Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laišku kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Generalinį Sekretorių Antonio Guterresą dėl nerimą keliančios padėties Baltarusijoje. O Minske vykusiame studentų proteste protestuotojai Pralaužė OMON „sieną“.
Tuo metu antradienį vykusiuose protestuose užfiksuotas įspūdingas vaizdas, kaip studentai pralaužia OMON darbuotojų suformuotą gyvąją sieną.
Police are obviously losing in mobility and flexibility. It works according to traditional schemes - divide and beat. But youth crowds are constantly changing tactics. pic.twitter.com/6zuYbbnDka
— Franak Viačorka (@franakviacorka) September 1, 2020
JT ekspertai ragina Baltarusiją „liautis kankinus protestuotojus“
Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ar asmens orumą žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzeris antradienį pasakė Baltarusijai, kad ji privalo „liautis kankinusi protestuotojus“ ir turi patraukti atsakomybėn juos mušusius milicijos pareigūnus.
N. Melzeris ir dar 14 JT žmogaus teisių ekspertų pareiškime sako gavę pranešimus apie 450 dokumentais pagrįstų kankinimo ir blogo elgesio atvejų per masinius protestus ir areštus po prezidento Aliaksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo.
„Esame itin sunerimę dėl šimtų įtarimų, kad milicijos sulaikyti [žmonės] buvo kankinami ir patyrė kitokį blogą elgesį“, – sakė jie.
Bendrą pareiškimą, be kitų, pasirašė JT specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anais Marin ir specialusis pranešėjas teisės į raiškos laisvę skatinimo bei apsaugos klausimais Clement'as Nyaletsossi Voule.
Ekspertai nekalbėjo JT vardu – jie pateikė organizacijai savo išvadas.
Pasak jų, kankinimų „negalima pateisinti dėl jokios priežasties“, o politiniu nestabilumu negalima pateisinti prievartinių dingimų.
„Valdžia Baltarusijoje privalo tuojau pat nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir kovoti su nebaudžiamumu“, – pabrėžė ekspertai.
Jie nurodo, kad nuo rugpjūčio 9-osios rinkimų Baltarusijoje buvo sulaikyta 6,7 tūkst. žmonių, tarp jų žurnalistų ir atsitiktinių praeivių, juos nesirenkant areštavus ir „paskubomis nuteisus“.
„Joks asmuo neturėtų sulaukti kriminalinių kaltinimų už taikų dalyvavimą demonstracijoje, – pabrėžė ekspertai. – Mes taip pat susirūpinę tuo, kad areštai nesirenkant tęsėsi savaitgalį, per taikią moterų demonstraciją sostinėje Minske šeštadienį ir taikius protestus daugelyje miestų sekmadienį.“
Pasak ekspertų, jie toliau stebės padėtį Baltarusijoje ir bandys užmegzti ryšį su baltarusių valdžia.
G. Nausėda dėl situacijos Baltarusijoje kreipėsi į JT vadovą
Laiške prezidentas akcentavo, kad Lietuva nepripažįsta 2020 m. rugpjūčio 9 d. organizuotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, kurie šalyje sukėlė precedento neturinčius protestus, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Pasak šalies vadovo, didelį susirūpinimą kelia Baltarusijos valdžios vykdomos represijos prieš pilietinę visuomenę, opoziciją, nepriklausomus žurnalistus, jėgos panaudojimas prieš taikius protestuotojus.
„Kasdien gauname nusiskundimų dėl žiaurių kankinimų, netinkamo elgesio ir masinių vyrų, moterų ir net nepilnamečių areštų. Baltarusijos interneto prieigos apribojimai aiškiai parodo ketinimus nuslėpti realią padėtį šalyje“, – rašoma prezidento kreipimesi.
