Pasaulyje

2020.08.31 08:34

Įvykiai Baltarusijoje. Po Baltijos šalių sankcijų režimui – atsakomoji žinia: žada imtis tokių pat priemonių

JAV pasiuntė žinią Rusijai; atnaujinta 21.14
LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, Paulius Viluckas, BNS, ELTA, LRT RADIJAS, Ramūnas Jakubauskas, Jūratė Skėrytė, Ignas Jačauskas2020.08.31 08:34

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus paskirtos sankcijos Minsko režimo atstovams. Vėliau pateikta, kas pateko į „juodąjį sąrašą“.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nurodo, kad Lietuvos sankcijų sąraše – „nueinantis prezidentas“ Aliaksandras Lukašenka, jo aplinkos žmonės, jėgos struktūrų – KGB, Vidaus reikalų ministerijos, OMON vadovybė. Anksčiau siūlyta sankcijas skelbti platesniam Minsko režimo ratui, bet šis pasiūlymas tebėra nagrinėjamas, teigia ministras.

„Nutarta, kad pirmas etapas būtų sinchronizuotas su Latvija ir Estija. (...) Gal šiek tiek tas sąrašas ir skiriasi, bet tai potencialiai rodo, kad tą sąrašą galėsime papildyti. Bet esmė buvo, kad būtų labiau apčiuopiama reakcija, ne tik įvykių vertinimai, pasmerkimas, bet ir ženklesnis signalas“, – LRT TELEVIZIJAI teigia L. Linkevičius.

Pirmadienį Migracijos departamentas paviešino 30 Baltarusijos pareigūnų pavardes, kuriems pritaikytos nacionalinės sankcijos.

Sąraše yra A. Lukašenka ir jo sūnus Viktoras Lukašenka, einantis patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, dabartinis A. Lukašenkos administracijos vadovas Igoris Sergejenka, taip pat vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, viceministrai Genadijus Kazakevičius, Sergejus Chomenko ir Aleksandras Barsukovas, Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Valerijus Vakulčikas, jo pavaduotojas Sergejus Terebovas, Valstybės kontrolės komiteto pirmininkas Ivanas Tertelis, Vidaus kariuomenės vadas Jurijus Nazarenka, generalinis prokuroras Aleksandras Konyukas.

Sankcijos bus taikomos ir vienam iš Minsko milicijos vadovų Ivanui Kubrakovui, Teisingumo ministerijos darbuotojai Irinai Celikovec, Tyrimų komiteto pirmininkui Ivanui Noskevičiui, kt.

Į Lietuvą atvykti negalės ir visi Centrinės rinkimų komisijos nariai.

Linkevičius: sankcijos situacijos Baltarusijoje neišspręs, svarstomas ir pagalbos priemonių paketas

L. Linkevičius prideda, kad Lietuva siūlo įvesti bendras ES sankcijas, tačiau „ypatingų skaičių“ tikėtis neverta, todėl Lietuva imasi nacionalinių pastangų.

„Tai nėra vien simboliška, nes ši kryptis (atvykimas į Lietuvą – LRT.lt) yra populiari. Žmonės, (...) kurie vieną dieną muša, naudoja represijas ir net galimai daro nusikaltimus, o kitą dieną galės atvykti čia apsipirkti (...) tai nėra gerai ir taip neturi būti“, – sako ministras.

L. Linkevičiaus nuomone, sankcijos situacijos Baltarusijoje neišspręs, todėl Vyriausybė jau svarsto pagalbos Baltarusijos visuomenei būdus: pagalbą nukentėjusiems, švietimo sričiai, bendradarbiavimo projektus, vizų režimo lengvinimą.

Konkretūs pagalbos būdai turėtų būti patvirtinti jau „artimiausiu metu“, tačiau kada tiksliai – neaišku.

L. Linkevičius prideda, kad ES jau yra numačiusi sukurti 2,4 mln. eurų pagalbos fondą represijų aukoms. Todėl Lietuva bendrauja su pilietine visuomene, kad išsiaiškintų, kiek žmonių yra reikalinga pagalba, kiek jų galėtų atvykti į Lietuvą.

