Pasaulyje

2020.09.16 20:35

Pirmasis žvilgsnis į naująsias ES sankcijas – taikys už genocido vykdymą ir kankinimus, tačiau ne už korupciją

Andrew Rettman, euobserver, LRT.lt2020.09.16 20:35

Kaip rodo nutekintas dokumentas, naujojo modelio Europos Sąjungos (ES) sankcijos bus taikomos už genocido vykdymą ir kankinimus, tačiau ne už korupciją.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Asmenims, kaltiems už nusikaltimus žmoniškumui, vergiją, neteismines žmogžudystes, priverstinius dingimus ir savavališkus areštus, taip pat gresia ES šalyse turimo turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas.

Panašios sankcijos bus taikomos ir atsakingiems už prekybą žmonėmis, seksualinį smurtą, piktnaudžiavimą taikaus susirinkimo, saviraiškos ar religijos laisve.

Prieš mėnesį surašytame naujojo reglamento juodraštyje, su kuriuo „EUobserver“ pavyko susipažinti, iš viso pateikiama 12 kriterijų.

Šiomis sankcijomis siekiama užkirsti kelią su žiauriais režimais įvairiose pasaulio šalyse susijusių asmenų nebaudžiamumui.

Į atskirus asmenis ir įmones, o ne užsienio šalių administracijas orientuotos sankcijos, tikimasi, nesudarys išimčių net ir galingų bei strategiškai svarbių valstybių tarnautojams.

Pavyzdžiui, kaip teigia vienas ES diplomatas, jei šios sankcijos galiotų šiuo metu, jas būtų galima pritaikyti Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuodytojams.

2018 m. jas būtų buvę galima įvesti Saudo Arabijos žurnalisto žudikams, priduria minėtas diplomatas.

Tačiau skirtingai nuo panašaus pobūdžio įstatymų, galiojančių JAV, Kanadoje ir Baltijos valstybėse, kuriais remiantis ir buvo sudėliotas naujasis ES reglamentas, dvylika jame išvardintų kriterijų neapima korupcijos, kas labai nuvylė garsų kovotoją prieš šią veiką.

„Daug žmonių kankinami ir nužudomi dėl to, kad atskleidžia korupcijos atvejus, – sako apribotos rizikos fondo valdytojas ir žmogaus teisių aktyvistas iš Didžiosios Britanijos Billas Browderis. – Tai neatsiejama „Magnitskio įstatymo“ dalis.“

Be to, ES priemonėms suteiktas neutralaus pobūdžio pavadinimas.

JAV, Kanados ir Baltijos šalių taikomos sankcijos vadinamos „Magnitskio įstatymu“, pagal buvusio B. Browderio teisininko Sergejaus Magnitskio, atskleidusio korupciją Rusijoje ir mirusio kalėjime, pavardę.

Iš pradžių ES valstybės naująjį reglamentą siūlė pavadinti „pasauliniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu“, kad neatrodytų, jog taikomasi konkrečiai į Rusiją.

Europos Komisija pirmąjį dokumento juodraštį pavadino „ribojamosiomis priemonėmis dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų“.

Kol kas oficialūs ES asmenys nuo bet kokių komentarų susilaiko. Tačiau anksčiau yra sakę, kad naujasis įstatymo projektas valstybėms narėms bus pateiktas rudenį.

Smulkus šriftas

Atmetus 12 pagrindinių kriterijų, reglamento projektas, su kuriuo „EUobserver“ turėjo galimybę susipažinti, palieka erdvės kūrybiškam požiūriui.

Sankcijos gali būti taikomos ir už bet kokius „kitus žmogaus teisių pažeidimus“, jei jie yra „plačiai paplitę, sisteminai ar kitaip sunkūs“, rašoma smulkiu šriftu.

Paliekama erdvės ir vadinamajai „realpolitik“: priimant sprendimus derėtų „atsižvelgti“ į Europos „bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus“, rašoma dokumento projekte.

Numatyta, kad ES priemonės bus taikomos užsienio šalių pareigūnams, taip pat „ne valstybės veikėjams“, kaip antai karinių grupuočių vadams.

Tie, kuriems ruošiamos šios sankcijos, savo šalyse paprastai nesulaukia kaltinimų ir nebūna nuteisiami. Tačiau reglamento projekte pažymima, kad jie turės teisę skųsti Europos Sąjungos taikomas priemones ES teismuose Liuksemburge.

Pateikęs „naujos informacijos“ Europos Komisijai asmuo gali būti išbrauktas iš sankcijų sąrašo. Sąrašus sudarys ES valstybės narės bendru sutarimu. ES šalių bankai įšaldys turtą, o valstybės narės taikys draudimus išduoti įvažiavimo vizas. Tačiau dokumente siūloma, kad visą procesą, kaip įgyvendinančioji institucija, kontroliuotų Europos Komisija.

Skaidrumas

Ankstesnės ES finansinės sankcijos pasižymėjo neaiškumu, kas ką įšaldė, ir ar apskritai įšaldė, nacionaliniu lygiu.

Tačiau, kaip siūlo Europos Komisija, pagal naująją priemonę, valstybės narės „privalės informuoti viena kitą apie įšaldytas lėšas“.

Tikslinės ES sankcijos bus taikomos ne tik už žmogaus teisių pažeidimus, bet ir už kibernetinius nusikaltimus bei piktnaudžiavimą cheminiu ginklu.

Neseniai ES į sąrašą įtraukė šešis fizinius ir tris juridinius asmenis iš Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos, kaltinamus kibernetiniais išpuoliais.

Dar devyni asmenys ir viena įmonė iš Rusijos ir Sirijos praėjusiais metais buvo priskirti prie tų, kam taikomos sankcijos už cheminio ginklo naudojimą.