Šalies vadovas paragino JT organizaciją ir tarptautinę bendruomenę aktyviai įsitraukti į situacijos stabilizavimo Baltarusijoje procesą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Būtina nusiųsti tvirtą žinią dabartinėms Baltarusijos valdžios institucijoms, kad susiklosčiusi situacija šalyje nėra toleruojama, o už smurtą prieš taikius piliečius turi atsakyti nusikaltimus įvykdžiusios atsakingos institucijos ir asmenys. Raginu JT Žmogaus teisių tarybą sušaukti skubias diskusijas apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje“, – rašoma prezidento laiške.
Šalies vadovas kreipimesi skatina Jungtines Tautas ir tarptautinę bendruomenę palaikyti Baltijos šalių pastangas siekti, kad Baltarusijos valdžia užmegztų dialogą su savo pilietine visuomene ir organizuotų naujus, sąžiningus ir demokratiniais principais paremtus rinkimus.
„JT Saugumo Tarybos diskusija dėl padėties Baltarusijoje, kurioje Baltarusijos valdžios institucijos būtų raginamos susilaikyti nuo jėgos panaudojimo, užtikrinti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principų laikymąsi bei pradėti taikų valdžios perdavimą, būtų labai savalaikė ir vertinga“, – sako prezidentas savo kreipimesi.
Maskva perspėja ES nefinansuoti baltarusių opozicijos
Rusija ragina Europos Sąjungos šalis nesikišti į Baltarusijos reikalus opozicijos struktūrų finansavimu, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Apgailestaudami pažymime, kad Europos Sąjunga nesusilaikė nuo bandymų paveikti padėtį šioje mums broliškoje šalyje. Vietoje santūrumo ir takto, kurie labai reikalingi kuriant sąlygas plačiam nacionaliniam dialogui, pirmenybė suteikta neteisėtų vienašališkų sankcijų įvedimui“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Vis garsiau girdimi raginimai didinti papildomą finansavimą baltarusių opozicijos struktūroms, įskaitant tas, kurios sulaukia paramos Baltarusijai kaimyninėse Europos šalyse“, – pažymima jame.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad tokie raginimai prieštarauja nesikišimo į suverenių valstybių vidaus reikalus principui, įrašytam į Helsinkio susitarimus.
„Tikimės, kad Europos Sąjunga priderins savo užsienio politikos kryptis prie šio ir kitų pamatinių bendrų Europos saugumo principų“, – pareiškė ministerija.
Per protestus Minske sulaikyti žurnalistai „akreditacijai patikrinti“
Minske milicija antradienį vėl sulaikė žurnalistų, vykstant opozicijos šalininkų, daugiausiai studentų, protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, pranešė Baltarusijos žiniasklaida.
„Du [naujienų portalo] tut.by žurnalistus sulaikė ir veža į milicijos skyrių. Pasak milicijos darbuotojų – „akreditacijai patikrinti“, – nurodė svetainė.
This is the moment of detention of journalists and reporters, of local and international media covering the protests in Minsk. I can’t tell what media they work for because it’s getting criminal offence in Belarus.
— Franak Viačorka (@franakviacorka) September 1, 2020
Video: @OnlinerBY pic.twitter.com/uOQTGcEsnb
Be to, žiniasklaidos ir socialinių tinklų pranešimuose sakoma, kad taip pat buvo sulaikyta naujienų agentūrų BelaPAN, „RIA Novosti“ darbuotojų, taip pat keli kiti reporteriai ir laisvai samdomi korespondentai.
Studentų protestai
Baltarusių milicija vėl areštuoja Minske nesankcionuotoje protesto akcijoje dalyvaujančius studentus, pranešė liudininkai.
Ne mažiau kaip 10 žmonių buvo sulaikyta Kiravo gatvėje esančio stadiono „Dynama“ rajone. Demonstrantai bandė vaduoti sulaikytuosius.
Šimtai baltarusių studentų antradienį, pirmąją mokslo metų dieną, žygiavo Minsko gatvėmis protestuodami prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, dėl kurio ginčijamo perrinkimo šalyje jau trys savaitės vyksta protesto demonstracijos.
Antradienio proteste dalyvauja kelių Minsko universitetų studentai. Jie ketina perduoti Švietimo ministerijai peticiją, kuria reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo ir teisingų prezidento rinkimų.
Protesto dalyviai kelis kartus pabandė pasiekti Švietimo ministeriją, bet jiems kelią pastojo teisėsaugininkai. Iš Laisvės aikštės demonstrantai nuėjo Niamigos gatve Nepriklausomybės prospekto link. Protestuotojai kelis kartus jį kirto, bet judėjimas nebuvo blokuojamas. Lenino aikštėje stovėjo mobilūs jėgos struktūrų kordonai.
Protestuotojai nusprendė skirstytis.
Vidurdienį milicija taip pat sulaikė kažkiek protestuotojų, trukdydama jiems rinktis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas buvo pranešęs, kad riaušių policija sulaikė maždaug 10 studentų, kurie skandavo „Fašistai!“ ir „Tai mūsų miestas!“, bandydami suformuoti gyvąją grandinę sostinės centre.
Baltarusijos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvo areštuota mažiausiai 18 studentų.
Minsko milicija patvirtino sulaikiusi žmonių, bet jų skaičiaus nenurodė.
Vėliau sulaikytieji buvo paleisti.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, taip pat buvo sulaikyti keli universitetų dėstytojai, be to, daugelį areštuotų jaunuolių milicija sumušė.
„Viasna“ žmogaus teisių advokatas Valiancinas Stefanovičius pareiškė, kad sulaikytų asmenų mušimai yra „nepageidaujama valdžios reakcija į taikius protestus“.
„Studentai ir universitetai apskritai yra itin sprogstama grupė, – naujienų agentūrai AP aiškino V. Stefanovičius. – Valdžia iš tikrųjų bijo, kad universitetuose prasidės streikai, ir imasi demonstratyvių bauginimo aktų.“
Lukašenka apkaltino Bažnyčią
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pažadėjo neuždaryti šalyje veikiančių katalikų bažnyčių, nors jos, pasak šalies vadovo, „užsiima antilukašenkine propaganda“.
„Jūs gi pažiūrėkit, mes bažnyčių neuždarėme, net jeigu jos užsiėmė antilukašenkine, antivalstybine propaganda. Mes jų neuždarėme, atvirkščiai – bandome palaikyti, apginti. Jūs tai matėte (Nepriklausomybės) aikštėje (kur yra Raudonoji bažnyčia). Tiesa, sugalvojo melagieną, esą mes ten neleidome į bažnyčią“, – valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ citavo A. Lukašenką.
„Baltarusijoje bažnyčios veikė ir veiks“, – pažadėjo prezidentas.
Jis taip pat patikino, kad „jokio valstybės spaudimo Katalikų, Stačiatikių bažnyčiai, musulmonams, judėjams – kas bebūtų – mes niekada neleisime“ daryti.
„Todėl, kad tai yra mūsų pasididžiavimas – konfesinis pasaulis, nacionalinis pasaulis. Mes visada tuo didžiavomės ir didžiuosimės“, – pareiškė prezidentas.
Anksčiau antradienį A. Lukašenka sakė, kad Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovui Tadevušui Kandrusevičiui nebuvo leista įvažiuoti į Baltarusiją iš Lenkijos, nes jis „gavo užduotį Lenkijoje“.
Rugpjūčio 26 dieną jėgos struktūros išvaikė protesto akciją Nepriklausomybės aikštėje. Pasak įvykio liudininkų, aikštėje esančioje Raudonojoje bažnyčioje OMON pareigūnai užblokavo maždaug 100 akcijos dalyvių.
Tuo metu A. Lukašenka, remdamasis OMON atstovais, pareiškė, kad „jie gynė nuo protestuotojų minios tuos, kas meldėsi bažnyčioje“, pranešė „BelTa“.
Uždraudė atvykti Bažnyčios vadovui
Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovui Tadeuszui Kondrusziewicziui buvo uždrausta atvykti į šalį, ginčijamą Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką citavo valstybinė žiniasklaida.
