Pasaulyje

2020.09.18 12:55

Lukašenka svaidosi grasinimais uždaryti sieną, ekspertai sako – jo elgesys nebeadekvatus

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.18 12:55

Posto įsikibęs Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pranešė apie sienų su Vakarais „uždarymą“ ir stiprinamą valstybės sienos su Ukraina apsaugą. Visgi Lietuvos politologai mano, kad kol kas tai tėra kalbos, o ar jos virs veiksmais – neaišku.

Praėjo jau daugiau nei mėnuo nuo rugpjūčio 9-osios, kuomet Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Nuo tos dienos save laimėtoju paskelbęs A. Lukašenka daro viską, kad neprarastų galios, kuri, panašu, lyg smėlis byra jam iš rankų. Taikius protestus jis malšina žiaurumu ir kankinimais, o kitų valstybių susirūpinimą laiko grėsme Baltarusijai.

Iš pradžių prabilęs apie krovinių nukreipimą iš Klaipėdos uosto į Rusijos uostus, dabar A. Lukašenka pareiškė, kad „uždaro“ sieną su Vakarais ir stiprina valstybinės sienos su Ukraina apsaugą. Lietuvos pasienyje, panašu, kol kas niekas nesikeičia, todėl portalo LRT.lt kalbinti politologai ramūs – kol kas girdėti tik kalbos, o ir jos ne visada atrodo adekvačios.

Jis jau prisišnekėjo tiek, kad su marsiečiais kalbasi.

Kalbos lieka kalbomis

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausias analitikas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad kol nėra konkrečių veiksmų, A. Lukašenkos kalboms daug dėmesio skirti nereikėtų. Ekspertas sakė, kad pastaruoju metu iš galią prarandančio Baltarusijos prezidento girdėti daug pareiškimų, tačiau jie lieka tik kalbomis, o veiksmų taip ir nesiimama.

„Nesakau, kad nereikia girdėti ką jis šneka, bet jo pareiškimams, mano įsitikinimu, yra suteikiama gerokai per daug reikšmės. Iš esmės, dėl vienos paprastos priežasties – jis demonstruoja neadekvatumą, tai matome tikrai ne pirmą ir ne antrą kartą“, – teigė M. Laurinavičius.

Pasak jo, kai žmogus yra „neadekvatus“, reaguoti į jo žodžius nėra pagrindo. Kaip sakė ekspertas, jei tie žodžiai taptų veiksmais, tuomet būtų galima reaguoti ir priimti atitinkamus sprendimus, visgi kol kas tam nėra reikalo.

„Jis jau prisišnekėjo tiek, kad su marsiečiais kalbasi“, – sakė VPAI vyriausias analitikas.

„Ginasi“ nuo Vakarų

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė teigė, kad A. Lukašenkai pareiškimai yra svarbūs, nes taip Baltarusijos žmonių kova pozicionuojama kaip inspiruota iš Vakarų.

„Tokiomis priemonėmis jis rodo, kad jis taip mano, stiprina savo argumentą, imasi priemonių saugoti Baltarusiją, Baltarusijos vidų nuo Vakarų valstybių ir įvardijo tas tris valstybes – Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą. Tai yra kaimynes, kurios yra provakarietiškos ir, anot jo, grasina Baltarusijai, jos vidaus politikai ir visi tie procesai yra jų inspiruojami“, – sakė M. Šešelgytė.

Politologė patikino, kad kol kas, kol judėjimas vyksta, o A. Lukašenka tik svaidosi pareiškimais, per daug nerimauti nėra dėl ko.

Taip pat VU TSPMI politologas Laurynas Jonavičius portalui LRT.lt sakė, kad A. Lukašenka yra suinteresuotas stiprinti sienų apsaugą ir kontrolę, nes, Baltarusijos prezidento supratimu, iš Vakarų ateina daugelis problemų į Baltarusiją.

„Todėl reikia kontroliuoti, koordinuoti, žiūrėti, kad visi, kurie išvažiavo, pavyzdžiui, pabėgėliai, negrįžtų dar labiau apmokyti, kaip jis mano, į Baltarusiją kelti dar didesnių problemų. Ar tai realu? Tai realu, ten vyksta judėjimas, sienų apsauga sustiprinta.

