Pasaulyje

2020.09.16 13:52

Kertiniai Lukašenkos ir Putino susitikimo momentai – keliaklupsčiaujantis autoritaras, kuris gali būti paaukotas?

Tony Wesolowsky, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.09.16 13:52

Rugsėjo 14 d. Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka susėdo pasikalbėti – tai buvo pirmasis dviejų prezidentų susitikimas po to, kai dėl ginčytinų rinkimų, kuriuose A. Lukašenka tvirtino iškovojęs pergalę ir užsitikrinęs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje kilo protestų banga.

A. Lukašenka į susitikimą atvyko nusilpęs, tarptautinės bendruomenės vis labiau smerkiamas ir izoliuojamas dėl žiauraus susidorojimo su protestų dalyviais ir opozicijos lyderių, teigiančių, kad rugpjūčio 9 d. rinkimai buvo sufabrikuoti, areštų.

V. Putinas – vienas iš nedaugelio užsienio valstybių lyderių, palaikančių A. Lukašenką – greičiausiai tikėjosi pasinaudoti šiuo susitikimu, kad gautų dar daugiau nuolaidų, pirmiausia susijusių su gilesne abiejų šalių integracija pagal 1999 m. pasirašytą sąjunginės valstybės sukūrimo, kuris iki šiol iš esmės buvo tik ant popieriaus, sutartį.

Po Juodosios jūros kurorte Sočyje vykusio susitikimo daugelio leidinių ir naujienų portalų antraštėse sumirgėjo žinia, kad A. Lukašenkai buvo pažadėta 1,5 mlrd. JAV dolerių dydžio Rusijos valstybinė paskola, padėsianti jo Vyriausybei išsilaikyti. Tačiau ar ne per didelę kainą jis už tai sumokėjo?

Štai penki esminiai susitikimo Sočyje momentai.

Paskola

Protestai, streikai ir politiniai neramumai skaudžiai atsiliepia Baltarusijos ekonomikai, kuri ir taip šlubavo po COVID-19 pandemijos ir, kritikų teigimu, prastai A. Lukašenkos, atsisakiusio įvesti karantiną, suvaldytos krizės.

Kai rugpjūtį situacija tapo visiškai nebeaiški, baltarusiai iš bankų atsiėmė apie 1 mlrd. JAV dolerių – 17 kartų daugiau nei liepą.

Kaip rugsėjo 9 d. pranešė „Reuters“, bankams prarandant indėlius, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas ir Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas nurodė didžiausiems Rusijos valstybiniams skolintojams užtikrinti Baltarusijoje veikiančių bankų likvidumą.

Pasak Baltarusijos žurnalisto Franako Viacorkos, kuris taip pat yra ir RFE / RL prižiūrinčios JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūros skaitmeninės žiniasklaidos strategas, Sočyje V. Putino pažadėta 1,5 mlrd. JAV dolerių dydžio valstybinė paskola taps Baltarusijai labai reikalinga finansine injekcija.

„Pinigų šiuo metu labai reikia. Tai juk pinigai. Jie reikalingi ankstesnėms skoloms padengti, atlyginimams mokėti, hierarchijai palaikyti ir šaliai išvaduoti iš krizės“, – F. Viacorka sakė naujienų tarnybai „Currennt Time“.

Tai jau ne pirmas kartas, kai V. Putinas ištiesia pluoštą banknotų į bėdą patekusiam sąjungininkui, siekdamas išlaikyti kaimyninę šalį Maskvos orbitoje. 2013 m., kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius svarstė, ar pasirašyti Kijevo ryšius su Europos Sąjunga stiprinančią sutartį, V. Putinas įtikino jį to nedaryti, pasiūlęs 15 mlrd. dolerių dydžio pagalbos paketą, iš kurio 3 mlrd. būtų paskolinti nedelsiant – dėl šio sprendimo kitų metų vasarį V. Janukovičius buvo nušalintas.

Karinis bendradarbiavimas

Derybos Sočyje sutapo su Baltarusijos teritorijoje, šalia prie sienos su NATO nare Lenkija esančio Bresto, vykstančiomis bendromis karinėmis pratybomis. Pratybos, kuriose taip pat turėjo dalyvauti ir paskutinę minutę dėl ES spaudimo pasitraukusios Serbijos pajėgos, buvo numatytos rugsėjo 10–15 d. Sočyje Kremlius pranešė, kad jos pratęsiamos iki rugsėjo 25 d. Be to, V. Putinas ir A. Lukašenka sutarė 2021 m. karines pratybas abejose šalyse organizuoti vos ne kas mėnesį.

Šis pareiškimas – tai dar viena Kremliaus užuomina, kad Rusija gali būti pasiruošusi panaudoti jėgą, kad išlaikytų A. Lukašenką valdžioje, jei pati taip nuspręstų. Rugpjūčio 27 d. V. Putinas pranešė, kad Rusijos specialiųjų saugumo pajėgų būrys yra pasirengęs atvykti į Baltarusiją, jei matys, kad tai yra reikalinga.

Po vieno iš daugelio pokalbių telefonu A. Lukašenka pareiškė, kad V. Putinas jam žadėjęs „užtikrinti saugumą“ Baltarusijoje, kaip numato Rusijos dominuojama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija ir dvišalės sutartys.

Ilgalaikėje perspektyvoje Kremlius siekia įsteigti nuolatinę karinę bazę Baltarusijos teritorijoje ir pastarojo meto įvykiai verčia A. Lukašenkos oponentus nuogąstauti, kad galbūt buvo pasistūmėta ta linkme. 2015 m. Baltarusija nesutiko su Rusijos pasiūlymu įsteigti oro pajėgų bazę, kurioje būtų dislokuoti Rusijos Su–27 naikintuvai. 2019 m. rugsėjį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prisipažino, kad Baltarusijos atsisakymas priimti oro pajėgų bazę buvo „nemalonus epizodas“.

Keliaklupsčiaujantis autoritaras

Derybų Sočyje metu A. Lukašenka kartais bandydavo parodyti, kad jam nereikalinga Rusijos pagalba. Jis menkino prieš jį nukreiptų protestų, kurių metu savaitgaliais Minske susirenka apie 100 tūkst. žmonių, mastą teigdamas, kad savaitgalį „baltarusiai gyvena įprastą gyvenimą“ ir kad šeštadienį bei sekmadienį „mes atlaisviname dalį Minsko, kad žmonės, jei nori, galėtų laisvai vaikščioti“.

Jis aiškino, kad grėsmė jo išlikimui valdžioje labai nedidelė arba jos iš viso nėra, sakė, kad protestuotojai dar neperžengė „raudonosio linijos“, kalbėjo apie V. Putino „raudonąją liniją“ Čečėnijoje, kur tuometis Ministras Pirmininkas 1999 m. pradėjo karą, padėjusį jam susikurti įvaizdį ir atvedusį į prezidento postą.

Kita vertus, kalbėdamas apie glaudesnę integraciją su Rusija, A. Lukašenka atrodė kaip keliaklupsčiaujantis pataikūnas. Jis teigė, kad Baltarusija turi išlikti artima su „vyresniuoju broliu“ – užuomina tiek į Rusiją, tiek ir į beveik dvejais metais vyresnį V. Putiną – ir gyrė Kremlių už tai, kad šis parodė, jog „Baltarusijos sienos yra Sąjunginės valstybės sienos“, už ką jis labai dėkingas Rusijos prezidentui.

Sočis yra V. Putino teritorija, todėl bendras susitikimo vaizdas, kad ir pateiktas per Rusijos valstybinės žiniasklaidos filtrą, labai aiškiai rodė, kuris iš dviejų lyderių derasi iš stipresniojo pozicijų.

„Kūno kalba šiuo atveju pasako kur kas daugiau nei rusų kalba“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė patyręs Švedų diplomatas ir Kremliaus kritikas Carlas Bildtas, turėdamas omenyje vaizdo įrašo fragmentą, kuriame matomas entuziastingai į priekį palinkęs ir išraiškingai gestikuliuojantis A. Lukašenka ir praktiškai abejingas V. Putinas.

C. Bildto įrašas buvo viena iš daugelio žinučių socialiniuose tinkluose su labai panašiais pastebėjimais.

Žinomi nežinomieji

Prieš susitikimą Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad bus tariamasi dėl naftos ir dujų, valstybės paskolos ir kitų ekonominių saitų, tačiau jokie dokumentai pasirašomi nebus.

Visgi paaiškėjo keletas detalių, privertusių A. Lukašenkos kritikus spėlioti, ar jis padaręs kokių nors nuolaidų, apie kurias nebuvo skelbta.

Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, teigianti laimėjusi rugpjūčio 9 d. vykusius prezidento rinkimus, A. Lukašenką pavadino „neteisėtu“ šalies vadovu, neturinčiu jokių įgaliojimų pasirašyti sutartis Baltarusijos vardu. Naujienų tarnybai „Current Time“ ji sakė, kad masiniai žmonių sulaikymai Minske Sočio susitikimo išvakarėse buvo A. Lukašenkos bandymas parodyti V. Putinui, kad jis vis dar kontroliuoja situaciją.

„Masinis jėgos demonstravimas... greičiausiai buvo bandymas įbauginti žmones, kad jie nesirinktų į demonstracijas. Tačiau tokie dalykai seniai nebeveikia. Žmonės siekia, žmonės nori gyventi naujoje Baltarusijoje be [valdžios] uzurpatoriaus, –per „Skype“ kalbėjo šiuo metu Lietuvoje apsistojusi opozicijos lyderė. – Todėl žmonių nebesustabdysi.“

Augantis spaudimas?

Galbūt Sočyje A. Lukašenka išlošė šiek tiek laiko. Tačiau V. Putino išreikšta parama autoritariniam lyderiui dar labiau pakenkė ir taip įtemptiems Rusijos ir Vakarų santykiams ir gali atgrasyti nuo rytinės kaimynės milijonus baltarusių.

Visgi gali būti, kad susitikimo metu bent kuriam laikui V. Putinas užsitikrino galingesnius svertus A. Lukašenkos ir Baltarusijos atžvilgiu.

Net ir tvirtindamas, kad baltarusiai patys turi nuspręsti savo likimą be pašalinės įtakos, V. Putinas nepaliko jokių abejonių, kad Maskva norės aktyviai dalyvauti, sprendžiant šalies ateitį.

Jis paragino A. Lukašenką kuo greičiau patvirtinti Baltarusijos konstitucijos pataisas ir aiškiai parodė, kad Rusija tars svarų žodį šiame procese, dalyvaudama „aukščiausiu lygiu“.

V. Putinas taip pat davė suprasti, kad A. Lukašenka gali būti paaukotas.

Rusija laiko Baltarusiją artimiausia sąjungininke ir vykdys įsipareigojimus pagal sutartį, „nepriklausomai nuo to, kas tuo metu bus valdžioje“, sakė jis.