„Jis ne vienintelis toks. Jis tik žinomesnis žmogus“, – teigė A. Lukašenka, komentuodamas priežastis, kodėl T. Kondrusziewicziui nebuvo leista įvažiuoti į šalį po kelionės į kaimyninę Lenkiją.
„Nesvarbu, ar jis būtų pagrindinis katalikas, pagrindinis ortodoksas ar pagrindinis musulmonas. Jis turi gyventi pagal įstatymus. Yra dviguba atsakomybė, kai kartu maišoma bažnyčia ir politika“, – A. Lukašenką citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
T. Kondrusziewicziaus teigimu, jam pirmadienį buvo neleista įvažiuoti į Baltarusiją po kelionės į pasienyje esančią Palenkės vaivadiją.
„Nebuvo pateikta jokių argumentų, nepaisant to, kad esu Baltarusijos pilietis“, – T. Kondrusziewiczių citavo Lenkijos katalikiška informacijos agentūra KAI.
Cichanouskaja teigiamai vertina naują partiją
Baltarusijos žmonės reikalauja, kad autoritarinis lyderis A. Lukašenka pasitrauktų iš posto ir kad būtų surengti nauji laisvi ir sąžiningi rinkimai, antradienį paskelbė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„Pagrindinis žmonių reikalavimas – A. Lukašenka privalo palikti savo postą, – sakoma S. Cichanouskajos štabo išplatintame pareiškime. – Be to, protestuotojai reikalauja paleisti visus politinius kalinius, nutraukti represijas ir patraukti atsakomybėn jų organizatorius ir vykdytojus, surengti naujus sąžiningus rinkimus.“
A. Cichanouskaja, kuri šiuo metu yra pasitraukusi į Lietuvą, pažymėjo, kad jos iniciatyva įkurta opozicijos Koordinacinė taryba turi padėti užtikrinti taikų valdžios perdavimą ir surengti derybas dėl politinės krizės užbaigimo organizuojant naujus rinkimus. Opozicionierė pridūrė, kad tarybą sudaro autoritetingi įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, pasižymintys įvairiomis politinėmis pažiūromis. Jos nuomone, šiame organe neturi dominuoti kuri nors politinė partija; Koordinacinės tarybos pagrindinis tikslas – būtinybė grąžinti valdžią žmonėms.
A. Cichanouskaja taip pat pakomentavo buvusio pretendento į Baltarusijos prezidento postą Viktoro Babarykos štabo pranešimą apie sprendimą įkurti naują partiją „Kartu“.
„Naujų politinių partijų kūrimas – teigiamas procesas ir demokratijos siekio požymis. Todėl teigiamai vertinu Viktaro Babarykos iniciatyvą įkurti savo partiją. Laisvoje demokratinėje šalyje kiekvienas turi tokią teisę“, – sakoma A. Cichanouskajos pranešime.
Vis dėlto ji pareiškė nesutinkanti su V. Babarykos tvirtinimu, kad opozicija neįstengė laimėti rugpjūčio 9-ąją įvykusių rinkimų.
„Visi žino, kad yra ne taip. Mes laimėjome, bet mūsų pergalę mėgina pavogti, – pabrėžė A. Cichanouskaja. – Būtent dėl to žmonės išėjo į masinė protestą; būtent dėl to prasidėjo streikai; būtent dėl to protestuoja visa mūsų visuomenė, pradedant studentais, baigiant pensininkais, pradedant sportininkais, baigiant verslininkais.“
A. Cichanouskaja pridūrė nesutinkanti su V. Babarykos nuomone, kad Baltarusijai pirmiausiai reikia įvykdyti konstitucijos reformą.
„Toks tikslas neatitinka Baltarusijos tautos reikalavimų ir atrodo dviprasmiškas, nes šiandien Lukašenka mėgina atidėti savo pasitraukimą, kalbėdamas apie nesuprantamą konstitucijos reformą neapibrėžtu laikotarpiu. Be to, ketinimas artimiausiu metu pateikti dokumentus partijos registracijai reiškia valdžios keitimo temą pakeisti pasiruošimu prašyti valdžios leidimo įkurti partiją. Suprantu, kad Viktaras Babaryka savo kreipimąsi įraše dar iki savo arešto [birželį], bet šio pareiškimo autoriai turi atsakingai vertinti priimamus politinius sprendimus“, – atkreipė dėmesį opozicijos lyderė.
Ji paragino įsiklausyti į piliečių reikalavimus ir pabrėžė, kad konstitucija gali būti keičiama tik po sąžiningų rinkimų.
„Manau, po naujų prezidento rinkimų mums vertėtų išsaugoti vienybę ir įkurti platų visuomeninį judėjimą, dalyvaujant visoms suinteresuotoms partijoms ir piliečiams. Toks judėjimas padėtų mūsų šalies vystymuisi“, – pasiūlė A. Cichanouskaja.
Linkevičius atsakė į Lavrovo kaltinimus
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sureagavo į Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Lietuva, esą veikianti nedemokratiniais ir pagarbos Baltarusijos suverenitetui nerodančiais metodais, mėgina destabilizuoti padėtį Baltarusijoje
„Lietuva nesikišo ir nesikiš į Baltarusijos vidaus reikalus, nes neturi tokios teisės ir ketinimų. Tačiau Lietuva padėjo ir padės Baltarusijos žmonėms, kurių saugumui grės pavojus. Lietuvos ir ES šalių nuomone iš politinės aklavietės Baltarusiją gali išvesti nauji skaidrūs rinkimai, kuriuos pripažintų ir Baltarusijos žmonės, ir tarptautinė bendruomenė“, – teigiama Eltai atsiųstame L. Linkevičiaus komentare.
Kaltinimus Lietuvos atžvilgiu S. Lavrovas išsakė antradienį Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto studentams.
„Mes matome mėginimus destabilizuoti situaciją. Tiesą sakant, šito niekas ir neslepia. Mūsų kaimynai lietuviai, mano manymu, jau peržengė visas padorumo ribas, keldami reikalavimus. Turime pagrindo manyti, kad jie su ponia S. Cichanouskaja dirba anaiptol ne demokratiniais metodais ir metodais, kurie nerodo didelės pagarbos Baltarusijos Respublikos suverenitetui“, – teigė jis.
Lietuvos vadovai siūlė tarpininkauti režimų, kuris vykdo brutalias represijas prieš taikius protestuotojus, ir aktyvistų dialoge.
Tačiau, anot S. Lavrovo, įkyrios tarpininkavimo paslaugos padėčiai Baltarusijoje sureguliuoti šiuo metu nereikalingos. „Mes norime, kad baltarusiams būtų suteikta galimybė patiems spręsti savo problemas“, – tvirtino Rusijos URM vadovas.
Jokių konkrečių įrodymų Rusijos ministras nepateikė.
Lietuvos vyriausybė teigia, kad ji rūpinasi S. Cichanouskajos saugumu, tačiau nesikiša į Baltarusijos vidaus politinius procesus.
S. Cichanouskaja į Lietuvą atvyko netrukus po to, kai atsisakė pripažinti rinkimų klastojimu kaltinamo Aliaksandro Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose. Dėl saugumo jos vaikai į Lietuvą buvo atvežti dar prieš rinkimus. Anksčiau kandidatuoti rinkimuose norėjęs jos vyras yra kalėjime Minske.
Praeitą mėnsį interviu BNS S. Cichanouskaja sakė, kad jos tikslas yra „padėti Baltarusijos žmonėms surengti sąžiningus, skaidrius rinkimus“, šiam tikslui ji subūrė Koordinacinę tarybą.
Atnaujinta 15.03
Baigia karines pratybas
Baltarusijos gynybos ministerija skelbia, kad šalies karinės pajėgos baigė taktines karines pratybas Gardino regione netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų.
Baltarusijos kariuomenė paviešino pratybų vaizdo įrašus, kuriuose matomi tankai, kita sunkioji karinė technika. Baltarusijos kariuomenė tikina, kad pratybos praėjo puikiai ir skirtingų kariuomenės šakų kariai įrodė, jog gali tinkamai bendradarbiauti kilus grėsmei.
