Pasaulyje

2020.09.18 16:52

ES tarnyba: Rusija skleidžia melą apie Navalno apnuodijimą ir Baltarusiją

Samuel Stolton, EurActiv, LRT.lt2020.09.18 16:52

ES užsienio reikalų tarnyba stebi dezinformacijos taktiką, kurią Rusija, kaip teigiama, naudoja tokiose platformose kaip „Telegram“ ir žiniasklaidos priemonėse, įskaitant RT ir „Sputnik“, pranešdama apie Aleksejaus Navalno apnuodijimą ir besitęsiančius protestus Baltarusijoje.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) Strateginės komunikacijos skyrius, kurio užduotis yra stebėti kenkėjišką kišimąsi melagienų pavidalu, nustatė daugybę dezinformacijos atvejų, kuriais, jų manymu, bandoma piktybiškai manipuliuoti abiem naratyvais.

Kalbant apie tiesioginių pranešimų platformą „Telegram“, EEAS pranešė apie naujienų, kurias laiko dezinformacija, sklaidą „NEXTA“ kanale, turinčiame daugiau nei du milijonus naudotojų.

„Telegram“ turi atvirą API (aplikacijų programavimo sąsają), o tai reiškia, kad nėra neįmanoma pasižiūrėti, kas ten vyksta, – ketvirtadienį (rugsėjo 17 d.) EURACTIV sakė ES pareigūnas. – Tačiau net ir itin paprastas stebėjimas gali suteikti nemažai žinių. Matome, kad nepriklausomi kanalai pasižymi kur kas geresniu auditorijos pasiekiamumu nei valstybės kontroliuojama žiniasklaida.“

Kalbant apie valstybės kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, kurias EEAS kaltina melagienų platinimu, didžiausias dėmesys skiriamas „Sputnik“ ir RT, ypač pastarojo Vokietijos padaliniui.

Protestai ir atsakomybė už Navalno apnuodijimą

Tokiose platformose skleidžiamame naratyve aptinkama kaltinimų, neva prodemokratinius protestus Minske finansuoja ES ir JAV bei bandymų užginčyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tvirtinimą, jog Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Cheminio ginklo, panaudoto rugpjūčio mėnesį įvykdyto išpuolio prieš A. Navalną metu, tyrimas, kurio rezultatus patvirtino nepriklausomos laboratorijos Prancūzijoje ir Švedijoje, suteikia dar tvirtesnį pagrindą teigti, kad už apnuodijimą atsakinga Rusijos valdžia.

Rusijos ir Vokietijos santykiams išgyvenant dar vieną išbandymą, pasigirsta raginimų, kad A. Merkel turėtų stabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją bus tiekiamos dujos, tiesimo darbus. Savo ruožtu Kremlius bando priešintis A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“ sugretinimui.

Tuo tarpu Baltarusijoje pastarąjį mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš triuškinančią prezidento Aliaksandro Lukašenkos pergalę rugpjūčio 9 d. vykusiuose prezidento rinkimuose, kurią, kaip įtariama, nulėmė nesąžiningas balsų skaičiavimas.

Tokių dezinformacijos pavyzdžių atpažinimui naudojami kriterijai apima ne tik perduodamą turinį, bet ir tai, ar vykdant tokius veiksmus, pasitelkiami koordinuoti, sąmoningi ir manipuliuoti skirti metodai.

„Mes stengiamės identifikuoti tyčinio manipuliavimo informacine erdve būdus“, – aiškina ES šaltinis.

Kalbant apie tai, kam priskiriami pirma minėti pavyzdžiai, EEAS net neabejoja, kad už tai atsakinga Rusija.

„Analizuodami šias dvi konkrečias dezinformacijos kampanijas, aiškiai matome, kad jos sklinda iš vieno centrinio šaltinio, jos aiškiai ateina iš Kremliaus“, – EURACTIV sakė kitas oficialus ES pareigūnas ir pridūrė, kad naudojami panašūs kišimosi metodai, kokie jau ne kartą buvo taikyti anksčiau.

Anot šaltinio, viena iš tokių ankstesnių situacijų yra Kremliaus pastangos paveikti 2018 m. naratyvą dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Demokratijos veiksmų planas

Kalbant apie platesnio masto kovą su internetine dezinformacija, EURACTIV supranta, kad EEAS Strateginės komunikacijos skyriaus darbas bus įtrauktas į Demokratijos veiksmų plano – naujo teisės akto, kuris turi būti pateiktas iki šių metų galo – sudėtį.

Šios priemonės dar labiau sustiprins kovą su dezinformacija išorinio kišimosi ir manipuliavimo rinkimais kontekste.

Vienas ES pareigūnas EURACTIV sakė, kad šiuo metu EEAS Strateginės komunikacijos padalinio atliekamas darbas ir tai, kad neseniai buvo peržiūrėtas Europos Komisijos kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, rodo, jog Demokratijos veiksmų plane būtina numatyti priemones, įpareigosiančias platformas „atsakingiau ir skaidriau“ platinti informaciją.

Šią savaitę baigėsi konsultacijos su visuomene dėl minėto plano ir Komisija dabar galės apdoroti gautą grįžtamąjį ryšį prieš įtraukdama jį į planą, kuriame, kaip tikimasi, bus numatyta ir prevencinių priemonių, padėsiančių užkardyti dezinformacijos plitimą.