujinta 12.37

Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti 262 baltarusiams, atvyko – 69, dar 18 žmonių šalyje pasiprašė prieglobsčio.

Apie tai pirmadienį BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Ministrų kabinetas išimtį baltarusiams dėl atvykimo ypatingais humanitariniais tikslais priėmė rugpjūčio viduryje, Baltarusijos režimui po prezidento rinkimų pradėjus brutaliai malšinti taikius protestus.

Iškart po Baltarusijos prezidento rinkimų į Lietuvą atvyko ir buvusi opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja.

Baltarusiai, siekiantys atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių, turi kreiptis į Lietuvos ambasadą Baltarusijoje dėl Šengeno vizos išdavimo ir pateikti humanitarines priežastis patvirtinančią informaciją.

Atnaujinta 11.51

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viliasi, kad Europos Sąjunga apsispręs dėl sankcijų ir teigia, kad tai mažiausia, ką Bendrija gali padaryti.

„Europos balsas buvo išgirstas, dabar metas apčiuopiamam, aiškiam veiksmui, ir mažiausia, ką galime padaryti, – paskelbti sankcijas. Tikiuosi, mūsų kolegos Europos Sąjungoje nepaliks ES nežinioje, nepadarys jos įkaite, nes metas veikti“, – pirmadienį prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Jis pabrėžė, kad ES turėtų ne tik imtis sankcijų, bet ir remti pilietinę Baltarusijos visuomenę bei laisvą žiniasklaidą.

Ministras taip pat paragino atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl smurto ir prievartos prieš protestuotojus.

G. Nausėda kviečia svarstyti pagalbos Baltarusijai paketą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą demokratiškai Baltarusijai, siekiančiai politinės, ekonominės ir socialinės transformacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip pat pripažįsta tik laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimų rezultatus, vykdomus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei stebimus tarptautinių stebėtojų.

Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiai deklaracijoje priminė, kad niekas kitas negali spręsti Baltarusijos likimo, tik jos piliečiai. Šalių vadovų nuomone, tik demokratiška, socialiniu dialogu ir bendra su visuomene vizija paremta Baltarusijos ateitis yra stabilesnės ir saugesnės Europos sąlyga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šalių lyderiai sutarė stosiantys į pagalbą Baltarusijos žmonėms, kuriantiems demokratišką teisinę valstybę, laisvą pilietinę visuomenę bei rinkos ekonomiką.

„Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi“, – sakė G. Nausėda.

Deklaraciją paskelbę valstybių vadovai pakvietė visą tarptautinę bendruomenę prisijungti, rengiant pozityvią demokratiškai Baltarusijai skirtą darbotvarkę bei politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių paramos paketą. Siūlymus tokiam pagalbos planui Prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis.

ES svarstys sankcijas Baltarusijos režimui

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje su kolegomis svarstys sankcijas Baltarusijos pareigūnams.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad ministrai diskutuos dėl ES reakcijos į blogėjančią situaciją Baltarusijoje ir sieks patvirtinti ES tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už taikių protestuotojų represijas ir suklastotus prezidento rinkimų rezultatus.

Susitikimo dalyviams turėtų kalbėti ir į Briuselį atvykusi buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja. Ji, kartu su kitais Baltarusijos opozicijos atstovais, lankysis Europos Parlamente, kalbės Užsienio reikalų komitete, susitiks su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sasoliu.

Anot pranešimo, Lietuva siūlys plėsti sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Ministrai taip pat tarsis dėl paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei ir ES-Baltarusijos santykių peržiūros.

Anot URM, Lietuva taryboje kels klausimą dėl nesaugios ES kaimynystėje statomos Baltarusijos atominės elektrinės, „kurios paleidimo skubai įtaką daro politiniai motyvai, o ne atitikimo branduolinei saugai reikalavimai“.

Taip pat kelių valstybių narių prašymu taryboje bus aptarta žmogaus teisų padėtis Rusijoje ir ES reakcija į Rusijos opozicijos atstovo Aleksėjaus Navalno apnuodijimo atvejį, taip pat ir sankcijų galimybė.

„Lietuva pritaria ES vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio pareiškimui, kad incidentas su A. Navalnu turės pasekmių ES santykiams su Rusija“, – skelbiama URM pranešime.

Baltarusijoje sekmadienį per protesto akcijas buvo sulaikyta per 200 žmonių, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.

Centro turimuose sulaikytųjų sąrašuose – 218 pavardžių. Dalis šių žmonių jau paleisti. Sostinėje Minske sekmadienį milicija sulaikė 154 žmones, regionuose – 64.

Pasak žmogaus teisių aktyvistų, sulaikytųjų esama visuose sričių centruose, išskyrus Vitebską, taip pat kai kuriuose rajonų centruose – Babruiske, Valkaviske, Dzeržinske, Mozyriuje, Salihorske.

Tarp sulaikytųjų Minske yra Rusijos pilietis, taip pat buvusios opozicijos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinis, opozicijos Koordinacinės tarybos narys Olegas Moisejevas.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.