Pasaulyje

2020.09.17 09:58

Naujausia informacija. Izraelis pradeda antrą karantiną

Uhanas atsivėrė tarptautiniams skrydžiams; atnaujinta 20.13
ELTA, BNS2020.09.17 09:58

Žmonės Izraelyje nuo penktadienio vėl turės gyventi varžomi didelių ribojimų. Vyriausybės paskelbtas karantinas truks mažiausiai tris savaites. Tikimasi, kad ši priemonė padės suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje.

Atnaujinta 20.13

Sparčiai augant naujų koronaviruso infekcijų skaičiui, Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie priemonių griežtinimą Liono ir Nicos didmiesčiuose. Dėl detalių iki šeštadienio nuspręs vietos žinybos, ketvirtadienį Paryžiuje sakė sveikatos ministras Olivier‘as Veranas. Jei padėtis negerės, didinti ribojimus veikiausiai reikės ir Marselyje bei užjūrio teritorijoje Gvadelupoje.

Marselyje Viduržemio jūros pakrantėje priemonės jau buvo sugriežtintos pirmadienį. Be kita ko, čia ribojami renginiai bei apsilankymai globos namuose. Pasak ministro, gali būti, kad Marselyje ir Gvadelupoje teks uždaryti ir barus bei uždrausti viešus renginius.

Infekcijų skaičiai Prancūzijoje auga jau kelias savaites. Marselis šiuo metu yra didžiausias šalies koronaviruso židinys. Naujo karantino, koks buvo nuo kovo iki gegužės, vyriausybė nori išvengti.

O. Veranas ketvirtadienį taip pat paskelbė apie kaukių prievolę vaikų darželių personalui. Auklėtojos ir auklėtojai dabar turės dėvėti kaukes ir būdami su vaikais.

Atnaujinta 19.59

Naujų koronaviruso infekcijų skaičiai Izraelyje pastaruoju metu mušė rekordus. Ekspertai vasarą, be kita ko, kritikavo, kas ribojimai buvo per anksti sušvelninti.

Opozicija griežtai kritikuoja vyriausybės kursą. Krizė jau smarkiai smogė šalies ekonomikai.

Per karantiną šalyje nedirbs mokyklos ir vaikų darželiai. Neveiks ir viešbučiai, prekybos centrai bei laisvalaikio įstaigos.

Žmonės ir toliau galės apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, lankytis pas gydytojus. Tačiau gyventojai tik išimtinais atvejais nuo savo namų galės nutolti daugiau nei per 500 metrų.

Nauji koronaviruso ribojimai Anglijoje paveiks milijonus žmonių

Dėl sparčiai augančio koronaviruso infekcijų skaičiaus Anglijos šiaurės rytuose griežtinami kontaktų ribojimai. Nuo penktadienio čia negalės susitikti skirtingų namų ūkių nariai. Barai ir aludės privalės 22.00 val. užverti duris, ketvirtadienį paskelbė Didžiosios Britanijos sveikatos sekretorius Mattas Hancockas.

Ribojimai paveiks maždaug 2 mln. žmonių, be kita ko, Nortumberlande, Niukaslas prie Taino ir Sanderlande. M. Hancockas pabrėžė: „Mūšis su koronavirusu dar nesibaigė“.

Daugelyje Didžiosios Britanijos regionų infekcijų skaičiai vėl šauna į viršų. Daug kur trūksta ir testų, todėl tikroji epidemiologinė situacija nėra aiški. Kiekviena šalies dalis gali spręsti dėl savo koronaviruso priemonių.

Daugelis britų prastai vertina Vyriausybės darbą kovoje su pandemija. Remiantis „Yougov“ apklausa, 63 proc. britų mano, kad Byriausybė blogai reagavo į pandemiją. Tik maždaug 30 proc. respondentų galvoja, kad ligšiolinės priemonės buvo geros.

Atnaujinta 18.50

Kovoje su antrąja koronaviruso banga Austrijos vyriausybė dar kartą drastiškai apribojo socialinius kontaktus. Privačiose šventėse ir renginiuose uždarose patalpose nuo ateinančio pirmadienio galės dalyvauti tik 10 žmonių, ketvirtadienį pranešė kancleris Sebastianas Kurzas. Restoranuose ateityje kaukes turės dėvėti ir klientai. Jas bus galima nusiimti tik atsisėdus prie stalo.

Kaukių prievolė nuo pirmadienio galios ir turguose bei mugėse – net jei jos vyks lauke. Viskas, kas teikia džiaugsmo, yra „užsikrėtimo vieta“, kalbėjo S. Kurzas. 10 žmonių taisyklė nebus taikoma tik laidotuvėms bei religiniams renginiams.

Tai „ribojimai, kurie skausmingi, tačiau būtini, kad, būtų užkirstas kelias antram karantinui“, - pabrėžė kancleris. Dar vienas karantinas esą turėtų „katastrofiškų padarinių“.

Atnaujinta 18.18

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina suvienodinti COVID-19 atvejo, mirties nuo šios ligos bei pasveikimo apibrėžimus visose ES šalyse, taip pat karantino laikotarpį, rašoma pranešime.

Europarlamentarai ragina suderinti metodiką, naudojamą nustatant ir vertinant užsikrėtusių žmonių skaičių, kad įvairiose ES šalyse nebūtų skirtingai vertinama rizika sveikatai ir taikomi skirtingi judėjimo per sienas apibrėžimus. Parlamentas ragina valstybes nustatyti tuos pačius COVID-19 atvejo, mirties nuo šios ligos bei pasveikimo po infekcijos apibrėžimus, abipusiai pripažinti testų rezultatus visose ES valstybėse, sutrumpinti testų rezultatų laukimo laiką bei nustatyti bendrą karantino laikotarpį. Prireikus apriboti keliones, šalys turėtų tai daryti remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu. Jos taip pat turėtų aptarti, kaip kuo greičiau atkurti visiškai veikiančią Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės, įsitikinę EP nariai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) turėtų nuolat vertinti viruso plitimo riziką ir paskelbti kas savaitę atnaujinamą kiekvieno regiono rizikos žemėlapį naudodamas bendrą spalvų kodą, remdamasis Komisijos pateiktais duomenimis, mano europarlamentarai.

Rezoliucijoje taip pat prašoma Komisijos parengti suderintą keleivių duomenų formą, kad būtų sustiprintas pasitikėjimas ES stebėjimo sistema. EP nariai siūlo skatinti atsekamųjų programėlių naudojimą laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Jie tikisi, kad jau iki spalio bus užtikrintas nacionalinių stebėjimo sistemų sąveikumas, kad būtų galima ES mastu atsekti ir stabdyti COVID-19 plitimą.

Rezoliucijai pritarė 595 EP nariai, nepritarė 50, o susilaikė 41.

Atnaujinta 16.39

Koronaviruso epicentras Uhanas atsivėrė tarptautiniams skrydžiams

Koronaviruso protrūkio epicentru laikomas Kinijos Uhano miestas po aštuonių mėnesių pertraukos atsivėrė tarptautiniams skrydžiams. Kinija tarptautinius skrydžius uždraudė dar kovą, kai išaugo pasaulinis susirūpinimas dėl COVID-19 plitimo. Šalyje protrūkis iš esmės jau suvaldytas, valdžiai ėmusis kelionių apribojimų, testavimo ir karantino priemonių.

Trečiadienio rytą Uhano „Tianhe“ tarptautiniame oro uoste nusileido Pietų Korėjos vežėjo „T`Way“ orlaivis su 60 keleivių, paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV. Atvykusių keleivių pasus tikrino pareigūnai, dėvintys veido kaukes ir baltus apsauginius kostiumus. Uhano civilinės aviacijos biuro direktorė Yizhuo Li transliuotojui CCTV sakė, kad visi į Uhaną atvykę tarptautiniai keliautojai per 72 valandas nuo atvykimo datos turės pasidaryti koronaviruso testą.

Kinija į šalį vis dar draudžia atvykti daugumai užsienio keliautojų, o tiems žmonėms, kuriems suteikiami įvažiavimo leidimai, nurodoma dvi savaites karantinuotis. Pietų Korėjos vežėja „T`Way“ tarp Uhano ir Pietų Korėjoje esančio „Incheon“ tarptautinio oro uosto vykdys vieną skrydį per savaitę, sakė Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC). Kituose Kinijos miestuose, įskaitant Pekiną ir Šanchajų, taip pat jau leidžiama vykdyti tarptautinius skrydžius, tačiau juose sugriežtinti vizų suteikimo procesai ir sveikatos patikrinimai.