Kaip tai atsilieps praktiškai sienos kirtimui, reikia palaukti ir pažiūrėti. Tai atsargiai vertintinas pareiškimas, kuris gali turėti praktines pasekmes, bet nebūtinai jas turės, nes Lukašenkos adekvatumas tampa vis labiau kvestionuotinas“, – teigė L. Jonavičius.

Taip pat skaitykite

Svertai Rusijos pusėje

VPAI vyriausias analitikas M. Laurinavičius portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti ne paties A. Lukašenkos pareiškimams, o tam, ką sako ir daro Kremlius.

„A. Lukašenka pats jau nebėra žaidėjas. Jis savarankiškų sprendimų priimti nelabai gali, nebent nereikšmingus, bet reikšmingesnių – nelabai“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Jam antrino ir M. Šešelgytė. VU TSPMI direktorė sakė, kad A. Lukašenka jau seniai neturi galios, o dabar, panašu, baigia ją visai išbarstyti, nes jis yra prašytojo pozicijoje: „Svertai yra ne jo, o visiškai Rusijos pusėje. Jo vizitas pas Vladimirą Putiną traktuojamas kaip visiškas savo galios atsisakymas, kurios ir taip ne daug turėjo.“

Nukentėtų ir pati Baltarusija

Tačiau M. Laurinavičius sutiko, kad šiuo metu A. Lukašenka yra nenuspėjamas ir iš jo galima laukti bet ko. Tiesa, kaip sakė VPAI ekspertas, kad ir kokių veiksmų Baltarusijos valdžia besiimtų, jų šalis nukentės ne ką mažiau nei tos, prieš kurias tie veiksmai yra nutaikyti.

„Tai tarsi dviejų juostų kelias. Tiek, kiek nuo to nukentėtų Lietuva, tikrai nemažiau nukentėtų ir Baltarusija. Bet iš A. Lukašenkos galima laukti bet kokių neadekvačių veiksmų, to atmesti negalima“, – sakė M. Laurinavičius.

VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė taip pat kalbėjo, kad sienų uždarymas būtų nepalankus ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir pačiai Baltarusijai: „Yra verslai, logistika, prekių judėjimas, tai uždarius ir baltarusiai negalės patekti pro mus į Europą ir pas mus negalės patekti tie, kuriems reikės.“

L. Jonavičius sakė manantis, jog tai, kad pati Baltarusija gali nukentėti, jei sienos būtų uždarytos, A. Lukašenkai nėra argumentas: „Pas jį yra trumpojo laikotarpio „čia ir dabar“ supratimas, kaip kažką padaryti, kad maksimaliai save apsaugoti, sustiprinti ir savo pozicijas santykiuose su Rusija sustiprinti.

Tai, ką jis darė paskutinį pusmetį, turėjo neigiamas pasekmes Baltarusijai, kaip valstybei, dėl sankcijų, dėl santykių sugadinimo ir visų kitų dalykų. Šitas pasakymas kažkuo labiau nepakenks, kol nevirs į praktinius veiksmus.“

Žmonių jau nepaveiks

Kaip teigė M. Laurinavičius, pareiškimu apie sienų uždarymą A. Lukašenka gali siekti trijų tikslų: bandyti demonstruoti, kad dar kažką gali, įrodyti Kremliui savo reikalingumą ir, galiausiai, bandyti pakeisti Baltarusijos žmonių nuomonę. Visgi trečiasis scenarijus, pasak VPAI eksperto, būtų visiškai beviltiškas.

M. Šešelgytė pažymėjo, kad šiuo metu žmonių judėjimui iš Baltarusijos į Lietuvą iššūkius kelia ir pandemija, todėl didelio poveikio, jei sienos ir būtų uždarytos, šiuo metu nebūtų. Visgi žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, kaip teigė politologė, žmonės būtų atkertami nuo Vakarų.

„Bet čia yra labai daug spekuliacijų, nes mes nežinome, kiek rimtai tai bus padaryta. Tas pats buvo, kai pagrasino, kad krovinių srautus iš mūsų uosto perkels į Rusiją, bet dabar jau sako, kad jei tik Rusija pasiūlys geresnes sąlygas. Kiek stiprūs tie žodžiai, kiek pagrįsti, dar kyla klausimas“, – kalbėjo VU TSPMI direktorė.