Pasaulyje

2020.09.19 21:40

Kibernetinių atakų antplūdį patiriančioje Baltarusijoje IT specialistai svarsto ieškoti laimės kitur

Nikola Đorđević, Emerging Europe, LRT.lt2020.09.19 21:40

Kaip rodo saugos bendrovės „Atlas VPN“ paskelbta ataskaita, beveik penktadalis (19,02 proc.) visų Europoje surengiamų kibernetinių išpuolių yra nukreipta prieš Baltarusiją. Tuo tarpu situacija šalyje, kur valdžia žiauriai susidoroja su opozicijos lyderiais ir protestuotojais, bandančiais užginčyti sufabrikuotų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rezultatus, verčia IT bendroves ir geriausius šios srities specialistus svarstyti galimybę išvykti svetur.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Emerging Europe“ originalus kūrinys.

Remiantis „Atlas VPN“ duomenimis, per pastarąsias 31 dieną Baltarusijoje įvykdyti 2 125 592 kibernetiniai išpuoliai, kitaip tariant, vidutiniškai po 68 567 išpuolius per dieną. Didžiausias kibernetinių išpuolių skaičius užfiksuotas rugpjūčio 24 d., kai šalis tapo net 83 009 vietinio pobūdžio atakų taikiniu.

„Šiuo metu Baltarusija išgyvena vieną didžiausių politinių krizių per pastaruosius keletą dešimtmečių, – sako „Atlas VPN“ vykdomoji direktorė Rachel Welsh. – Todėl kibernetinių išpuolių skaičiaus augimas šalyje nieko nestebina. Kaip ir bet kokios kitos krizės metu kibernetiniai nusikaltėliai bando pasinaudoti situacija ir gauti iš jos naudos.“

Šie duomenys grindžiami laikotarpiu nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 7 d. Europoje užregistruotais „vietinio pobūdžio“ išpuoliais. Vietinio pobūdžio grėsmėmis vadinama kenkėjiška programinė įranga, užkrečianti įrenginius per išorines duomenų saugojimo laikmenas, kaip antai USB atmintines ir DVD diskus, bei kitais interneto ryšio nenaudojančiais būdais.

Visose daugiausiai kibernetinių išpuolių patyrusiose šalyse dažniausiai naudojamos kenkėjiškos programos yra vadinamieji „Trojos arkliai“ ir išpirkos reikalaujančios programos (angl. „ransomware“). „Trojos arkliai“ – tai kenkėjiškos programos, paslėptos po legalios programos kiautu, o išpirkos reikalaujančiomis programomis paprastai užšifruojamas kietojo disko turinys ir iš aukos reikalaujama susimokėti (dažniausiai bitkonais) už šifravimo raktą.

Išpirkos reikalaujančiomis programomis atakuojami tiek atskiri vartotojai, tiek ir institucijos. Kovą Serbijos mieste Novi Sad buvo surengtas kibernetinis išpuolis, panaudojant „PwndLocker“ kenkėjišką programą. Nors miestui galiausiai pavyko susigrąžinti duomenis, nemokant išpirkos, šis įvykis atskleidė duomenų apsaugos problemas regione.

Baltarusija nėra vienintelė besiformuojančios ekonomikos šalis Europoje, patirianti didžiulį skaičių kibernetinių išpuolių. Antroje sąrašo vietoje rikiuojasi Moldova, už jos – Rusija, Ukraina ir Albanija.

Kibernetiniai išpuoliai nėra vienintelė su aukštosiomis technologijomis siejama problema, su kuria Baltarusijai tenka susidurti. Po neseniai vykusių ir ginčytinu rezultatu pasibaigusių prezidento rinkimų ir žiaurių susidorojimų su taikiais protestuotojais yra didelė tikimybė, kad IT bendrovės ir geriausi šios srities specialistai pradės ieškoti laimės svetur.

Nors Baltarusijos ekonomikoje vis dar gausu sovietinio stiliaus centralizuoto planavimo ir valstybinės nuosavybės apraiškų, šalies IT sektoriui pavyko to išvengti, jis netgi buvo laikomas privilegijuotu, taikant specialias, tik jam skirtas taisykles.

2005 m., vadovaujant Valerui Capkalai, kuris iki 2002 m. dirbo Baltarusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose ir Meksikoje, Minsko prieigose buvo atidarytas aukštųjų technologijų parkas.

Su laiku šis aukštųjų technologijų parkas tapo vienu didžiausių IT centrų besiformuojančios ekonomikos Europos šalyse. Jame gimė tokios sėkmės istorijos kaip „EPAM Systems“ – į NYSE ir „Wargaming.net“ įtraukta programinės įrangos kūrimo bendrovė, kurios internetinis žaidimas „World of Tanks“ pavertė bendrovės įkūrėją Wiktorą Kisly pirmuoju Baltarusijoje milijardieriumi, kapitalą susikrovusiu iš aukštųjų technologijų.

Baltarusijoje IT srityje dirba daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, o šis sektorius sukuria 5 proc. šalies BVP.

Tačiau po pastarųjų sufalsifikuotų rinkimų ir represijų prieš protestuojančius, atrodo, kad IT sektoriaus kantrybė autoritarinio šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu išseko.

Lūžio taškas, greičiausiai, buvo interneto ryšio blokavimas, padaręs žalos tiek IT bendrovių rezultatams, tiek ir jų reputacijai. Apie 2,5 tūkst. Baltarusijos IT sektoriaus darbuotojų, investuotojų ir direktorių pasirašė laišką, kuriuo skundžiamasi darbo sąlygomis žiauraus protestų malšinimo akivaizdoje ir grasinama iškelti įmones už šalies ribų, jei smurtas ir nestabili padėtis šalyje nesiliaus.

„Šalyje formuojasi tokios sąlygos, kokiomis technologijų verslai negali funkcionuoti, – rašoma laiške. – Startuoliai nekuriami baimės ir smurto atmosferoje. Startuoliai kuriami laisvės ir atvirumo atmosferoje.“

Svarstant, į kokias šalis IT bendrovės galėtų persikelti, kaip realiausios kandidatės įvardijamos Lenkija ir Ukraina. Abi šalys artimos Baltarusijai tiek geografiškai, tiek ir kultūriškai. Vietos žiniasklaidos duomenimis, kelios dešimtys Baltarusijos IT bendrovių jau veda derybas su Ukrainos biurų vystytojais dėl galimybės perkelti savo verslus.

Už skaitmeninę transformaciją atsakingas Ukrainos vicepremjeras Michailas Fiodorovas pabrėžia, kad Ukrainos Vyriausybė ir verslo partneriai siekia sukurti palankas sąlygas patogiam ir greitam Baltarusijos IT įmonių ir specialistų persikėlimui į šalį.

Bendrovės taip pat gali pasekti „Spoko“ – baltarusių startuolio, kuris persikėlė į Lenkiją ir dabar jau turi daugiau kaip 120 tūkst. vartotojų – pavyzdžiu.

Prabėgus mėnesiui po rugpjūčio 9 d. rinkimų, protestai vis dar tęsiasi, o aiškaus šalyje susidariusios politinės krizės sprendimo kol kas nesimato. Šio mėnesio pradžioje kaukėti vyrai Minske pagrobė Maryją Kalesnikavą – vieną iš trijų moterų, kurios susivienijo ir metė iššūkį A. Lukašenkai prezidento rinkimuose – ir bandė ją deportuoti į Ukrainą. Ji pasipriešino, suplėšydama pasą, kad negalėtų kirsti Ukrainos sienos, ir šiuo metu yra sulaikyta bei laukia teismo dėl „bandymo organizuoti valstybės perversmą“.

Dar vienas opozicijos lyderis teisininkas Maksimas Znakas taip pat buvo sulaikytas praėjusią savaitę. Nobelio literatūros premijos laureatė rašytoja Svetlana Aleksijevič – vienintelė opozicijos Koordinavimo tarybos narė, kuri vis dar yra Baltarusijoje ir vis dar nesulaikyta – paprašė rėmėjų atvykti prie jos namų po to, kai į duris buvo beldžiamasi, o į telefoną skambinta iš nežinomų numerių. Ji teigė, kad kaukėti vyrai bandė įsilaužti į jos namus.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde savo „Twitter“ paskyroje pasidalino rašytojos nuotrauka, kur ji savo namuose apsupta Europos valstybių diplomatų.

„Grasinimai, areštai ir prievartinis opozicijos veikėjų ištrėmimas iš šalies... yra rimtas taikių protestų organizavimo teisės pažeidimas, – rašė ji. – Džiaugiuosi, galėdama pasidalinti šia nuotrauka, kuri vos prieš kelias akimirkas buvo padaryta Minske.“

Praėjusį trečiadienį taip pat tremtyje gvenanti opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja apsilankė Lenkijos sostinėje Varšuvoje, kur sakė kalbą universitete ir ragino, kad protestai Baltarusijoje išliktų taikūs.

„Man atrodo, neįmanoma smurtu kovoti prieš smurtą“, – sakė ji.

Populiariausi