Pratybose kariai mokėsi atremti įvairiausių karinių perversmų, neteisėtų karinių grupių grėsmę. Pratybos surengtos netoli Lietuvos ir Lenkijos, Minskui vis kaaltinant Vilnių ir Varšuvą kišantis į šalies vidaus reikalus, tačiau Baltarusijos kariuomenė tikina, kad pratybose, priešas buvo įsivaizduojamas, o ne konkreti valstybė.
Atnaujinta 14.21
Baltijos šalys stojo prieš Baltarusiją pagal komandą, kitos valstybės supranta konflikto su Minsku pavojų, kadangi Baltarusijos siena Vakarų prekėms gali būti uždaryta. Tai antradienį pareiškė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
„Joms davė komandą „pulk“, jos ir amsi iš už tvoros. Aš taip tai vertinu“, – sakė A. Lukašenka, komentuodamas Baltijos šalių veiksmus. Anot jo, Baltarusija gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, užblokuodama prekybos kelius į Rytus. Todėl kitos Europos valstybės bijo konfliktuoti su Baltarusija, teigė jis.
Anksčiau Baltijos šalys paskelbė sankcijas 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Draudimas įvažiuoti į jų teritoriją taikomas A. Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos, centrinės rinkimų komisijos ir jėgos struktūrų atstovams.
Atnaujinta 12.24
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Minskas imsis ekonominio atsako į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas.
Vakariniame Baranovičių mieste viešintį A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
A. Lukašenkas pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, o vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“.
„Joms davė komandą „pult“, jos ir viauktelėjo iš už tvoros. Šitaip aš tai ir vertinu“, – kalbėjo jis.
Anksčiau A. Lukašenka grasino sustabdyti baltarusiškų krovinių tranzitą per Lietuvą.
Lietuva, Latvija ir Estija pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis.
Kuria naują partiją
Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus ir bankininkas Viktaras Babaryka pranešė, kad kartu su Koordinacinės tarybos nare Maryja Kalesnikava kuria politinę partiją „Kartu“ (baltarus. „Vmeste“).
Šią žinią V. Babaryka antradienį pranešė vaizdo transliacijos metu tinkle „Youtube“. Anot jo, reikia tęsti pasipriešinimą režimui ir naujoji partija turėtų apjungti žmonės.
„Mes suprantame, kad atėjo laikas paskelbti apie mūsų kovos tęsinį, tačiau esant tam tikrai organizacinei formai, kuria galėtume suvienyti visus šalininkus“, – vaizdo įraše sakė V. Babaryka. Antroji partijos užduotis bus pilietinių iniciatyvų suvienijimas, sakė V. Babaryka.
Štabas išplatino V. Babarykos vaizdo kreipimąsi, kuris buvo nufilmuotas dar prieš jo areštą, įvykusį šių metų birželį.
„Pagrindiniai mūsų tiksliai ir siekiai, kuriuos norime įgyvendinti: pirmiausiai – konstitucinės reformos įgyvendinimo užtikrinimas. Esame ne kartą sakę, kad konstitucinės reformos yra svarbiausiais darbas šiuo metu, todėl esame įsipareigoję šį procesą įgyvendinti. Nors rinkimų nelaimėjome, mes turime gerinti šalies ekonomiką, ir visu svarbiausia užtikrinti galimybę žmonėms imtis pilietinių iniciatyvų“, – sako buvęs bankininkas.
„Per pastaruosius tris mėnesius visi kartu nuveikėme daugiau nei per pastaruosius 26 metus. Kartu kovojome ir toliau kovojame už laisvę ir savo ateitį. Šiandien mes formuojame naują, sąmoningą ir atsakingą Baltarusijos visuomenę. Atsiranda naujų iššūkių ir prašymų ir į juos būtina reaguoti. Šalyje – politinė ir socialinė-ekonominė krizė. Ir mes kartu žinome, kaip iš šios krizės išeiti“, – sakė M. Kalesnikava.
Ji nurodė, kad artimiausiu metu bus pateikti dokumentai naujajai partijai įregistruoti.
Tuo metu Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba nepakeis savo darbo formato, nepaisant partijos „Kartu“ sukūrimo, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė tarybos spaudos tarnyba.
„Taryba nėra politinė partija, o Viktoro Babarykos štabas kuria politinę partiją. Tarybos forma niekaip nesikeičia“, – teigė jos spaudos tarnyba.
Ji nurodė, kad iniciatyva dėl naujos politinės jėgos buvo suderinta su tais Koordinacinės tarybos „prezidiumo nariais, su kuriais buvo įmanoma, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes“.
Vaizdo įraše minima, kad tai, ar naujoji organizacija įgaus politinės partijos formą, paaiškės ateityje.
V. Babaryka kartu su sūnumi buvo suimtas dar prieš rugpjūčio 9-ąją vykusius prezidento rinkimus. Anksčiau jis vadovavo Rusijos milžinės „Gazprom“ iš dalies valdomam bankui „Belgazprombank“, kol šis bankas sulaukė Baltarusijos pareigūnų dėmesio ir prieš jį buvo pradėtas tyrimas.
Saugumo Tarybos susitikimas
Penktadienį vyks Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos neoficialus susitikimas, kurio metu bus aptariama situacija Baltarusijoje. Šį kartą susitikimas rengiamas viešai, jame dalyvaus ir šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pranešė diplomatai.
Per vaizdo konferencijos būdu organizuojamą sesiją daugiausia dėmesio bus skiriama žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje, po to, kai savaitgalį iš Baltarusijos buvo išsiųsta žiniasklaidos atstovų, o kitiems nebuvo suteikta akreditacijų, teigė diplomatinis šaltinis.
Rugpjūčio 18 d. JT jau rengė derybas dėl Baltarusijos, tačiau jos vyko už uždarų durų. Kaip ir pirmasis susitikimas, antrasis taip pat inicijuojamas šiuo metu nenuolatinės JT Saugumo tarybos narės Estijos. Susitikimas bus neoficialus, toks formatas leidžia Saugumo tarybos narėms, jei nori, konferencijoje nedalyvauti.
Kai kurios institucijos narės, pavyzdžiui Kinija ar Rusija, įvykius Baltarusijoje laiko šalies vidaus klausimu, nekeliančiu grėsmės tarptautiniam saugumui. Dėl šios priežasties Baltarusijos problemos, esą, neturėtų būti sprendžiamos Saugumo tarybos posėdyje.
S. Cichanouskaja dalyvavo rugpjūčio 9 d. vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose ir, pasak savo rėmėjų, juos laimėjo. Tačiau Aliaksandrui Lukašenkai pasiskelbus nugalėtoju, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą. Baltarusijoje kilo didžiuliai protestai dėl suklastotų rinkimų rezultatų
Pratęstas Baltarusijos opozicijos aktyvisto P. Severineco suėmimas
Baltarusijos opozicijos aktyvistui Pavelui Severinecui pateiktas kaltinimas dalyvavus masinėse riaušėse, jo suėmimas pratęstas dviem mėnesiams. Tai antradienį feisbuke pranešė jo žmona Olga Severinec.
„Pateikė kaltinimą ir sulaiko dar dviem mėnesiams. (Baudžiamojo kodekso) straipsnis – dalyvavimas masinėse riaušėse“, – parašė ji.
Pasak O. Severinec, Pavelas visiems perdavė: „Žaviuosi baltarusių tautos narsumu, išmintingumu ir ištverme“.
P. Severinecas buvo sulaikytas birželio pradžioje, administracinis suėmimas jam jau kelis sykius buvo pratęstas. Rugpjūčio 20 d. aktyvistui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį „Masinės riaušės“.
Anksčiau Baltarusijos pareigūnai pratęsė opozicijos aktyvisto Nikolajaus Statkevičiaus, kuris taip pat kaltinamas dalyvavimu masinėse riaušėse, suėmimą.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
