Aiškaus lyderio neturintys protestai Baltarusijoje organizuojami platformoje „Telegram“ – šifruotoje susirašinėjimų programoje, kuriai pavyko išvengti interneto ryšio blokavimo. Didžiausius kanalus šiuo metu stebi milijonai prenumeratorių, o tie keli žmonės, kurie juos administruoja, savo rankose turi beprecedentę ir iš esmės nekontroliuojamą galią.
„Šie kanalai yra protestų avangardas“, – sako Lenkijoje įsikūrusios „Belsat TV“ žurnalistas Minske Dzmitrijus Mickevičius.
Baltarusijos „Telegrame“ skelbiami protestų planai yra dažniausiai sudaromi kanalo NEXTA. Šis didžiausias, beveik 2,1 mln. prenumeratorių 9,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje priskaičiuojantis „Telegram“ kanalas dar gerokai iki rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų rado prieglobstį Lenkijoje.
Pati „Telegram“ programėlė yra koduota, garantuojanti administratorių ir slaptų susirašinėjimų saugumą. Tačiau informacija, kuria dalinasi NEXTA ir kiti pagrindiniai Baltarusijos kanalai, yra publikuojama viešai.
Visgi tai reiškia, kad valdžia taip pat informuojama. „Be jokios abejonės, jie žino pirminį planą, nes taip pat skaito „Telegram“, – sako D. Mickevičius.
Vis dėlto šių per „Telegram“ skelbiamų planų sudarymo procesas išlieka neaiškus. Iki šiol nebuvo atskleista, kokiu būdu sudaromi nurodymai, kur eiti ir kaip elgtis, kas ar kokia informacija turi įtakos šiems ir kitiems sprendimams, kuriuos seka tūkstančiai protestuojančių žmonių Baltarusijoje. Iki šio straipsnio publikavimo NEXTA neatsakė į pakartotinus LRT.lt klausimus.
Neseniai duodamas interviu leidiniui „The New York Times“ NEXTA įkūrėjas Stepanas Svetlovas sakė, kad kanalo administratoriai bendradarbiauja su kitais „Telegram“ kanalais. „Tai vyksta nuolat – dieną ir naktį“, – jis teigė „The New York Times“, bet nesileido į smulkesnes detales.
Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos, kurią, siekiant užtikrinti valdžios perdavimą, padėjo įsteigti Aliaksandro Lukašenkos varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja, atstovas teigė, kad jie nebendradarbiauja nė su vienu „Telegram“ kanalu.
„Mes stebime ten skelbiamą informaciją“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas neoficialiai. Tarybos tikslas nėra bendradarbiauti ar koordinuoti veiksmus su „Telegram“ aktyvistais, nes opozicija vis dar stengiasi užmegzti dialogą su A. Lukašenkos Vyriausybe, teigė jis.
„[Valdžia] bando mus diskredituoti ir parodyti, neva mes rengiame protestus“, – sakė tarybos atstovas. Bendradarbiavimas su „Telegram“ kanalais suteiktų pagrindo režimo teiginiams. „Visoms saviorganizacijos iniciatyvoms vadovauja patys žmonės“, – pridūrė jis.
Saviorganizacija
26-erius A. Lukašenkos valdymo metus režimui slopinus bet kokį pasipriešinimą „Baltarusijoje įmanoma tik saviorganizacijair ir šioje vietoje labai svarbų vaidmenį vaidina „Telegram“ kanalai“, – naujienų portalui „15min.lt“ sakė vieno Baltarusijos „Telegram“ kanalo administratorius Aleksejus.
Prieš penkerius metus jis persikėlė į Vilnių. Pašnekovas pageidavo likti anonimu ir tik asmeniškai atskleidė savo kanalo – vieno didžiausių Baltarusijoje – pavadinimą.
„Mes stengiamės nesidalinti informacija, kur esame, – jis sakė „15min.lt“. – Kartais nežinome netgi tikrųjų redaktorių vardų. Tarkime, Baltarusijoje niekas nežino, kad šitą kanalą prižiūriu būtent aš.“
Tačiau, anot Vilniuje gyvenančio baltarusių aktyvisto Michailo Prokudino, didieji kanalai koordinuoja ne tik masinius susibūrimus – saviorganizacija platformoje „Telegram“ vyksta ir daugiabučių ar miesto rajonų lygiu.
