Pasaulyje

2020.09.18 20:40

Ar popiežius Pranciškus gali atvykti į Baltarusiją – vizitas planuojamas seniai, bet sąlygos dar nepatenkintos

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Svarbus pokalbis“, LRT.lt2020.09.18 20:40

Sekmadienį baigėsi kelias dienas trukęs Šventojo sosto sekretoriaus vizitas Baltarusijoje, kurį Vatikanas pavadino „labai naudingu“. Buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šv. Sosto prof. Irena Vaišvilaitė neabejoja, kad pokalbių turinys buvo itin įdomus, tikėtina, paliečiantis ir daugiau kaip mėnesį trunkančius neramumus šalyje, nors oficialiai apie tai neskelbiama.


Aliaksandrui Lukašenkai ignoruojant Vakarų šalių tarpininkavimo siūlymus tarp valdžios ir protestuotojų, arkivyskupas Paulas Gallagheris, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis, be Rusijos atstovų, tapo bene aukščiausiu diplomatu, pastaruoju metu galėjusiu kalbėtis su Baltarusijos valdžia. Jo darbotvarkėje buvo ne tik susitikimai su katalikų ir stačiatikių dvasininkais, tačiau ir su šalies užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makėjumi.

LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ buvusi Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto profesorė I. Vaišvilaitė sakė, kad dėl šių aplinkybių savaitgalio vizitas, tikėtina, įdomus turėjo pasirodyti ir kitiems diplomatams.

„Tie pokalbiai turėjo būti labai įdomūs ir aš neabejoju, kad pirmadienį grįžęs į Vatikaną, arkivyskupas sulauks daugelio ambasadorių prie Šventojo Sosto prašymų susitikti, informacijos apie šitą susitikimą ir panašiai. Turėkime omenyje, kad arkivyskupas Gallagheris yra tikriausiai vienintelis tokio lygio pareigūnas – užsienio reikalų ministras, nors oficialia Vatikano kalba tai vadinasi kiek kitaip, buvęs šiuo metu Baltarusijoje ir turėjęs galimybę pasikalbėti“, – sakė pašnekovė.

Pasak jos, tarp Šventojo Sosto ir Baltarusijos esama daug įsisenėjusių neišspręstų klausimų, o dabar jų dar padaugėjo. Šventajam Sostui neabejotinai aktualus klausimas – Minsko ir Mogiliovo arkivyskupo Tadeušo Kondrusevičiaus „tremtis“. Aukšto rango dvasininkas buvo neįleistas į Baltarusiją po trumpo apsilankymo pamaldose Balstogėje, Lenkijoje.

I. Vaišvilaitė sako, kad jau ne vienerius metus esama neapibrėžtų Vatikano planų dėl popiežiaus apsilankymo Baltarusijoje. Apie tai prieš keletą dienų pasisakė ir Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas, kurį citavo Baltarusijos Katalikų Bažnyčios interneto svetainė.

Jis užsiminė, kad „Baltarusija visuomet reikšdavo didelį suinteresuotumą popiežiaus apsilankymu“, o tai esą bus svarstoma. Visgi pasak I. Vaišvilaitės, sunkiai tikėtina, kad tai įvyktų be T. Kondrusevičiaus situacijos išsprendimo, o taip pat – bent dalinio situacijos šalyje stabilizavimo teigiama linkme.

„Klausimas darbotvarkėje yra nuo 2013 metų. Vis tik, matyt, reikėtų tam tikros ramybės – į konfliktuojančią šalį popiežiai normaliai nevyksta. To konflikto išrišimo reikėtų, bet apie tai kalbama kaip apie perspektyvą“, – LRT RADIJUI komentavo I. Vaišvilaitė.

Nors iš viešų pareiškimų nematyti, kad apie protestus kalbėta P. Gallagherio vizito metu, buvusi ambasadorė sako, kad apie tai galėjo būti užsiminta. Istoriškai Šv. Sostas yra mėginęs tarpininkauti kituose konfliktuose, o Baltarusijoje prieš dešimtmetį, po tuometinių prezidento rinkimų, taip pat kurį laiką buvo matomas.

„Šito viešai niekas nepasakė, bet turint omenyje, kad Paulas Galagheris lankėsi Baltarusijoje, kai jau mėnesį vyksta toks konfliktas, galima spėti, ir manau, gana pagrįstai, kad buvo kalbama ir apie vidaus santykius. Šventojo sosto atstovas kartu su kitų valstybių atstovais pasauliečiais dalyvavo, nors ir nesėkminga ta misija buvo, dialogo bandyme Venesueloje, neseniai įvykusiame. Pats popiežius labai aktyviai yra įsitraukęs į konflikto sureguliavimą Somalyje. Ta moderuojanti, tarpininkaujanti Vatikano misija yra sena, nuo 17 amžiaus. O konkrečiai Baltarusijoje – 2010 m. Lukašenka, kaip įprasta, pasodino eilę oponentų ir kritikų (...) ir tuometinis nuncijus, Šv. Sosto atstovas Minske, buvo vienintelis užsienio atstovas ambasadorius, kuris gavo leidimą susitikti su įkalintais asmenimis. Kai kurie jų buvo laikomi labai griežtomis sąlygomis, be jokio ryšio su išore. Tada tie susitikimai buvo diplomatinė sensacija ir visos valstybės, kurios nors kiek domėjosi padėtimi Baltarusijoje – tenka pasakyti, kad jų nedaug tuo metu buvo – atidžiai sekė ir prašė informacijos“, – kalbėjo I. Vaišvilaitė.

A. Lukašenka su popiežiumi Pranciškumi yra susitikęs 2016 m. Tąkart jis taip pat pakvietė Romos katalikų bažnyčios vadovą atvykti į Baltarusiją. Pasak I. Vaišvilaitės, faktą, jog Vatikanas jam neužvėrė durų, kai tą buvo padariusios dauguma Europos valstybių, A. Lukašenka vertino.

„Jis labai vertino faktą, kad nepaisant sankcijų, kurias Europos Sąjunga taikydavo, paskui švelnindavo, kad ir kaip bebūtų, jis visada galėjo apsilankyti Vatikane ir jis labai tai vertino“, – teigė „Svarbaus pokalbio“ pašnekovė.

Tiesa, Baltarusijoje pastaruoju metu įvykę ir daugiau pokyčių, aktualių Vatikanui, sako I. Vaišvilaitė.

„Maskvos patriarchatas išleido į pensiją ankstesnį arkivyskupą, kuris buvo gana nuosaikus. Lyginant su dar ankstesniu Baltarusijos arkivyskupu, jis buvo laikomas gana lojaliu režimui, bet kai prasidėjo protestai, jis aplankė sužeistuosius ligoninėje ir netrukus po to buvo patrauktas iš pareigų, jo vietą užėmė naujasis arkivyskupas. Ir jis visai neseniai, šventindamas stačiatikių bažnyčios pamatus Minske, ragino elgtis žmones ramiai. (...) Į jį patys baltarusiai žiūri kaip į dar lojalesnį stačiatikių bažnyčios atstovą“, – pasakojo diplomatė ir profesorė.

Vis dar neišspręstas ir graikų apeigų katalikų, vadinamųjų unitų, klausimas. „Be katalikų Baltarusijoje, yra ir graikų katalikai, kurių statusas nėra viešai pripažįstamas, jie neturi savo hierarchijos Baltarusijoje“, – sakė I. Vaišvilaitė.

Visas pašnekesys – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.