Pasaulyje

2020.09.18 10:35

Minske esantis Milta: Lukašenkos pareiškimą uždaryti sienas ignoravo net propaganda, realių veiksmų nebus

Baltarusijos pasienio tarnyba sienų uždarymo nemini; atnaujinta 13.01
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.09.18 10:35

Ketvirtadienio vakarą Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad uždarys valstybės sienas su Lietuva ir Lenkija. Minske esantis Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta režimo lyderio teiginių ragina rimtai nevertinti: „Tai tik pareiškimas, per mažai susietas su realybe. Manau, kitą savaitę atsiminsime pareiškimus lygiai kaip A. Lukašenkos pasirodymus su automatais.“

Penktadienį Rytų Europos studijų centras (RESC) pristatė visuomenės tyrimą apie žvilgsnį į įvykius Baltarusijoje – dauguma Lietuvos gyventojų palaiko dabartinę Vilniaus poziciją, remia sankcijas Minskui ir mano, kad ES tinkamai reaguoja į įvykius.

Taip pat skaitykite

Anot M. Miltos, Lietuvos gyventojų nuotaikos, pristatytos tyrime, dar gali keistis.

„Daugeliui iš mūsų, dirbantiems su Baltarusija, galbūt norėtųsi matyti platesnį palaikymą dalyvavusiųjų tyrime – dialogo palaikymą su pilietine visuomene, politinių kontaktų sustabdymą. Režimas nesupranta, kaip ir dauguma autoritarinių režimų, diplomatijos kalbos, tik realių veiksmų, sankcijų kalbą“, – teigia M. Milta.

„Labai svarbu matyti, kad Lietuvos gyventojai nėra abejingi įvykiams Baltarusijoje“, – apie palaikymo svarbą teigia M. Milta.

A. Lukašenkos pareiškimą uždaryti sienas propaganda ignoravo

M. Miltos teigimu, A. Lukašenkos pareiškimo uždaryti sienas su Lietuva ir Lenkija nelydės realūs veiksmai, nes tai neįmanoma įgyvendinti dėl ekonominių motyvų ir objektyvių priežasčių – sustabdyti krovinių, žmonių judėjimą būtų sudėtinga, kroviniai negalėtų patekti į Rusiją tranzito būdu, kartu neaišku, ar sprendimas liestų ir oro sienas.

„Baltarusijos propagandinė televizija rodė vakarykštį A. Lukašenkos dalyvavimą moterų forume. Baltarusijos propaganda ignoravo šį pasisakymą. (...) Greičiausiai tai buvo ekspromtu padarytas pareiškimas, nežinia kam“, – teigia M. Milta. Anot jo, tai ne pirmas toks pareiškimas, kuris realiai neturi padarinių.

„Vakarykštis pareiškimas yra skirtas artimiausiam A. Lukašenkos ratui“, – teigia M. Milta, pridėdamas, kad tokių pareiškimų, „šaudant sau į kojas“ veikiausiai bus ir daugiau.

Penktadienį Baltarusijos sienų kontrolės komitetas pranešė, kad valstybės sienų apsauga yra sustiprinta, tačiau pasienio punktai „dirba pagal pajėgumą, užtikrindami pralaidumą abiejomis kryptimis“, rašo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. A. Lukašenkos teiginiai apie sienų uždarymą neminimi.

Eismas per sieną su Baltarusija vyksta įprastai, BNS penktadienio rytą patikino Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. Vėliau pranešta, kad pasienyje prie Medininkų – padidėjęs vilkikų skaičius.

Pasak R. Liubajevo, penktadienį Lietuvos pareigūnai ir toliau mėgins kontaktuoti su Baltarusijos kolegomis, siekdami sužinoti daugiau informacijos. VSAT vado teigimu, nei kaimyninės Lenkijos pasieniečiai, nei regioninio lygio Baltarusijos pasieniečių vadovai jokios informacijos apie naują vykimo režimą ketvirtadienio vakarą neturėjo.

Svarstymai apie galimą perversmą – naudingi pačiam režimui

„Režimas apimtas desperacijos, jis nežino, kaip elgtis. Bando taikyti brutalią jėgą, bet jos potencialas ribotas“, – sako M. Milta ir prideda, kad jėgos struktūrų pareigūnai yra bejėgiai imtis veiksmų prieš masines demonstracijas, kurios vyksta savaitgaliais.

Praėjusį sekmadienį vykusių protestų metu žmonės judėjo link Minsko „Turniškių“, kur gyvena režimo funkcionieriai, pareigūnams nepavyko sustabdyti į kelis skirtingus srautus susiskaidžiusių protestuotojų.

„Nesupratau, kodėl sustojome ir nejudėjome toliau. Kažko trūko ore. Nepamirškime, kad internetas neveikia (...), koordinuoti veiksmus yra gana sudėtinga. Bet manau, kad šį sekmadienį eisenai galbūt pavyks aptverti silovikus“, – prognozuoja M. Milta.

M. Milta primena, kad svarstymai apie galimą vidinį perversmą režimo viduje yra naudingi pačiam Minsko režimui.

„Vidiniame elito rate (užsienio reikalų ministras Vladzimiras – LRT.lt) Makejus buvo sąmoningai rodomas ir per valstybinę televiziją (...) kaip žmogus, irgi galintis turėti nuomonę, galintis sau daugiau leisti nei Lukašenka. Tai smulkmenos, bet kai jos kaupiasi, jis turbūt yra antras pagal žinomumą žmogus Baltarusijoje“, – aiškina M. Milta.

Anot jo, režimas skatina vidinio perversmo idėją, tokiu būdu kurdamas įvaizdį, kad valdžia pati susitvarkys viduje su A. Lukašenka, todėl protestai yra bergždi.

„Rusijos klausimas yra sudėtingas patiems baltarusiams“

Rusijos klausimas yra sudėtingas patiems baltarusiams, teigia M. Milta ir primena, kad protestai nėra geopolitinio pobūdžio ir nėra nukreipti į galimą integraciją su Vakarais arba su Rusija.

„Į Rusijos faktorių reaguoja ir patys protestuotojai“, – teigia M. Milta, todėl baltarusiai aktyviai dalyvavo demonstracijose A. Lukašenkai vykstant į Rusiją susitikti su Vladimiru Putinu, siekdami parodyti, kad nepasitenkinimas režimu nenuslopo.

Taip pat skaitykite

Tačiau kokių santykių norėtų su Rusija, protestuotojai nėra apsisprendę, apibendrina M. Milta. Protestuotojus vienija nepasitenkinimas A. Lukašenka, tačiau kiti klausimai, tarp jų ir požiūris į Rusiją, baltarusių kalbos vartojimas, galėtų suskaldyti demonstracijas, todėl jie neliečiami.

„Tai be galo svarbūs civilizaciniai klausimai, bet pirminis noras yra nukreipti protestą prieš šį vienasmenį valdymą“, – teigia M. Milta.

Anot jo, Kremlius suvokia, kad baltarusiai yra teigiamai nusistatę Rusijos atžvilgiu, todėl karinė intervencija yra mažai tikėtina ir sunkiai įgyvendinama tiek dėl objektyvių geografinių kliūčių, tiek dėl to, kad tai baltarusius nuteiktų prieš Maskvą.

Kremliaus pažadą suteikti 1,5 mlrd. JAV dolerių paramą Baltarusijos ekonomikai M. Milta vertina skeptiškai – tiek lėšų nepakaks ekonomikai išsaugoti – kaip ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio žadamo 1 mlrd. eurų kitos finansinės paramos.

„Kol kas iš to, kaip ES save transliuoja baltarusiams, tikrai neužima lyderiaujančios pozicijos. (...) Praėjo 41 diena nuo protestų pradžios, bet sankcijų Lukašenkai nėra. (...) Baltarusiai nesupranta, kodėl ES nereaguoja sparčiai. Tai ne mano nuomonė, o baltarusių, su kuriais kalbuosi“, – teigia M. Milta.

Jis išreiškė paramą „įspūdingam“ Lietuvos ambasados Minske darbui, teikiant pagalbą baltarusiams, taip elgiasi ir Lenkijos diplomatija.

„Baltarusiai mato, kad tai daro pavienės šalys, bet ES nėra tokia ryžtinga“, – sako M. Milta.

Susiduria su biurokratija Lietuvoje

Nuo rugsėjo 21 dienos Lietuva laikinai supaprastins vizų išdavimo tvarką Baltarusijos piliečiams. Įsigalioję pakeitimai reikšmingai supaprastins procedūras persikeliantiems darbuotojams ir jų šeimos nariams. Tai ypač svarbu Baltarusijos įmonėms, kurios nuspręstų perkelti savo verslą į Lietuvą. Kartu šis žingsnis įgyvendina svarbią pagalbos Baltarusijos žmonėms plano dalį.

Baltarusiai, kurie kreipėsi į Lietuvos migracijos departamentą dėl leidimų gyventi Lietuvoje, M. Miltai sakė, kad tai blogiausia jų gyvenimo patirtis, net ir lyginant su Baltarusijos biurokratija.

Taip pat skaitykite

M. Milta pabrėžė, kad tai jo asmeninė patirtis, grįsta pokalbiais su baltarusiais, o kitos Baltijos šalys aktyviai dirba siekdamos pritraukti pas save baltarusių IT sektoriaus įmones, bando lanksčiau žiūrėti į migracijos klausimus.

Numatoma, kad ši supaprastinta vizų išdavimo tvarka galios iki 2021 metų kovo 21 dienos.

Masinės protesto akcijos Baltarusijoje vyksta nuo rugpjūčio 9 dienos. Jų dalyviai protestuoja prieš oficialiai paskelbtus prezidento rinkimų rezultatus, atvėrusius kelią dabartiniam, nuo 1994 metų vadovaujančiam, šalies prezidentui A. Lukašenkai likti valdžioje. Remiantis oficialiai paskelbtais rinkimų rezultatais, jį palaikė 80,1 proc. rinkėjų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų.