Pasaulyje

2020.09.17 12:08

Skvernelis palaiko Lenkiją ginče su ES: grasinti sankcijomis negalima, gal ir Lietuva ne iki galo panaikino sovietinį paveldą

siūlys ES Baltarusijos ekonomikos gelbėjimo planą; atnaujinta 13.45
LRT.lt, LRT TELEVIZIJA2020.09.17 12:08

Ketvirtadienį Vilniuje įvyko bendras Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių posėdis, buvo pasirašytos bendradarbiavimo deklaracijos. Su premjeru Sauliumi Skverneliu susitiko jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis, pristatęs Baltarusijos ekonomikos gelbėjimo planą. S. Skvernelis išreiškė paramą Varšuvai ginče su ES.

Premjerai pasirašė deklaracijas dėl šalių bendradarbiavimo bei Baltarusijos, kiti ministrai pasirašė deklaraciją dėl tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo plano; ketinimų protokolą, numatantį geležinkelio jungtį Vilnius–Varšuva; jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis dėl krovinių pervežimo.

Morawieckis siūlys Baltarusijos ekonomikos gelbėjimo planą, Lenkiją Skvernelis palaiko ir ginče su ES

S. Skvernelis susitikimą bei bendrą vyriausybių posėdį pavadino istorine data šalių bendradarbiavimo istorijoje.

„Aptarėme svarbiausius mūsų šalims esamus ir būsimus klausimus. (...) Pastarieji 4 metai mūsų šalių bendradarbiavime buvo itin produktyvūs“, – sakė S. Skvernelis ir už tai asmeniškai padėkojo M. Morawieckiui.

Anot S. Skvernelio, Lietuva ir Lenkija yra pasirengusios savo reformų patirtimi pasidalinti pirmiausiai su Baltarusijoje.

„Niekada nebuvome, nesame ir nebūsime abejingi tam, kas vyksta už 40 km nuo čia. Remiame šios šalies suverenitetą, šios šalies žmonių siekius gyventi nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje“, – sakė premjeras.

Jis pažadėjo, kad Lietuva ir Lenkija toliau rems Baltarusijos gyventojus, protestuojančius prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo brutalumą ir rinkimų klastojimą.

Lenkijos premjeras M. Morawieckis sakė, kad įvykiai Baltarusijoje yra svarbūs santykiuose su šia šalimi. „Čia norėjau ypač padėkoti Lietuvos premjerui, visai Vyriausybei ir prezidentui už vieningą bendradarbiavimą ir atsaką represuotiems asmenims, kad priėmėte S. Cichanouskają, kad bendradarbiavote remdami jėgas, kurios siekia suverenios Baltarusijos“, – sakė Lenkijos premjeras.

Anot jo, šalies likimas yra Baltarusijos žmonių rankose ir jis turi tapti realybe, todėl Lenkija, kartu su Lietuva deda pastangas, kad Baltarusijos klausimas taptų ES darbotvarkės dalimi.

M. Morawieckis teigia pristatęs ekonominės pagalbos Baltarusijai planus, kuriuos vėliau pristatys Europos Vadovų Tarybai.

Lenkijos premjeras sako, kad režimo veiksmai Baltarusijoje yra nepriimtini, todėl Lenkija padės gydyti nuo represijų nukentėjusius baltarusius, teiks kitą pagalbą, ypač ekonominę.

„Turiu Višegrado grupės mandatą šiuo klausimu, planą šiltai priėmė premjeras (S. Skvernelis). Jame numatytas stabilizacinio fondo, galbūt dalyvaujant TVF ir ES lėšoms, steigimas. Tam, kad Baltarusijos ekonomika galėtų tikėtis stabilizacijos“, – sakė Lenkijos premjeras, pabrėždamas, kad Baltarusija privalėtų atsiverti, kaip ir ES rinka baltarusių verslui, nors kelias iki asociacinės sutarties su ES pasirašymu, dar būtų ilgas.

Simboliškai šį planą M. Morawieckis vadino Maršalu planu, primindamas JAV teiktą finansinę pagalbą Vakarų Europai po Antrojo pasaulinio karo, jo dydis esą turėtų siekti bent jau 1 mlrd. eurų „šiame etape“. M. Morawieckis pakvietė Baltarusijos įmones vystyti veiklą Lenkijoje, taip prisidedant prie šalies atsivėrimo, bei pasiūlė riboti režimą palaikančio verslo veiklą.

S. Skvernelis pridūrė, kad planas turėtų vadintis Morawieckio planu ir kartu priminė Lietuvos teiktą pagalbą Baltarusijai ir baltarusiams: šalies verslui, studentams, gyventojams, nukentėjusiems nuo represijų.

„Tik Baltarusijos žmonės gali nuspręsti, kokios ateities jie nori, bet tai galima nuspręsti tik surengus laisvus demokratinius rinkimus. (...) Turime pasiųsti aiškų signalą protestuojantiems žmonės, kuriems kartojama, kad be Rusijos Baltarusijos ekonomika sužlugs. Tai netiesa“, – sakė Lietuvos premjeras.

Lietuvos premjeras pareiškė, kad abi šalys dirbs kartu, siekdamos atsispirti bandymams perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ką pastaruoju metu aktyviai daro Kremlius, dėl karo pradžios kaltindamas Lenkiją ir neigdamas sovietų įvykdytą Baltijos šalių okupaciją.

M. Morawieckis teigia pristatęs ekonominės pagalbos Baltarusijai planus, kuriuos vėliau pristatys Europos Vadovų Tarybai.

Kartu M. Morawieckis dėkojo S. Skverneliui už glaudų bendradarbiavimą ekonomikoje, gyrė efektyvią Lietuvos kovą su koronavirusu, Lietuvos kovą su „diskriminacinėmis Mobilumo paketo nuostatomis“.

„Galiu deklaruoti, kad Lenkija prisijungs prie Lietuvos kovoti dėl mūsų verslininkų teises ES Teisingumo teisme. Palaikysime vieni kitus kovoje su protekcionizmu, nes Europa tuo pačiu saugo savo rinkas nuo mūsų verslo, tai netoleruotina, norime, kad teisingumas vyrautų“, – sakė M. Morawieckis.

Pagrindiniu susitikimo pasiekimu S. Skvernelis įvardino deklaracijų pasirašymą, išskirdamas pasiryžimą užbaigti elektros tinklų sinchronizaciją, kuri būtų įvykdyta per Lenkiją.

„Asmeninė premjero pozicija ir Lietuvos pozicijos palaikymas, pasakant, kad jei nerasime sutarimo, tai Lietuva sinchronizacijos projektą darys dviese su Lenkija (...) padėjo mums padaryti didelį postūmį“, – teigė S. Skvernelis, primindamas ankstesnes diskusijas, kai Baltijos šalys svarstė sinchronizaciją vykdyti ir brangesne kryptimi per Suomiją.

Paklaustas, ar Lenkija tikisi paramos iš Lietuvos ginčuose su ES dėl teisės viršenybės principo, M. Morawieckis teigia į šalių bendradarbiavimą žiūrintis iš praktinės pusės, pirmiausiai sprendžiant svarbias infrastruktūros, bendradarbiavimo problemas.

S. Skvernelis pareiškė, kad diktato ar prievartos būdu tokių klausimų Bendrijoje išspręsti nepavyks: „Daugelis valstybių, ne tik Lenkija, darė reformas srityse, kurias paveldėjo iš sovietinio režimo. Ir ne tik teisingumo vykdymo. Supratimo reikia, gal jo mes turime ir daugiau, nes patys paanšias problemas turėjo, negu galbūt to nesuvokia senosios Vakarų Europos valstybės, jiems tai neaktualu.“

Europos Komisija yra pradėjusi teisines procedūras prieš Varšuvą, kurią kaltina teisės viršenybės principo pamynimu vykdant teismų reformą. Lenkijos valdžia teigia, kad reforma yra skirta panaikinti sovietinį paveldą sistemoje.

„Supratimo, įsiklausykite, nėra vienos pusės teisios, sėskite, kalbėkitės ir derėkitės. Negalima sakyti, kad jei ne, tai mes taikysime sankcijas Lenkijai. Mes tam niekada nepritarsime ir su tuo nesutiksime“, – teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad Lenkijos vidaus reikalas susitvarkyti su sovietiniu paveldu teisinėje sistemoje.

„Galbūt mes nepakankamai padarėme desovietizuodami mūsų teisingumo sistemą. Gal reikėjo daryti, kaip estai darė – griežtai, radikaliai ir iš karto. Mes ėjome kitu keliu, evoliuciniu, bet problemos dar mus persekioja“, – pareiškė Lietuvos premjeras.

Jis teigė palaikantis Lenkiją ir dialogą tarp Varšuvos bei Briuselio.

Lenkijos Vyriausybę priėmė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip pat skaitykite

Prieš bendrą sesiją vyko dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos premjerų bei ministrų pokalbiai.

Susitikimuose daug dėmesio skirta kultūrinių ryšių ir bendros istorinės atminties politikos stiprinimui, glaudžiam bendradarbiavimui švietimo srityje.

Sveikatos apsaugos ministrai tarsis dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Be kitų svarbių klausimų, abiejų šalių vyriausybės taip pat ketina svarstyti dėl regioninės Lietuvos ir Lenkijos atsakomybės, telkiant tarptautinės bendruomenės paramą Baltarusijos žmonėms.

Taip pat skaitykite