Pasaulyje

2020.09.17 17:07

Naujasis ES susitarimas dėl migracijos buvo laikomas paslaptyje – stengsis piliečius išlaikyti savo šalyse

euobserver, LRT.lt2020.09.17 17:07

Europos Komisija būsimąjį susitarimą dėl migracijos ir prieglobsčio apibūdina kaip namą, kur daugiausia dėmesio skiriama pastangoms sulaikyti žmones nuo migracijos.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

„Šis pasiūlymas gali pasirodyti panašus į trijų aukštų namą“, – penktadienį (rugsėjo 11 d.) pareiškė Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Kalbėdamasis su žurnalistais kartu su Vokietijos vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu surengtoje spaudos konferencijoje, M. Schinas trumpai apibūdino tris plačias susitarimo, kuris turėtų būti paviešintas rugsėjo 30 d., sritis.

„Pirmasis [aukštas] turės labai stiprią išorinę dimensiją, kurią sudarys sutartys su kilmės ir tranzito šalimis, padėsiančios užtikrinti žmonėms geresnį gyvenimą tose valstybėse“, – sakė jis.

„Antrajame namo aukšte“ įsikurs sustiprinta ES sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, vadinamoji „Frontex“.

„Antroji būtų tvirta išorinės sienos valdymo sistema, pasitelkiant atnaujintą Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą, kurią aprūpintumėme papildomais kadrais, laivais ir kitais instrumentais“, – aiškino vicepirmininkas.

Viršutiniame plano „aukšte“ įsitvirtintų koncepcija, kurią M. Schinas apibūdina kaip „nuolatinio ir veiksmingo solidarumo sistemą“.

Šios sistemos tikslas – išskirstyti į ES atvykusius prieglobsčio prašytojus po visas valstybes nares.

Panašų prieglobsčio prašytojų perkėlimo planą, tik paremtą kiekvienai šaliai skirtomis kvotomis, siūlė ankstesnė Komisija, tačiau vėliau pati atmetė savo pasiūlymą nuodugniai peržiūrėti visoje ES galiojančius prieglobsčio suteikimo įstatymus.

Naujausias susitarimas buvo griežtai laikomas paslaptyje, o jo pasirašymas per pastaruosius metus ne kartą atidėtas iš dalies dėl koronaviruso pandemijos.

Tačiau dabar jis pasirodys iš karto po ES „karštąjį tašką“ – perpildytą Morijos stovyklą Graikijai priklausančioje Lesbo saloje – nusiaubusio gaisro.

Moriją, turėjusią tapti pagrindiniu ES migracijos politikos elementu, 2015 m. gegužę įsteigė Europos Komisija, tačiau praėjusios savaitės pradžioje stovykla sudegė iki pamatų.

„Morijos nebėra, todėl akivaizdu, kad Graikijos valdžiai teks kuo greičiau suręsti kur kas modernesnį kompleksą“, – sakė M. Schinas.

Vien Graikijai nuo 2015 m. ES skyrė apie 2,6 mlrd. eurų migrantų poreikiams užtikrinti, tačiau Morijos „karštajame taške“ nebuvo patenkinami net elementariausi žmonių poreikiai, kaip antai švarus vanduo tūkstančiams stovykloje gyvenusių migrantų.

Paklaustas, kodėl sąlygos Morijoje buvo tokios prastos, nepaisant tokių didelių Graikijai skirtų pinigų, Europos Komisijos atstovas skaudai pareiškė, kad „situacija jau kurį laiką buvo sudėtinga“.

Dabar Graikijai bus skirta papildomų lėšų.

Anot M. Schinaso, Europos Komisija ne tik yra pasiryžusi finansuoti ir padėti išlaikyti naują pastatų kompleksą Lesbo saloje, bet ir pasiruošusi apsvarstyti bet kokius Graikijos prašymus prisidėti prie jo administravimo.

„Šią mintį kiek vėliau apsvarstysime kartu su Graikijos Ministru pirmininku“, – penktadienį sakė M. Schinas.

Komisija taip pat iš dalies pasirūpino, kad Morijoje gyvenančių migrantų skaičius nuo 25 tūkst. metų pradžioje būtų sumažintas iki 12 tūkst. prieš gaisrą.

Morija buvo skirta gyventi 3 tūkst. žmonių. Dėl pandemijos, migrantų srautas pastaruoju metu yra sulėtėjęs.

Apie 400 suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių po gaisro išvyko iš Lesbo salos į žemyninę Graikijos dalį, kur bus išskirstyti po 10 ES valstybių narių. Prancūzija ir Vokietija pareiškė pasiruošusios priimti po 150 tokių vaikų.