„Yra ne viena dešimtis, kurie atvyko į Lietuvą, mėgindama pasislėpti nuo represijų jau dabar. Kai kurie pasinaudojo vizų išdavimo humanitariniais tikslais galimybe“, – LRT TELEVIZIJAI sako ministras.

Anot jo, situacija Baltarusijoje keičiasi „greitai ir, deja, ne į gerą pusę“, todėl reikia veikti greitai.

Atnaujinta 21.12

Baltieji rūmai ragina Rusiją gerbti Baltarusijos suverenitetą ir demokratiją

Baltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją gerbti kaimyninės Baltarusijos suverenitetą ir demokratiją, baltarusių opozicijos šalininkams per masinius protestus raginant prezidentą Aliaksandrą Lukašenką surengti pakartotinius rinkimus.

„Rusija taip pat privalo gerbti Baltarusijos suverenitetą ir jos pačios žmonių teisę rinkti savo lyderius laisvai ir sąžiningai“, – žurnalistams sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudos sekretorė Kayleigh McEnany.

A. Lukašenką palaiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pastarasis anksčiau užsiminė apie galimybę pasiųsti Baltarusijai karinę pagalbą, jeigu padėtis šioje šalyje „pradės darytis nevaldoma“.

Atnaujinta 19.37

Baltarusijos URM: skuboti Baltijos šalių pareiškimai tampa vis mažiau reikšmingi

Lietuvai, Latvijai ir Estijai paskelbus sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas teigia, jog Baltijos šalių pareiškimai tampa vis mažiau reikšmingi.

Pasak ministerijos atstovo spaudai Anatolio Hlazo, mėginimai sankcijomis paveikti Baltarusiją sulaukia priešingo efekto.

„Įdėmiai susipažinome su Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareiškimais. Kaip bebūtų, jos yra mūsų kaimyninės šalys, todėl jų nuomonė mums reikšminga. Nors, vertinant pagal pastaruosius skubotus žingsnius, deja, vis mažiau ir mažiau. Ir tai liūdna konstatuoti“, – Baltarusijos URM pranešime cituojamas A. Hlazas.

Jis pabrėžė, kad skirdamos sankcijas Baltijos šalys „lipa ant to paties grėblio“.

„Nesuprantama, kokiu būdu šis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žingsnis vadinamas skirtu palaikyti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, apie kurią tiek daug iš jų pusės buvo ir yra kalbama. Tačiau štai toks atkaklus noras lipti ant to pačio grėblio ir nemąstant vaikščioti uždaru ratu kelia nuoširdų nusivylimą“, – teigė A. Hlazas.

„Mūsų nepriklausomos valstybės istorija iškalbingai patvirtina, kad kokie nors mėginimai sankcijomis paveikti Baltarusiją atveda jų iniciatorius tik prie priešingo efekto. Esame visiškai įsitikinę, kad šiandieninis Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimas netaps išimtimi“, – pridūrė jis.

A. Hlazas taip pat pakartojo, jog Baltarusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.

Atnaujinta 18.12

ES tikisi greitai parengti sankcijas Baltarusijai

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pasiekus politinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams, šiuo metu sankcijos yra rengiamos, pirmadienį sakė bloko diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

„Penktadienį po diskusijos Berlyne užsienio reikalų ministrai labai aiškiai paskelbė apie politinį susitarimą dėl to, kad Europos Sąjungos Tarybos darbo grupės pradėtų formuoti sąrašą asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, pavyzdžiui, asmenų, kurie yra kalti dėl smurtinių represijų prieš demonstrantus“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė atstovas.

Jis patikslino, kad buvo uždegta žalia šviesa sudaryti tokį sąrašą.

Pasak jo, per ministrų diskusiją Berlyne taip pat buvo pasakyta, jog „mes norėtume, kad tai būtų padaryta kuo greičiau“.

„Darbas prasidėjo, ir tikimės, kad jis labai greitai duos rezultatų“, – pridūrė P. Stano.

Tuo metu „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas pirmadienį taip pat pranešė tviteryje, kad, jo duomenimis, darbo grupės Briuselyje ES sankcijas Baltarusijai parengs „šią savaitę“.