Atnaujinta 16.36

PSO Europos departamentas perspėja – nerimą kelia viruso plitimas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį perspėjo dėl „nerimą keliančio“ koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimo Europoje ir paragino šalis netrumpinti izoliacijos laikotarpio. PSO Europos departamento vadovas Hansas Kluge sakė, kad koronaviruso atvejų skaičiaus augimas rugsėjo mėnesį „mums visiems turėtų būti aliarmo skambutis“.

„Nors šie skaičiai atspindi didesnį testavimo mastą, jie taip pat rodo nerimą keliančius užsikrėtimo rodiklius visame regione“, – sakė jis žurnalistams per internetu surengtą spaudos konferenciją iš Danijos sostinės Kopenhagos.

PSO taip pat sakė nekeisianti savo rekomendacijos 14 dienų izoliuoti visus, turėjusius kontaktą su naujuoju koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.

„Mūsų 14 dienų karantino rekomendacijos yra pagrįstos mūsų žiniomis apie ligos inkubacinį periodą ir perdavimą. Mes jas pakeisime tik pasikeitus mūsų mokslo supratimui“, – nurodė PSO Europos padalinio aukšto rango pareigūnė Catherine Smallwood.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje rekomenduojamas izoliacijos laikotarpis buvo sumažintas iki septynių dienų. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje jis siekia 10 dienų, dar kelios Europos valstybės, įskaitant Portugaliją ir Kroatiją, svarsto galimybę taip pat jį sutrumpinti.

„Žinant, kokį didžiulį individualų ir visuomeninį poveikį gali turėti net mažiausias karantino laikotarpio sutrumpinimas,.. raginu regiono valstybes atlikti mokslinius tyrimus su savo ekspertais ir ištirti saugaus trumpinimo galimybes“, – nurodė H. Kluge. Jis pridūrė, kad „karantino koncepcija privalo būti apsaugota“ ir „nuolat taikoma“.

Remiantis PSO duomenimis, 53 regiono valstybėse registruota beveik 5 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau nei 227 tūkst. su jais susijusių mirčių. Šiuo metu kas dieną regione registruojama nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, daugeliui šalių gerokai padidinus testavimo apimtis. Per patį koronaviruso protrūkio piką balandį per dieną buvo daugiausia užregistruota 43 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Rugsėjo 11 dieną buvo registruotas naujas rekordas – per parą buvo registruota 54 tūkst. koronaviruso atvejų.

Atnaujinta 15.02

Lenkijoje – 837 nauji COVID-19 atvejai

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 837 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 16 anksčiau užsikrėtusių pacientų, sveikatos apsaugos tarnybų informaciją ketvirtadienį citavo Lenkijos visuomeninis radijas Nuo koronaviruso epidemijos šalyje pradžios kovo mėnesį Lenkijoje nustatytas iš viso 76 571 COVID-19 atvejis, mirė 2 253 koronavirusu užsikrėtę žmonės, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Rugpjūčio 21-ąją Lenkijoje buvo nustatytas didžiausias per parą patvirtintų COVID-19 atvejų prieaugis – 903 nauji pacientai. Šalies gydymo įstaigose gydoma 1 917 koronavirusine infekcija sergančių pacientų, iš jų 84 buvo reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas. Iki šiol Lenkijoje persirgę COVID-19 pasveiko iš viso 62 725 žmonės.

Atnaujinta 15.01

Čekijoje užregistruotas rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius

Čekijoje per parą registruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičius pirmą kartą viršijo 2 tūkstančius. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienį šalyje buvo patvirtinti 2 139 nauji užsikrėtimo atvejai. Ankstesnį, diena anksčiau užregistruotą rekordą šis skaičius viršijo daugiau kaip 450. 388 COVID-19 pacientai – 55 daugiau nei ankstesnę dieną – yra hospitalizuoti, 81 iš jų būklė sunki, nurodė ministerija.

Vyriausybė įvedė viruso plitimo stabdymo priemones, tad šalyje vėl privaloma dėvėti kaukes uždarose patalpose, ribojamas žmonių skaičius baruose ir restoranuose. Sveikatos apsaugos pareigūnai sako, kad netrukus tikriausiai bus įvesta ir kitų priemonių. Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį nurodė, kad Čekijoje nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 41 032 žmonės, kurių 482 mirė.

