Pasaulyje

2020.09.12 23:02

Nauja bendradarbiavimo era? Rusijos ir Kinijos suartėjimas stebimas beveik visuose frontuose

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.09.12 23:02

Stiprėjant ekonominiams ryšiams tarp Maskvos ir Pekino, Rusija ėmėsi vienos didžiausių pasaulyje polimerų gamyklos statybos – 11 mlrd. JAV dolerių vertės projekto, kurio vykdytojų akys krypsta į Kinijos rinką.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.

Gamykloje, kurios statybos darbai pradėti rugpjūčio 18 d., bus gaminami plastikiniai komponentai, kaip tikimasi, dar labiau padidinsiantys Kinijos ir Rusijos tarpusavio prekybos apimtis, Pekinui ir Maskvai glaudinant ekonominius ir politinius ryšius po dešimtmečius trukusio konkurencinio lenktyniavimo.

Amūre, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, šalia Kinijos sienos, pradėtą projektą vysto Rusijos naftos chemijos bendrovė „Sibur Holding“ kartu su Kinijos gigante „Sinopec Group“, kuriai atiteks 40 proc. būsimos gamyklos akcijų. Gamybą tikimasi pradėti 2024 m.

Bene didžiausiu investiciniu projektu Rusijoje vadinamos gamyklos statybos yra tik vienas iš keleto bendrų Pekino ir Maskvos projektų, liudijančių apie vis glaudesnius šių valstybių santykius koronaviruso pandemijos ir besiplečiančio ekonominio bei politinio konflikto tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų akivaizdoje.

Pradedant didžiuliais dujų gavybos projektais Rusijos Arktyje ir vis glaudesne partneryste aukštųjų technologijų srityje bei bendradarbiavimu, siekiant sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio, Pekinas ir Rusija randa vis daugiau galimybių stiprinti partnerystę.

Gruodį Rusija pradėjo gamtinių dujų eksportą į Kiniją 2 900 km ilgio dujotiekiu „Sibiro galia“, o kovą prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie planus pradėti antrojo dujotiekio „Sibiro galia 2“ tiesimo darbus.

Ir nors dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sumenko, 2019 m. abipusė prekyba buvo pasiekusi dar neregėtas, daugiau kaip 110 mlrd. dolerių siekiančias aukštumas. Abi šalys taip pat pranešė apie numatomą mokslininkų bendradarbiavimą, išbandant COVID-19 vakcinas.

„Rusijos ir Kinijos suartėjimas stebimas beveik visuose frontuose, – RFE / RL teigė Kinijos ir Rusijos santykių ekspertas Artiomas Lukinas iš Vladivostoke įsikūrusio Tolimųjų Rytų federalinio universiteto. – Stebime ilgalaikę tendenciją, rodančią vis didesnę Kinijos ekonominę svarbą Rusijai.“

Ryšių kūrimas

Nors dėl pandemijos Kinija Rusijai tapo ekonominiu gelbėjimosi ratu ir gyvybiškai svarbia rinka, Maskva Pekinui darosi nepamainoma partnere, nesutarimų su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, apimančių prekybos karus, Honkongo problemas ir teises Pietų Kinijos jūroje, akivaizdoje.

Naujoji dinamika sufleruoja, kad jėgų, suvedusių Maskvą su Pekinu po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir, reaguojant į ją, paskelbtų Vakarų sankcijų, poveikis silpsta.

Tuo laikotarpiu Maskva, siekdama išvengti JAV spaudimo ir užmegzti glaudesnius santykius su Kinija, labiau linko prie neretai tokio artumo vengusio Pekino. Šiuo metu, kai valstybių santykiai apima ir tokias sritis kaip kariuomenė, technologijos bei finansai, vaidmenys po truputį keičiasi.

„Kol D. Trumpas dar nebuvo prezidentu, Kinija vengė visa apimtimi remti Rusiją geopolitiškai, tačiau pamatęs, kad JAV spaudimas neslopsta, Pekinas nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik dar labiau suartėti su Maskva, – sako A. Lukinas. – Šiandien Kinija, o ne Rusija, labiau suinteresuota kurti šią savotišką sąjungą.“

Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas įgavo pagreitį 2014 m., po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pakurstė karą Rytų Ukrainoje, ir nuo to laiko smarkiai išsiplėtė, apimdamas įvairias veiklos sritis. Viena iš tokių sričių yra pastarojo meto pastangos sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio, kitaip tariant, dedolerizacija.

JAV doleris yra stipriai įsitvirtinęs pasaulinėje finansų sistemoje kaip rezervo valiuta, todėl dedolerizacija tapo vienu iš Kinijos ir Rusijos, siekiančių apsaugoti savo finansus ir atsispirti Amerikos dominavimui, prioritetų. Dolerio pakeitimas kita valiuta prekybos atsiskaitymuose tapo būtinybe, siekiant apeiti JAV sankcijas Rusijai, o Vašingtonui įvedus muitus Kinijos produkcijai, šios pastangos įgijo pagreitį.

Ekspertai jau ne kartą yra įspėję apie bandymus riboti privilegijuotą dolerio statusą pasaulyje ir nors šokios pastangos iki šiol nebuvo itin sėkmingos, Maskvai ir Pekinui pavyko padaryti tam tikrą pažangą.

