Pasaulyje

2020.09.02 11:00

Tikroji Antrojo pasaulinio karo pabaiga – frontas Azijoje žiaurumu pralenkė įvykius Europoje

Lukas Aluzas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.09.02 11:00

Sukanka 75-eri metai, kai Antrasis pasaulinis karas baigėsi – po to, kai gegužę Europoje kapituliavo nacių Vokietija, šis dar tęsėsi kituose frontuose. Tačiau 1945 m. rugsėjo 2-ąją, po branduolinių smūgių Hirošimai ir Nagasakiui, Japonija pasirašė kapituliacijos aktą ir buvo priversta pasiduoti.


Kapituliavus Vokietijai, sąjungininkų spaudžiama Japonija Ramiojo vandenyno regione dar nenusileido. Liepos 26-ąją Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos vyriausybės paskelbė Potsdamo deklaraciją – Japoniją ragino besąlygiškai pasiduoti, kitaip šaliai gresia greita ir visiška destrukcija.

Nusekintos Japonijos Vyriausybė svarstė, kaip reaguoti į reikalavimus, spaudoje pasirodė informacija, kad jie atmetami, nes japonų politikai ir diplomatai labiau norėjo derėtis dėl kapituliacijos sąlygų negu pasiduoti visiškai.

Rugpjūčio pradžioje JAV susprogdino atomines bombas virš Hirošimos ir Nagasakio, įvairiais skaičiavimais žuvo tarp 130 ir 220 tūkst. žmonių. Tai lieka vieninteliu branduolinio ginklo panaudojimu karo veiksmuose istorijoje.

Netrukus karą Japonijai paskelbė Sovietų Sąjunga, taip ištęsėdama sąjungininkams dar vasarį Jaltos konferencijoje duotą pažadą. Sovietų kariuomenė pradėjo sėkmingus karo veiksmus Mandžiūrijoje. Rugpjūčio 15 d. imperatorius Hirohito pranešė, kad Japonija priima Potsdamo deklaracijos reikalavimus ir Jungtinės Valstijos karo veiksmus nutraukė.

Puolimą tęsė Sovietų Sąjunga, per pusę mėnesio užimdama visą Mandžiūriją, šiaurinę Korėjos dalį, Kurilų salas, Pietų Sachaliną.

Rugsėjo 2-ąją Tokijo įlankoje, ant JAV lėktuvnešio „Missouri“ denio Japonijos užsienio reikalų ministras Mamoru Shigemitsu padėjo parašą po besąlyginės šalies kapituliacijos aktu.

Istorikas, Vilniaus universiteto doc. Algis Kasperavičius atkreipia dėmesį, kad Japonijos agresija prasidėjo kur kas anksčiau už Antrojo pasaulinio karo pradžią.

„Prasidėjo ji 1931 m., užimant šiaurės rytų Kiniją – Mandžiūriją. Po to, 1937 m., pradėjo Kinijos vidurinės, pietinės dalies puolimą, sostinės Nankino. Karas vyko labai žiauriai. Kai kalbama apie nacių Vokietiją, žinoma, tai labai baisūs nusikaltimai, tačiau japonai pralenkė. Jeigu turėsime omenyje Vermachtą, tokių žiaurumų jis nevykdė, kaip kad darė japonai, ypač Kinijoje. Reikia pastebėti, kad Vokietija, galima sakyti, iki šiol atgailauja, tuo tarpu Japonija iki šiol net neatsiprašė Kinijos, kurioje buvo įvairiomis aplinkybėmis išžudyta daugiau kaip 10 mln. žmonių“, – LRT RADIJUI komentavo A. Kasperavičius.

Nors kare prieš Japoniją dalyvavo britų kariuomenė, vėliau įsitraukė ir sovietai, didžiausias vaidmuo teko būtent JAV. „Pramoninio potencialo skirtumas buvo milžiniškas. Ir kai Jungtinės Valstijos ėmėsi kariauti, ilgesniam karui Japonija neturėjo šansų“, – sako A. Kasperavičius, kaip vieną iš lūžinių karo įvykių minintis Midvėjaus mūšį 1942 m.

Po kapituliacijos, iki 1952 m., Japoniją kontroliavo Jungtinės Valstijos. Šiuo laikotarpiu šalyje buvo vykdomos reformos, prižiūrimos amerikiečių, svarbiausias vaidmuo teko generolui Douglasui MacArthurui.

„Žymus karo vadas generolas MacArthuras turėjo protingų patarėjų, buvo įgyvendinta Japonijos demilitarizacija ir tam tikra demokratizacija. Likviduota – ne fiziškai, paleidžiant armiją – visa karinė klika, naujoje Konstitucijoje Japonija atsisakė naudoti karinę jėgą kaip priemonę spręsti ginčams su kitomis valstybėmis – nors taip turėtų būti visur, bet paprastai konstitucijose to nerašoma. Įvesta parlamentinė sistema, imperatorius liko tik simboliu“, – kalbėjo istorikas A. Kasperavičius.

Japonijos kapituliacija pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas laikomas didžiausiu kariniu konfliktu žmonijos istorijoje, skirtingais skaičiavimais, kare žuvo nuo 50 iki 80 mln. žmonių.