Atnaujinta 15.00

Dėl pandemijos garsioji Sagrada Familia nebus baigta iki A. Gaudi 100-ųjų mirties metinių

Dėl koronaviruso pandemijos garsioji Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) Barselonoje nebus baigta iki jos architekto Antonio Gaudi 100-ųjų mirties metinių 2026 metais, kaip tai planuota. „Mes nesame pesimistai, mes tik realistai“, – sakė statybų bendrovės vadovas Esteve‘as Campsas apie A. Gaudžio projektuotą Romos katalikų baziliką.

Dėl bendros ekonominės nežinomybės kol kas nėra ir naujo plano, kada 1882-aisiais statyti pradėta bažnyčia galėtų būti užbaigta. Taigi ji dar šiek tiek ilgiau pateisins savo – „amžinai neužbaigtos“ – bažnyčios vardą. Tačiau yra ir gerų žinių, sakė E. Campsas. Kovo viduryje dėl pandemijos visiškai nutraukti statybos darbai vėliausiai po trijų savaičių bus atnaujinti. Dabar esą svarbiausia užbaigti 123 metrų „Torre Maria“ – antrą aukščiausią Šv. Šeimynos bažnyčios bokštą. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti iki 2021 metų pabaigos.

Bažnyčia statoma tik iš aukų ir už bilietus gautų pinigų. Dėl to, kad bažnyčia tris mėnesius dėl pandemijos neveikė, ir dėlto, kad Barselona dėl koronaviruso nesulaukė turistų, lėšų gerokai sumažėjo. Statybų kompanija 2021-iesiems planuoja tik 17 mln. eurų biudžetą. 2019-aisiais jis dar siekė 100 mln. Legendinio A. Gaudi (1852–1926) statiniui užbaigti reikalingi iš viso 400 mln. eurų.

Atnaujinta 14.59

„Oxfam“: turtingosios šalys supirko pusę būsimų skiepų nuo COVID-19

Turtingų šalių grupė, atstovaujanti 13 proc. pasaulio gyventojų, jau supirko daugiau kaip pusę pažadėtų būsimos vakcinos nuo COVID-19 dozių, trečiadienį pranešė labdaros organizacija „Oxfam“. Ši nevyriausybinė organizacija analizavo farmacijos bendrovių ir skiepų gamintojų sutartis dėl penkių pagrindinių potencialių vakcinų, remdamasi analitinės kompanijos „Airfinity“ surinktais duomenimis.

„Galimybės gauti gyvybes gelbstinčių skiepų neturėtų priklausyti nuo to, kur gyveni ar kiek pinigų turi“, – sakė Robertas Silvermanas iš organizacijos Amerikos padalinio.

„Saugios ir veiksmingos vakcinos sukūrimas ir patvirtinimas yra esminis dalykas, bet lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad skiepai būtų prieinami visiems“, – sakė jis.

Organizacija analizavo „AstraZeneca“, Gamalėjos tyrimų instituto, „Moderna“, „Pfizer“ ir „Sinovac“ kuriamas vakcinas ir apskaičiavo, kad bendrai jų būtų pagaminta 5,9 mlrd. dozių. To pakaktų 3 mlrd. žmonių, turint galvoje labai didelę tikimybę, kad skiepijant vienam žmogui reikės dviejų dozių.

Tiekimo sutartys jau sudarytos dėl 5,3 mlrd. dozių, kurių 2,7 mlrd. (51 proc.) nupirko išsivysčiusios šalys, teritorijos ir regionai, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Europos Sąjungą, Australiją, Honkongą, Makao, Japoniją, Šveicariją ir Izraelį. Likusios 2,6 mlrd. dozių pažadėtos besivystančioms šalims, tarp jų Indijai, Bangladešui, Kinijai, Brazilijai, Indonezijai ir Meksikai.

„Oxfam“ nurodo, kad „Moderna“ kuriamai vakcinai buvo skirta 2,5 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų, bet kompanija ketina uždirbti pelno ir visas būsimas dozes pardavė turtingosioms šalims. „Oxfam“ ir kitos organizacijos ragina vakciną padaryti nemokamą ir teisingai skirstyti ją pagal poreikius. „Oxfam“ pridūrė, kad apskaičiuota visų Žemės gyventojų aprūpinimo skiepais kaina sudaro mažiau nei procentą numatomos COVID-19 kainos pasaulio ekonomikai.