Naujausi Rusijos banko pateikti duomenys rodo, kad pirmąjį 2020 m. ketvirtį dolerio dalis prekyboje tarp Rusijos ir Kinijos pirmą kartą nukrito žemiau 50 proc. – akivaizdus pokytis, turint omenyje, kad dar 2014 m. doleris buvo naudojamas daugiau kaip 90 proc. tokios prekybos. Ir nors dolerio dalis šių valstybių prekyboje vis dar siekia 46 proc., euro reikšmė išaugo ir jis tapo pagrindine atsiskaitymų valiuta, šiek tiek mažesnė dalis tenka rubliui ir ženminbi juaniui.

„Ši tendencija stebima jau keletą metų ir jokiais būdais neapsiriboja vien Rusija ir Kinija, – RFE / RL aiškino Šanchajaus Rytų Kinijos universiteto docentas Zhang Xin. – Tai rodo, kad nuo 2014 m. abi šalys patiria panašų išorinį spaudimą [pirmiausia iš JAV pusės].“

Orientavimasis naujoje realybėje

Pandemija ir smunkančios naftos kainos kirto Rusijai per kišenę ir šalis tapo ekonomiškai dar labiau priklausoma nuo Kinijos.

Energetikos srityje Rusija išstūmė Saudo Arabiją ir tapo pagrindine Kinijos naftos tiekėja, o didžiausia Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“, naudodamasi naujuoju dujotiekiu, tikisi daugiau nei tris kartus padidinti dujų tiekimo apimtis į Kiniją, tokiu būdu patenkinant bemaž pusę viso šalies dujų poreikio. Rusija taip pat siekia pasinaudoti JAV ir Kinijos prekybos karu ir Jungtinių Valstijų bei kitų Vakarų šalių sąskaita padidinti maisto produktų bei naudingųjų iškasenų eksportą.

Rusijos politinis patrauklumas auga, Pekinui patiriant vis didesnį įvairių pasaulio valstybių spaudimą – stambiausias Kinijos užsienio politikos projektas – „Juostos ir kelio“ iniciatyva – susiduria su vis didesnėmis kliūtimis, ją įgyvendinančioms valstybėms nerimaujant dėl augančių skolų, o pandemija, kurios pirmieji atvejai buvo užfiksuoti Vidurio Kinijoje įsikūrusiame Uhano mieste, pakirto pasitikėjimą Kinija, todėl Vakarų valstybės ėmė vis atkakliau priešintis Kinijos siūlomoms technologijoms ir primetamai politikai.

Tokio spaudimo akivaizdoje Kinija pasišovė remti Rusiją ir tapti jos patikima partnere. Gegužės mėnesį vykusiame metiniame Kinijos įstatymų leidėjų suvažiavime Užsienio reikalų ministras Wangas Yi dėkojo Rusijai už palaikymą Pekinui ir teigė, kad abi šalys turi „petys petin“ priešintis JAV bandymams suversti Pekinui visą kaltę dėl pandemijos.

„Šiais metais bendradarbiavimo modelis pasikeitė, – RFE / RL sakė Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų studijų instituto direktorius Aleksejus Maslovas. – Kinija jaučia, kad jos pozicijos pasaulyje nebėra tokios tvirtos ir nepajudinamos. Tai paskatino juos pakeisti požiūrį į Rusiją ir pradėti glaudesnį bendradarbiavimą.“

Neaiški ateitis

Tačiau glaudesni ryšiai tarp Kinijos ir Rusijos slepia kiek giliau juntamą įtampą.

Nors Maskva siekia pelningai išnaudoti Kinijoje atsivėrusias finansines galimybes, ji nenorėtų tapti per daug ekonomiškai ir politiškai priklausoma nuo Pekino.

„Nemanau, kad tai būtų galima pavadinti sąjunga, – sako A. Maslovas. – Šiuo metu Rusijos ir Kinijos interesai sutampa, tačiau yra nemažai sričių, kurios gali kelti problemų ir kliudyti bendram darbui.“

Tokius projektus kaip polimerų gamykla Amūre sveikina abi šalys, tačiau ankstesnės iniciatyvos, kaip antai vandens išpilstymo gamykla prie Baikalo ežero ar miško ruošos projektai Sibiro taigoje, sulaukė pasipriešinimo iš Rusijos pusės.

Tam tikra trintimi tapo ir pradinės pandemijos stadijos – Rusija uždarė beveik 4 200 km besitęsiančią sieną su Kinija, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas ėmėsi įgyvendinti kontraversiškai vertinamą politiką kinų bendruomenės Rusijos sostinėje atžvilgiu, tuo sukeldamas ne dažnai stebimą Kinijos ambasados pasipiktinimą ir priversdamas ją skųstis tiesiogiai Kremliui.

Birželį buvo sulaikytas 78 metų buvęs mokslininkas Valerijus Mitko. Jis kaltinamas perdavęs Kinijai Rusijos povandeninių laivų aptikimo technologijų paslaptis. Pats V. Mitko bet kokius kaltinimus neigia, tačiau byla apnuogino santykiams tarp šių dviejų valstybių vis dar būdingą nepasitikėjimą viena kita.

„Pasitikėjimas aukščiausių lyderių lygmenyje tarp V. Putino ir [Kinijos prezidento] Xi Jinpingo yra tvirtas ir nepajudinamas, tačiau slenkant žemyn, išryškėja vis daugiau problemų, – aiškina Zhang Xin. – Kad ir kaip ten būtų, santykiai tapo pragmatiškesni ir realistiškesni. Nė viena iš pusių nesitiki besąlyginio kitos pusės palaikymo visais klausimais.“