Veikdamas iš Lietuvos ir naudodamasis asmeniniais ryšiais bei „Telegram“, jis padeda organizuoti pagalbą teisėsaugos persekiojamiems baltarusiams. Jo motina dalyvauja protestuose savo gyvenamajame mikrorajone Minske.
Moteris prisijungė prie Kalinovskio rinkimų apygardos „Telegram“ kanalo, kuriame maždaug 3 tūkst. žmonių aptaria kasdienius protestų planus, koordinuoja parašų rinkimą, kad būtų atšauktas jiems atstovaujantis parlamento narys – šia iniciatyva bandoma įkalti dar vieną pleištą į režimą, – ir atsako į skubius teisinius klausimus.
„Ji susipažino su kaimynais ir bendrauja su to paties namo gyventojais, su kuriais anksčiau net nebuvo susitikusi“, – sako M. Prokudinas.
Pavyzdžiui, viena savanorė nurodė laiką ir vietą, kur bus renkami parašai. Pasikapsčius kanalo naujienose galima rasti miesto planų, kur bus organizuojami protestai, pagalbos prašymų ir atsakymų į teisinius klausimus.
Nors kai kurie kanalai pasirinko galimybę prisijungti tik su kvietimais, daugelis išlieka atviri visiems. Dėl to, anot M. Prokudino, gali būti sunku išvengti galimo valdžios įsikišimo.
„Yra daugybė provokatorių“, įskaitant ir botus, kurie dalijasi informacija, „kaip, pavyzdžiui, pasigaminti vienašūvių ginklų“, – sako M. Prokudinas, tačiau priduria, kad tokios, kaip manoma, netikros paskyros nedelsiant blokuojamos.
Anot M. Prokudino, norint likti nesusektiems, patariama neviešinti telefono numerio ir keisti „Telegram“ slapyvardžius. Tai taip pat reiškia, kad nėra aiškios šių „Telegram“ kanalų įkūrėjų tapatybės. „Tačiau šiuo metu žmonės jau nebebijo, – sako jis. – Jie įveikė ilgametę [režimo] baimę.“
„Sėkmės [saugumo tarnybai] apdorojant visą šią informaciją. Tiek daug žmonių tame dalyvauja“, – priduria jis.
Nepaisant interneto ryšio blokavimo visoje šalyje, Baltarusijos valdžiai nepavyko užgniaužti „Telegram“. Tiesa, milicija gali įgyti fizinę prieigą prie protestuotojų mobiliųjų telefonų.
„Pavojingiausia yra eiti į gatvę ir neštis telefoną, – sako žiniasklaidos ir komunikacijos specialistas iš Rusijos Antonas Merkurovas. – Didžiausia saugumo yda visuose socialinės žiniasklaidos susirašinėjimo kanaluose yra tai, kad kas nors gali fiziškai prieiti prie vartotojo įrenginio.“
2018-aisiais „Telegram“ buvo uždrausta Rusijoje, nes atsisakė perduoti savo šifravimo raktus. Po užsitęsusių ginčų Maskva galų gale nusileido ir 2020 metų birželį draudimą panaikino.
Baltarusijoje daugelis sulaikytų protestų dalyvių, kurie buvo kankinami sulaikymo vietose, pasakojo, kad buvo priversti suteikti pareigūnams prieigą prie savo telefonų ir privačių pokalbių „Telegram“.
Nors techniškai įmanoma įsilaužti į užkoduotus įrenginius, anot A. Merkurovo, masinių neramumų metu, „kaip ir vykstant revoliucijai“, tai padaryti labai sunku.
Misinformacijos rizika
Daugiausia nerimo vietos žurnalistams kelia misinformacija. Kanalai kiekvieną dieną publikuoja tūkstančius žinučių ir videomedžiagos su protestų, represijų, ir naujausių ivykių vaizdais. Tačiau, „negalėdami patikrinti faktų ir neturėdami redakcinės praktikos, [jie] neturi laiko apdoroti informaciją taip, kaip tai daro profesionali žiniasklaida“, – sako D. Mickevičius.
Tačiau Vyriausybei imantis represinių veiksmų prieš žurnalistus, D. Mickevičiaus teigimu, „Telegram“ kanalai, nors ir nėra tikroji žiniasklaida, atlieka jos funkciją“.
Platforma yra priversta remtis anoniminiais šaltiniais, todėl neišvengiama klaidų.
Pirmą protestų naktį iš karto po rinkimų prie nedidelės žurnalistų grupelės pribėgo keletas baltarusių. „Ar tiesa, kad penkiuose ar šešiuose miestuose milicija perėjo į protestuotojų pusę?“ – klausė jie.
Šią informaciją jie gavo iš namuose likusių draugų, kuriems pavyko apeiti interneto blokavimą ir prisijungti prie „Telegram“. Ši naujiena buvo neteisinga. Ji padėjo pakelti protestuotojų, net kelias valandas besipriešinusių į juos ašarinių dujų granatomis ir guminėmis kulkomis šaudžiusiai milicijai, dvasią. Tačiau tuo pat metu klaidinanti informacija ir perdėtos viltys paskatino protestuotojus prisiimti didesnę riziką.
Naujienos apie tariamą milicijos perėjimą į protestuotojų pusę sklido iš lūpų į lūpas tarp protesto dalyvių. Netrukus jie prisiartino prie saugumo pajėgų skanduodami, kad milicininkai „penkiuose miestuose sudėjo skydus“.
Per daug prisiartinusieji greitai buvo įtempti į milicijos furgonus ir greičiausiai atsidūrė tarp tūkstančių vėliau įkalinimo įstaigose sumuštų ir kankintų baltarusių. Nepaisant pranešimų apie keletą milicijos pareigūnų grupių, nepaklususių įsakymams ir pasirinkusių nenaudoti jėgos prieš protestuotojus, saugumo aparatas išliko lojalus režimui.
„Ar jaučiuosi atsakingas už tai, ką skelbiame? Tik tiek, kiek tai veda žmones link pergalės, o diktatūrą – link žlugimo“, – BBC sakė NEXTA vyriausiasis redaktorius Romanas Protasevičius.
Tą pačią rugpūčio 9-osios naktį NEXTA pranešė apie pirmo protestuotojo žūtį. Netrukus paaiškėjo, kad ši informacija nėra teisinga, tačiau viso pasaulio žiniasklaida jau buvo plačiai nušvietusi neva mirtimi pasibaigusį incidentą.
„Labai svarbu atitinkamai žymėti turinį, kad žmonės žinotų, jei skelbiama informacija yra abejotina ar nepatikrinta“, – sako Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Kolumbijos universiteto, laikomo viena pirmaujančių žurnalistų rengimo institucijų, dėstytoja žurnalistė Anya Schiffrin. Kad ir kaip ten būtų, „užšifruotų programų naudojimas informacijos rinkimui ir sklaidai niekur nedings“, – kalbėjo ji metinėje Europos forumo „Alpbach“ konferencijoje.
Didesnei daliai komunikacijos vykstant internete, valdžia pabandė patekti į opozicinius „Telegram“ kanalus.
„Režimas sukūrė specialią programą pavadinimu NEXTA ir įkėlė ją į „Google Play Store“, – pasakoja D. Mickevičius. – Šios programos tikslas – rinkti asmeninius duomenis.“ Tačiau netrukus Baltarusijos aktyvistai išsiaiškino apgaulę ir populiariausiuose „Telegram“ kanaluose pasirodė įspėjamųjų žinučių.
Rugsėjo pradžioje šios programos „Google Play Store“ nebeliko.
Interviu kanalui „Euronews“ R. Protasevičius prisipažino, kad NEXTA nuolat gauna melagingos informacijos, kurią, kaip manoma, skleidžia saugumo pajėgos. Jo teigimu, tikrindama šaltinių patikimumą, NEXTA taiko tiriamajai žurnalistikai įprastus metodus, tokius kaip kryžminis patikrinimas ar geolokacija.
Tačiau dėl nuolatinio vartotojų kuriamo turinio srauto ir poreikio ne tik nušviesti, bet ir koordinuoti protestus šiems kanalams tenkantis krūvis – ir atsakomybė – yra milžiniška. Bet, nors „Telegram“ svarba yra neabejotina, prasidėjus protestų įkarščiui veiksmų gaires perima emocijos.
„Tuomet protestuotojai elgiasi taip, kaip tuo metu jaučiasi“, – sako D. Mickevičius. Tada nei režimas, nei patys žmonės gatvėje „negali žinoti, kas nutiks.“