Atnaujinta 13.28

Estijoje užfiksuoti 22 nauji koronaviruso atvejai

Estijoje pastarąją parą nustatyti 22 nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Šalyje per visą infekcijos plitimo laikotarpį nustatyti 2 778 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 64 asmenys. Praėjusią parą naujų mirties atvejų neužfiksuota. Estijos ligoninėse gydoma 19 COVID-19 pacientų.

Atnaujinta 11.37

Latvijoje nustatyti aštuoni nauji COVID-19 atvejai, vienas užsikrėtęs asmuo mirė

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 2 767 testus buvo patvirtinti aštuoni nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo mirė, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Naujausia koronavirusinės infekcijos protrūkio auka Latvijoje tapo 90–95 metų amžiaus grupei priklausęs žmogus, sirgęs keliomis gretutinėmis ligomis.

Centro pranešime rašoma, kad du iš naujai nustatytų užsikrėtusių asmenų sugrįžo iš Rusijos, du turėjo kontaktų su žmonėmis, kuriems anksčiau buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija, o likusių keturių užsikrėtimo aplinkybės dar nenustatytos. Nuo epidemijos pradžios Latvijoje atlikus per 288 tūkst. testų nustatyti iš viso 1 494 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 36 žmonės mirė, 1 248 pasveiko.

Per pastarąją parą šalyje dėl COVID-19 buvo hospitalizuotas vienas asmuo. Šiuo metu ligoninėse gydomi septyni užsikrėtusieji, visų jų būklė yra vidutinio sunkumo.

Atnaujinta 10.41

JT: COVID-19 yra didžiausia grėsmė pasaulio saugumui

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pavadino koronavirusą didžiausia šiandien pasauline grėsme, tai jis pareiškė per spaudos konferenciją trečiadienį.

„Virusas yra didžiausia grėsmė pasaulio saugumui šiandien“, – pabrėžė generalinis sekretorius ir pridūrė, kad dėl šios priežasties jis ragins iki 2020 metų pabaigos nutraukti visus konfliktus pasaulyje, jog būtų galima sutelkti visą dėmesį korovirusui įveikti.

„Antradienį, sakydamas kalbą Generalinėje Asamblėjoje, prašysiu tarptautinės bendruomenės sutelkti visas pastangas, kad pasaulinės paliaubos taptų realybe iki šių metų pabaigos“, – teigė A. Guterresas.

Generalinio sekretoriaus teigimu, koronaviruso pandemija yra nebevaldoma ir jos aukų skaičius greitu metu perkops 1 mln. Remiantis naujausia statistika, visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 29,7 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 939 tūkst. mirė. JT Generalinės Asamblėjos bendrosios diskusijos vyks rugsėjo 22–29 dienomis, šiemet daugiausiai kreipimųsi bus vaizdo įrašų formatu.

Atnaujinta 10.27

Indijoje per parą nustatyti 97 894 nauji koronaviruso atvejai

Indijoje praėjusią parą patvirtinti 97 894 nauji užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejai, skelbia agentūra AP. Šalies Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad bendras šalyje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki daugiau kaip 5,1 mln.

Pastarąją parą nuo koronaviruso Indijoje mirė dar 1 132 žmonės, ir bendras aukų skaičius pasiekė 83 198.
Jei infekcija toliau plis tokiu greičiu, Indija per kelias savaites pralenks JAV, kuriose šiuo metu patvirtinta 6,6 mln. infekcijos atvejų. JAV dabar yra daugiausiai atvejų patvirtinusi šalis pasaulyje.

Atnaujinta 09.58

Ukrainoje – rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius, 60 žmonių mirė

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 3 584 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo COVID-19 epidemijos pradžios, taip pat mirė 60 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė atsaką į epidemiją koordinuojanti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT). Ankstesnę dieną šalyje buvo nustatyti 2 958 užsikrėtimo atvejai, rugsėjo 15 dieną – 2 905.

Ankstesnis didžiausias naujų COVID-19 atvejų paros prieaugis buvo užfiksuotas rugsėjo 11 dieną, kai buvo nustatyti 3 144 užsikrėtimo atvejai. Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 166 244 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 3 400 užsikrėtusiųjų mirė, 73 913 pasveiko.

Šiuo metu šalyje COVID-19 serga 88 931 žmogus. Per pastarąją parą daugiausiai naujų COVID-19 atvejų užregistruota Charkivo (483) ir Ternopilio (390) srityse, sostinėje Kijeve (379), taip pat Odesos srityje (325).

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo