Pasaulyje

2020.09.17 19:23

Protestai maišo Vokietijos politikos kortas: „Kas, jeigu korona išnyks, o pyktis liks?“

Mindaugas Savickas, specialiai lrt.lt iš Vokietijos2020.09.17 19:23

Prieš pandeminius suvaržymus nukreipti spalvingi protestai ir demonstracijos Vokietijoje pritraukė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį, bet ženklesnio palaikymo nesulaukė. Daugybė apklausų ir pirmieji „pandeminiai“ rinkimai parodė: absoliuti dauguma gyventojų palaiko federalinės Vyriausybės politiką, o iki koronakrizės augę populistinių judėjimų ir partijų reitingai menksta. 

Koronaprotestai ir „Reichstago perversmas“

Pirmosios prieš „COVID–19“ stabdymo priemones nukreiptos demonstracijos įvyko kovo pabaigoje. Nuo to laiko protesto eisenos į šalies miestų gatves traukdavo beveik kiekvieną savaitgalį ir tapo savotiška Vokietijos viešojo gyvenimo dalimi.

Judėjimas stebino savo daugialypiškumu ir margumu: rugpjūčio demonstracijose imperinės Vokietijos vėliavos su juodais kryžiais, ereliais (neonaciai dažnai naudoja imperinės Vokietijos simboliką kaip alternatyvą uždraustai svastikai) kontrastavo su taiką reiškiančiomis vaivorykštės vėliavomis, hipių taikos simboliu, plakatu su užrašu „Jėzus yra gyvas“.

Kitas pavyzdys – į demonstracijas įsiliejusių „QAnon” sąmokslo teorijos vėliavos ir šūkiai. Jos šalininkai tiki, kad Donaldas Trumpas kariauja slaptą karą prieš šėtono garbintojus ir pedofilus, kurių, esą, pilna aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir tarp verslininkų.

Palaipsniui augęs protesto judėjimas aukščiausią tašką pasiekė rugpjūčio 29 d., kuomet policija pareikalvo Berlyne susrinkusią šimtatūkstantinę minią skirstytis dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Nuo beišsivaikščiojančios minios atsiskyrusios grupės susirėmė su policija.

Viena tokių grupių, kurioje dominavo dešinės radikalai su savo simbolika (taikos vėliavų ar užrašų „Jėzus yra gyvas“ šioje vietoje nebebuvo), susirėmė su policininkais ant Reichstago laiptų ir pamėgino užimti pastatą. Šis momentas Vokietijoje vertinamas labai neigiamai, ironiškai vadinamas „Reichstago puču“, „perversmu ant Reichstago vartuų“.

Politikos mokslininkas Herfriedas Münkleris komentare žurnalui „Focus“ konstatavo, kad pastarasis įvykis pagaliau apibrėžė protesto judėjimą ir pakeitė jo struktūrą. Taip pat – atsakė į klausimą, kuri iš daugybės įvairių dalyvaujančių grupių laimės apibrėžimo viršenybę (Definitionshoheit). Anot tyrėjo, anksčiau tai buvo įvairialypis judėjimas, kuriame taip pat buvo dešinės radikalų. Dabar tai grupė, kurioje dominuoja dešinės radikalai. o kitų pažiūrų žmonės nuo šiol yra tik masė, teikianti radikaliai dešinei svorį.

Pasak mokslininko, po „Reichstago šturmo“ koronaprotestų judėjimas radikalizvosi, prarado galimybę užsitikrinti daugumos palaikymą ir patraukė į politikos užribį.

„Jeigu jie tai supras – pasitrauks, jeigu ne – bus tik medžiaga politinės dešinės žaidimui. Nuo šiol terminas „susirūpinę piliečiai“ nebeturi reikšmės. Nuo šeštadienio (kai įvyko „Reichstago perversmas“ – LRT.lt) vakaro protestuotojų susirūpinimas dėl laisvės yra tik dar vienas žodis, reiškiantis politinį kvailumą“, – rašo H. Münkleris.

Rugsėjo 12–13 dienomis demonstracijų mastas nuslūgo. Jeigu rugpjūčio 29 d. Berlyne protestavo šimtatūkstantinė minia, praėjusį savaitgalį tik viename mieste – Miunchene – susirinko maždaug 10 tūkst. dalyvių. Eisenos vyko kur kas ramiau, be didesnių incidentų.

Aiškinkite, aiškinkite, vėl aiškinkite!

„Ji gali, kai nori, o trečiadienį ji norėjo“, – Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komunikaciją spaudos konferencijoje lakoniškai apibūdina „Der Spiegel“ apžvalgininkas Martinas Knobbe, pridurdamas, kad pagaliau kanclerė išmoko reaguoti į iššūkius aiškiai ir ryžtingai.

Būtent tokia reakcija leido tinkamai pasitikti pandemiją metų pradžioje. Neseniai sau neįprastai atvirai ir aiškiai A. Merkel įvertinto ir Aleksejaus Navalno apnuodijimą – „jį reikėjo nutildyti“.

Tačiau, tęsia M. Knobbe, ryžtingų pareiškimų negana. „Politiką reikia geriau paaiškinti ir pagrįsti, to nedarant žmonių pasitikėjimą galima greitai prašvilpti. Koronamelagiai ir konspiracinių teorijų puoselėtojai tyko naujų aukų“, – pažymi jis.

Kartu su ūmia pandemijos faze baigėsi ir laikas, kai politikai, griebdamiesi draudimų ir suvaržymų, turėjo „neribotą, nemokamą bilietą“. Tada reikėjo spręsti gyvenimo ir mirties klausimus, apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą nuo grūties, kokia įvyko Bergame, ar Niujorke.

Vokietijos „DIVI“ registro rugsėjo 16 d. duomenimis, iš daugiau kaip 30 tūkst. Vokietijos intensyvios terapijos lovų beveik 9 tūkst., (28 proc.) yra laisvos. Todėl, M. Knobbe teigimu, Vyriausybė turi labai gerai paaiškinti, kokie yra dabartinių ribojimų tikslai. Pavyzdžiui, kodėl žiūrovai gali lankytis uždaruose teatruose, bet ne futbolo stadionuose.

Apžvalgininkui antrina Herfriedas Münkleris, kviesdamas Vyriausybę neatsipalaiduoti, pasitikėjimo kapitalą kurti ir perkurti kiekvieną dieną. „Kas, jeigu korona išnyks, o pyktis liks?“, – klausia jis.

Palaikymas pandeminei politikai – vis dar tvirtas

H. Münkleris pažymi, kad nepaisant minėtų nuogąstavimų, bent jau šiuo metu jokiame kitokiame politinės veiklos lauke federalinės Vyriausybės politika neturi tokio stipraus palaikymo.

Visuomenės tyrimų instituto duomenimis, 69 proc. vokiečių dabartinius ribojimus laiko adekvačiais, 18 proc. – nepakankamais. Perspaustais, nereikalingais laiko tik 11 proc. Reprezentatyvi apklausa atlikta rugsėjo 14 – 16 dienomis.

To paties instituto skelbiamo politinio barometro duomenimis, palankiausiai vertinama politikė Vokietijoje yra Angela Merkel, skalėje tarp -5 ir +5 ji surenka 2,5 balus ir yra vienvaldė lyderė. Antrasis yra Bavarijos ministras pirmininkas Markusas Söderis su 1,7 balo. Abu iš Krikščionių demokratų sąjungos. Trečiasis – vicekancleris ir ministras pirmininkas Olafas Scholzas, 1,5 balo.

Populizmas nebe toks populiarus

Humboldto universiteto politikos mokslų profesorius Wolfgangas Merkelis atkreipia dėmesį į naują tendenciją – mažėjantį visuomenės palaikymą populistams. Vokietijos „Populizmo barometro“ duomenimis, 2018 m. maždaug trečdalis (32,8 proc.) Vokietijos gyventojų laikėsi minimų pažiūrų, dabar šis skaičius sumažėjo iki 20,9 proc.

Jis įvardina keturias svarbiausias to priežastis: pirmiausia, ir pati svarbiausia priežastis – nebeveikiantys mobilizacijos prieš migrantus ir pabėgėlius mechanizmai. Nors radikaliai dešinei priklausančios grupės atvykėlių nekenčia kaip ir anksčiau, daugelio kitų į populizmą linkusių žmonių baimė ir kiti negatyvūs jausmai sumenko.

Antroji priežastis – pabėgėlių krizei aprimus, daugiau žmonių mato savo valstybę kaip atsakingą ir stiprią, pajėgiančią tvarkytis su iššūkiais.

Trečia, pilietinė visuomenė, valstybė, žiniasklaida ir partijos į dabarties iššūkius sureagavo galingai. „Ar kada buvo Vokietijoje daugiau demonstracijų, daugiau palaikymo demokratijai, negu praėjusiais metais“, – klausia mokslininkas.

Ketvirta, teigia W. Merkelis, „Alternatyvos Vokietijai“ politinio elito tolesnis radikalizavimasis ir vidinės rietenos atstumia pilietiškiau nusiteikusius partijos narius ir šalininkus.

Tai atsiskleidė ir sekmadienį vykusiuose Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės rinkimuose, kuriuos užtikrintai laimėjo Krikčionių demokratų sąjunga. Iš 14,2 mln. balso teisę turinčių gyventojų dalyvavo 7,3 mln. – 51,9 proc. Tai beveik 2 proc. daugiau, lyginant su 2014 m. rinkimais.

Savivaldos politika (Kommunalpolitik), anot politikos mokslininko Norberto Kerstingo, anksčiau rinkėjams nepernelyg rūpėjo, buvo podukros vietoje, bet krizės metu „priaugo svorio“. Būtent lokaliame ir regioniniame lygmenyje sprendžiama dėl higienos apsaugos reikalavimų. „Žemių tarybos ir merai tapo svarbesni bendrame demokratinio lygmens žaidime. Tereikia prisiminti karštuosius koronaviruso taškus Gütersloh ir Heinsbergo apskrityse, kai regioninio lygmens krizių valdymo vadovai tapo labai paklausūs“, – „Naujajai Vestfalijai“ sakė N. Kerstingas.

Jeigu rinkimai vyktų sekmadienį

„Kantar“ tyrimų kampanijos rugsėjo 3–11 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, dabar surengtus Bundestago rinkimus laimėtų Krikščionių demokratų sąjunga kartu su Bavarijoje veikiančia Krikščionių socialine sąjunga (36 proc. apklaustųjų balsų). Antroje vietoje – „žalieji“ su 19 proc. balsų, trečioje – socialdemokratai (17 proc.). Populistinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ rinktų 10 proc., kairioji partija „Kairė“ – 8 proc. balsų., liberali „Laisvoji demokratinė partija“ – 6 proc.

Lyginant su 2017 m. rinkimais, ir taip pirmaujanti Krikščionių demokratų sąjunga savo pozicijas sustiprintų 3 proc., net dvigubai išaugtų „žaliųjų“ balsai (nuo 9 iki 19 proc.,). Kiek sumenktų socialdemokratų pozicijos (nuo 20,5 iki 17 proc.), taip pat partijos „Alternatyva Vokietijai“ reitingas – nuo 12,6 iki 10 proc.