„Jas kitą savaitę turi patvirtinti ES pasiuntiniai“, – nurodė žurnalistas.

Atnaujinta 17.58

Minske pirmadienį buvo sulaikyta teisininkė Lilija Vlasava, opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė, pranešė jos bendražygiai.

„Maždaug prieš pusvalandį sulaikyta Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Lilija Vlasava. Jos name atlikta krata“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė kitas prezidiumo narys Pavelas Latuška.

Jis pridūrė, kad L. Vlasava buvo areštuota Koordinacinės tarybos išplėstinio posėdžio išvakarėse.

„Sulaikymą įvykdė KGK (Valstybės kontrolės komiteto) Finansinių tyrimų departamentas“, – per savo „Telegram“ kanalą parašė P. Latuška.

Tarybos atstovai patvirtino šią informaciją. „Anksti ryte ji buvo iškviesta 15 val. atvykti į Minsko centrinę RUVD (rajoninę vidaus reikalų valdybą) dėl dalyvavimo nesankcionuotame mitinge“, – nurodė jie.

Pats KGK atsisakė pateikti komentarų dėl L. Vlasavos sulaikymo priežasčių.

Teisininkė L. Vlasava yra vienos tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja.

Baltarusiją jau ilgiau kaip tris savaites krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Pagrindinės A. Lukašenkos varžovės Sviatlanos Cichanouskajos anksčiau šį mėnesį šalininkai įkūrė Koordinacinę tarybą, kurios tikslas yra valdžios perdavimas surengiant naujus rinkimus.

Į tarybos prezidiumą pateko Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič, L. Vlasava, Minsko traktorių gamyklos (MTZ) streiko komiteto pirmininkas Siarhejus Dyleuskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro generalinis direktorius P. Latuška.

Praeitą savaitę Minske buvo sulaikyti kitu du Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai – V. Kavalkova ir S. Dyleuskis. Antradienį jiems buvo skirtos 10 parų arešto bausmės už „nesankcionuoto renginio organizavimą“.

Atnaujinta 17.25

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatalana Cichanouskaja išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo apie Rusijos jėgos struktūrų rezervo sukūrimą dislokavimui Baltarusijoje.

„Tai yra taikus tautos protestas prieš režimą, bandantį pavogti rinkimus ir uzurpuoti valdžią. Reikalaujame, kad visos šalys gerbtų Baltarusijos suverenitetą. Taip pat esame labai susirūpinę dėl Putino pareiškimų apie Rusijos OMONo siuntimo į Baltarusiją. Tai būtų šiurkštus Baltarusijos suvereniteto pažeidimas, sukeliantis sunkių pasekmių Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimui“, – S. Cichanouskają citavo jos spaudos tarnyba.

Pranešime nurodyta, kad šį pareiškimą opozicionierė padarė Vilniuje susitikusi su Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavisto.

Susitikime S. Cichanouskaja ir P. Haavisto aptarė politinę krizę Baltarusijoje. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus sakė esanti pasirengusi spręsti krizę dialogo keliu.

„Mes visada sakėme, kad pasisakome už taikų krizės sureguliavimą ir esame atviri deryboms. Esame pasirengę peržiūrėti tarptautinių organizacijų tarpininkavimo galimybę, kad palengvintume derybų pradžią“, – nurodė S. Cichanouskaja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos prašymu Rusija sudarė teisėsaugos pareigūnų rezervinę grupę, tačiau Minskas pažadėjo jos nenaudoti, nebent situacija taps nebekontroliuojama.

„Aliaksandras Rygoravičius [Lukašenka] manęs paprašė suformuoti atitinkamą teisėsaugos institucijų darbuotojų rezervą, ir aš tai padariau“, – sakė V. Putinas interviu televizijai „Rossija 1“.

„Bet mes taip pat susitarėme, kad jis nebus panaudotas, kol situacija nepradės darytis nebekontroliuojama ir kol ekstremistiniai elementai, besidangstantys politiniais lozungais, neperžengs atitinkamų ribų, nepradės plėšti, nepradės padeginėti automobilių, namų, bankų, užiminėti administracinių pastatų ir t. t.“, – tęsė V. Putinas.

„Kalbėdami su Aliaksandru Rygoravičiumi padarėme išvadą, kad tokios būtinybės dabar nėra ir, tikiuosi, nebus, todėl to rezervo nepanaudosime“, – pareiškė Rusijos prezidentas.

Atnaujinta 16.18

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris pirmadienį sukritikavo Baltarusijos valdžios veiksmus ir pranešė, kad Baltarusijos pasiuntinys buvo skubiai iškviestas pokalbio į ministeriją.

„Kaip jūs galbūt jau žinote, penktadienį ir šeštadienį Baltarusijoje be priežasties sulaikė visą virtinę žurnalistų ir atėmė jų akreditacijas. Dėl to Baltarusijos pasiuntinys šiandien skubiai iškviestas pokalbio į Vokietijos URM“, – žurnalistams Berlyne pranešė Ch. Burgeris.

Tarp akreditacijų netekusių žiniasklaidos atstovų yra ir Vokietijos televizijos ARD filmavimo grupės žurnalistai.

Pasak Ch. Burgerio, dėl įvykių Baltarusijoje ir valdžios veiksmų žurnalistų atžvilgiu Vokietijos ir Baltarusijos strateginės konsultacijos grupės vokiškoji pusė nusprendė sustabdyti savo dalyvavimą grupėje.

Susidarius tokiai padėčiai grupės tikslai stiprinti bendradarbiavimą politikos, ekonomikos, kultūros ir pilietinės visuomenės srityse tapo nepasiekiami, nurodė URM atstovas.

Tuo metu Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad Baltarusijos valdžia turi pradėti dialogą su savo piliečiais.

„Būtinas atviras valstybės valdžios, opozicijos atstovų ir visos baltarusių visuomenės dialogas, siekiant taikiai išspręsti šią krizę“, – nurodė S. Siebertas.

Atnaujinta 15.46

Baltarusijos pasieniečiai pirmadienį neleido į šalį grįžti Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkui, Minsko-Magiliavo arkivyskupui Tadeušui Kondrusevičiui.

„Neįleidžia, nepasakė kodėl, sakė: be komentarų“, – pirmadienį BNS telefonu teigė Lenkijoje esantis dvasininkas.

Jis pasakojo, kad pirmadienį kirto Lenkijos pasienio punktą, o privažiavęs Baltarusijos pasienio kontrolės punktą įstrigo.

„(...) vaikščiojo, vaikščiojo, paskui grąžino dokumentus ir pasakė, kad man draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją“, – teigė T. Kondrusevičius.

Jis yra Baltarusijos pilietis, turi šios valstybės pasą.

Pasak arkivyskupo, pasieniečiai jam patarė kreiptis į Baltarusijos valstybinį pasienio komitetą. Kurijos atstovai šiuo metu aiškinasi situaciją.

„Tokia štai bėda. (...) Būsiu vyskupas emigracijoje“, – BNS sakė T. Kondrusevičius.

Praėjusią savaitę jis išplatino viešą pareiškimą dėl Baltarusijos OMON veiksmų, kai šie buvo užblokavę išėjimus iš Raudonosios bažnyčios Minske. T. Kondrusevičiaus tokį elgesį įvertino kaip šiurkštų tikinčiųjų teisių ir sąžinės laisvės pažeidimą.

Jame taip pat teigta, kad tokie jėgos struktūrų pareigūnų veiksmai neprisideda mažinant įtampą ir siekiant kuo greitesnio santarvės ir taikos atkūrimo baltarusių visuomenėje.

Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Minsko-Magiliavo arkivyskupas praėjusią savaitę išvyko iš Baltarusijos dalyvauti pamaldose Balstogėje Lenkijoje. T. Kondrusevičius yra baigęs Kauno kunigų seminariją, dirbo Vilniuje, Druskininkuose.

Komentuoja Kremlius

Padėtis Baltarusijoje, anot Kremliaus, yra kontroliuojama. Todėl nėra reikalo siųsti dalinių į Baltarusiją prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai paremti, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Saugumo pajėgos ir vyriausybė Baltarusijoje, pasak D. Peskovo, gana užtikrintai reaguoja į situaciją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė sudaręs teisėsaugos organų pareigūnų rezervą, kuris pasirengęs operacijai Baltarusijoje. Tačiau jis esą įsikiš tik tada, kai padėtis taps nevaldoma.

Pradinė sąrašo versija

Sąraše – 30 asmenų, tarp kurių yra ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka bei jam artimi asmenys.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė, kad į šalį neribotam laikui uždrausta atvykti A. Lukašenkai ir dar 29 Baltarusijos režimo atstovams. Netrukus apie panašų sprendimą paskelbė ir Estija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad šis sąrašas suderintas su Latvija ir Estija, tačiau tai yra tik „pradinė sąrašo versija“ ir jis bus pildomas ateityje.

Praėjusį trečiadienį Užsienio reikalų ministerija buvo pranešusi, kad Vidaus reikalų ministerijai į „juodąjį sąrašą“ yra pasiūliusi įtraukti 118 Baltarusijos pareigūnų.

Sankcijų sąrašą Užsienio reikalų ministerijos teikimu tvirtina Vidaus reikalų ministerija.

Patvirtintame sąraše esantiems Baltarusijos pareigūnams nuo šiol draudžiama atvykti į Lietuvą.

Svarsto pagalbą baltarusiams

Nacionalinių sankcijų įvedimas 30-čiai aukštas pareigas einančių Baltarusijos pareigūnų tėra pirmas žingsnis, Lietuvos Vyriausybė jau svarsto pagalbos priemones nuo režimo nukentėjusiems baltarusiams, sako užsienio reikalų ministras.

Lino Linkevičiaus teigimu, pirmųjų nacionalinių sankcijų įvedimą Lietuva derino su Latvija ir Estija, šis žingsnis visose Baltijos šalyse žengtas kartu, tačiau tai nereiškia, kad trijuose nacionaliniuose sąrašuose yra tos pačios pavardės.

„Nereiškia, kad vienodos pavardės, tik skaičius vienodas. Ateityje, matyt, vieni kitų papildysime sąrašus“, – pirmadienį BNS sakė ministras.

Lietuviškame užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąraše yra Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vienas jo sūnų, keli ministrai, KGB, milicijos, Centrinės rinkimų komisijos vadovai.

Iš viso Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pateikusi Vidaus reikalų ministerijai (VRM) 118 Baltarusijos pareigūnų, kuriems siūlo taikyti sankcijas, sąrašą.

„Kitos pavardės taip pat bus nagrinėjamos, čia yra tik pirmas etapas“, – pabrėžė L. Linkevičius.

„Skaičiai gali būti ir gerokai didesni, reikia tikslinti, derinti. Mūsų yra siūlymas Vidaus reikalų ministerijai, jis galioja, ten skaičiai yra gerokai didesni“, – pridūrė jis.

Patvirtintame sąraše esantiems Baltarusijos pareigūnams nuo šiol draudžiama atvykti į Lietuvą.

„Manau, kad tai nėra tik simboliškas žingsnis, nes Lietuva yra populiari kryptis Baltarusijos piliečiams. Tą matome ir vizualiai“, – tvirtino L. Linkevičius.

Jis pabrėžė, kad nereikėtų koncentruotis vien į sankcijas, ministro teigimu, reikia „susitelkti į pagalbą Baltarusijos žmonėms“.

„Šiandien Vyriausybėje jau pradėjome diskutuoti, tartis ir artimiausiu metu pateiksime priemonių projektą, kur bus numatyta ir pagalba aukoms, ir galbūt pagalba švietimo srityje, kas susiję su stipendijomis studentams, mokslininkams, parama pilietinei visuomenei ir pan.“, – sakė L. Linkevičius.

Anot jo, svarstomas ir lengvesnis vizų išdavimo mechanizmas Baltarusijos piliečiams.

Pasak užsienio reikalų ministro, Europos Sąjungos ministrai jau pritarė jo idėjai įkurti fondą, skirtą padėti A. Lukašenkos režimo aukoms. Europos Komisija tam numatė skirti 2,4 mln. eurų.

L. Linkevičius sakė, kad tuo pačiu vyksta ir europinių sankcijų derinimas Baltarusijos režimo pareigūnams.

„Europinės sankcijos yra gerokai galingesnės pagal teisines priemones (...) Jos numato neleidimą į visą Šengeno zoną ir sąskaitų užšaldymą“, – akcentavo jis.

Apie sankcijas pranešė G. Nausėda

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcionuojamų asmenų sąrašas vėliau bus pildomas.

„Visą pastarąją savaitę vyko parengiamieji darbai, buvo derinamas sąrašas žmonių, kurie turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašą“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Šiandien po pietų Lietuva, Latvija ir Estija tokį sąrašą pateiks. Jame bus apie 30 pavardžių, tačiau tai bus tik pradinė sąrašo versija, be abejonės, šitas sąrašas ateityje bus pildomas naujais žmonėmis ir pareigūnais“, – teigė šalies vadovas.

„Visą pastarąją savaitę vyko parengiamieji darbai, buvo derinamas sąrašas žmonių, kurie turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašą“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak jo, sąraše, kuriame yra ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, esantys pareigūnai negalės atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Keli jų, anot prezidento, pastaraisiais metais lankėsi Lietuvoje.

„Kol kas mes kalbame apie pareigūnų judėjimo apribojimus. Ponas Lukašenka yra tame sąraše. Patikrinome patį sąrašą ir nustatėme, kad iš šio sąrašo trys asmenys per pastaruosius penkerius metus lankėsi Lietuvoje, vienas iš jų – net 15 kartų“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, Lietuva nuo pat pradžių sakė, kad jei Baltarusijos režimas nesieks deeskalacijos ir dialogo, sankcijos gali būti viena paveikiausių priemonių.

„Mes jau pačioje pradžioje sakėme, kad turime siekti taikaus dialogo ir sutarimo tarp įvairių tiek pilietinės visuomenės, tiek režimo jėgų tam, kad valdžios perdavimas įvyktų sklandžiai. Taip pat siekti deeskalacijos, suimtų žmonių paleidimo“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien mes matome, kad režimas yra nepasirengęs. Jau pradiniame etape sakėme, kad jei šis scenarijus neišsipildo, be jokios abejonės, sankcijos yra dar viena galima poveikio priemonė ir ES sankcijų taikymas būtų bene veiksmingiausia priemonė“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentai susitiks

Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka susitiks Maskvoje per dvi artimiausias savaites. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Data derinama, bet du prezidentai vakar susitarė, kad tai įvyks artimiausiomis savaitėmis. Per dvi savaites susitikimas tikrai įvyks“, – sakė V. Putino spaudos sekretorius.

Lukašenka: prie 1994-ųjų konstitucijos negrįšime

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė grįžimo prie 1994 metų redakcijos konstitucijos galimybę. Jis tai pareiškė pirmadienį per susitikimą su Aukščiausiojo teismo vadovu Valentinu Sukala, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

„Kai kas kalba apie grįžimą prie 1994 metų konstitucijos. Mes su jumis tai patyrėme. Mes matėme, kas tada darėsi. Grįžimas atgal – tai, ko gera, nėra judėjimas į priekį. Tai – pokyčiai, bet ne judėjimas pirmyn“, – teigė A. Lukašenka.

Pasak jo, Baltarusijos konstitucijos pakeitimai rengiami, jos atnaujintas projektas bus pateiktas visuomenei svarstyti.

„Dabar Baltarusijos specialistai, tarp jų – Konstitucinio teismo teisėjai, dirba prie pagrindinio šalies įstatymo pakeitimų, - cituoja A. Lukašenką „BelTA“. – Po to atnaujintos konstitucijos projektas bus pateiktas visuomenei svarstyti. Kad žmonės pagalvotų, išsakytų savo nuomonę, kas jiems patinka, kas ne“.

Kreipdamasis į V. Sukalą, A. Lukašenka pareiškė: „Aš noriu, kad jūs, kaip patyręs žmogus, tartumėte savo žodį. Ir dėl teismų. Daugelis nori – ir pačioje teisėjų bendruomenėje – kažkokios nepriklausomybės. Nors aš pasiruošęs su bet kuo ginčytis, kad labiausiai nepriklausomas teismas – Baltarusijoje. Tegul niekas nesijuokia“.

A. Lukašenka taip pat kalbėjo apie šalyje skambančius reikalavimus įgyvendinti permainas. „Permainos, permainos... Tiesa, niekas nesako, kokių kas nori permainų. Bet aš gerai žinau, kas to nori ir kokių permainų jie nori. Todėl mes su jumis tai aptarsime“, – pažymėjo jis.

Anksčiau A. Lukašenka pasiūlė pakeisti Konstituciją, kad būtų perskirstyti įvairaus lygio valdžios institucijų įgaliojimai ir dalis teisių būtų perduota „apačioms“. Jis taip pat siūlė numatyti pagrindiniame įstatyme reikalavimą, kad pretendentas į prezidentus būtų tarnavęs armijoje. Pasak jo, naujoji konstitucijas turi būti priimta referendume, o nauji rinkimai gali būti surengti tik ją priėmus.

„Auksinės Baltarusijos trąšos“

A. Lukašenka penktadienį pagrasino įvesti ekonomines sankcijas Lietuvai, kaip kerštą už opozicijos palaikymą. Jis paskelbė nurodęs šalies vyriausybei pateikti siūlymus, kad komerciniai kroviniai būtų nukreipti iš Klaipėdos uosto į kitus uostus.

Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie trečdalį metinės krovos. G. Nausėda sako, kad toks sprendimas neišeitų į naudą pačiai Baltarusijai ir pabrangintų baltarusiškas trąšas, kurios kraunamos Klaipėdos uoste, įmonėje Birių krovinių terminalas (BKT).

„Bet kokiu atveju tai neišeis į naudą Baltarusijos ekonomikai. Alternatyvų panaudojimas ir įgyvendinimas mums, turbūt, leis susidurti su nauja produkcijos rūšimi tarptautinėje rinkoje ir ta produkcija vadinsis auksinės Baltarusijos trąšos“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, tiek ES, tiek Lietuvoje kalbama apie tai, kad nereikia taikyti ekonominių sankcijų Baltarusijai, nes tai turės neigiamą įtaką jos gyventojams.

„Tačiau jeigu A. Lukašenka galvoja, kad ekonomines sankcijas reikėtų pritaikyti pačiai Baltarusijai, jis gali tai daryti, kol kas jis disponuoja atitinkama jėga tokius sprendimus priimti“, – teigė prezidentas.

Lietuvos ministrai, uosto bei jo krovos įmonių, taip pat krovinius vežančių „Lietuvos geležinkelių“ vadovai pabrėžia, kad krovinių nukreipimas nuo Klaipėdos uosto būtų ekonomiškai nenaudingas pačiai Baltarusijai.

Be to, Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sakė, kad greitai krovinius nukreipti kita kryptimi yra neįmanoma.

Anot jo, nuo 2006-ųjų, kuomet baltarusiški kroviniai pasuko Klaipėdos kryptimi, srautas augo nuolatos, uostas atliko dideles investicijas tam, kad infrastruktūra būtų pritaikyta baltarusiškiems kroviniams.

Ekspertai sako, kad Baltarusijoje rengiamų opozicijos protesto akcijų stiprybė yra jų stichiškumas ir neprognozuojamumas. Pasak Minske esančio Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos vadovo Maksimo Miltos, manoma, kad artimiausiu metu demonstracijos tik stiprės.

Skaičiuojama, kad sekmadienį Minske į gatves galėjo išeiti iki 200-ų tūkstančių žmonių.

Į Rygą Lukašenka neatvyks

Dar balandžio mėnesį planuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitas į Rygą „išbrauktas iš darbotvarkės“. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

„Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir dėl to, kad Latvija ir kitos Europos Sąjungos šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų, vizitas yra neįmanomas, jis išbrauktas iš darbotvarkės“, – sakė jis.

Oficialus A. Lukašenkos vizitas į Latviją, turėjęs įvykti balandžio pradžioje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Šalys buvo susitarusios, kad šis vizitas bus surengtas artimiausiu metu.

Kreipsis į JT Saugumo Tarybą

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja penktadienį kreipsis į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, pranešime teigė jos atstovas, skelbia „Reuters“.

Ji kalbės vaizdo konferencijos būdu, Estijos, kuri šiuo metu yra nenuolatinė institucijos narė, kvietimu, opozicijos lyderės komanda sakė „Reuters“.

S. Cichanouskaja dalyvavo rugpjūčio 9 d. vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose ir, pasak savo rėmėjų, juos laimėjo. Tačiau Aliaksandrui Lukašenkai pasiskelbus nugalėtoju, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą. Baltarusijoje kilo didžiuliai protestai dėl suklastotų rinkimų rezultatų.

Protestai tęsiasi

Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų sekmadienį išėjo į Minsko gatves, reikalaudami nutraukti autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos valdymą, nors mieste buvo dislokuotos gausios jėgos struktūrų pajėgos ir buvo sulaikyti dešimtys žmonių.

Baltarusijoje jau ilgiau kaip tris savaites vyksta protestai po rugpjūčio 9-osios ginčijamų prezidento rinkimų, kuriuos pasiskelbė laimėjęs A. Lukašenka.

Tačiau jo pagrindinė varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja sako esanti tikroji jų nugalėtoja.

Naujienų agentūros AFP žurnalisto ir vietos žiniasklaidos vertinimu, į sekmadienio protestą susirinko daugiau kaip 100 000 žmonių, ir savo dydžiu jis prilygo ankstesnių savaitgalių demonstracijoms, didžiausioms nepriklausomos Baltarusijos istorijoje.

Minia susirinko prie oficialios A. Lukašenkos rezidencijos Nepriklausomybės rūmų, kuriuos saugojo riaušių policija ir specialiosios pajėgos, palaikomos snaiperių ant stogo.

Sekmadienio mitingas įvyko minint 66-ąjį A. Lukašenkos gimtadienį, o protestuotojai nešė savotiškas rankų darbo „dovanas“, įskaitant kartoninį tualetą su užrašu, raginančiu autoritarinį lyderį „nuleisti save“, karstą su užrašu „Politinis lavonas“ ir tarakono nuotrauką – opozicija taip yra praminusi prezidentą.

Žmonės nešė gėles ir simbolines dovanas ant žemės priešais aukštą barjerą, kurį saugojo riaušių policija, aprūpinta šalmais ir skydais.

Tai buvo „drąsiausias pilietinio nepaklusnumo demonstravimas per tris protestų savaites“, pranešė opozicijos leidinys „Naša Niva“.

A. Lukašenka atsisako derėtis

Baltarusijos opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava veltui prašė įleisti ją į rezidenciją deryboms.

Su protestuotojais pasikalbėti išėjo A. Lukašenkos patarėjas Mikalajus Latyšonakas, pareiškęs, kad su opozicija lyderis nesiderės.

„Telegram“ kanalas, susijęs su A. Lukašenkos spaudos tarnyba, paskelbė jo nuotrauką, kurioje jis matomas su neperšaunama liemene ir laikantis ginklą; teigiama, kad jis buvo nufotografuotas rūmuose, kol protestuotojai buvo lauke.

Protestuotojai pradėjo skirstytis vakare, ėmus smarkiai lyti. Riaušių policija taip pat pradėjo stumti protestuotojus nuo rūmų.

Tūkstančiai žmonių susirinko į panašius mitingus ir kituose Baltarusijos miestuose, pranešė vietos žiniasklaida.

„Taikos ir nepriklausomybės žygis“ Minske prasidėjo sekmadienį 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o milicija pradėjo sulaikyti žmones beveik iškart jam prasidėjus, žmonėms mėginant pasiekti centrinę Nepriklausomybės aikštę.

Protestuotojų kolonos ėjo per centrą, nešdamos plakatus ir istorines šalies baltai raudonai baltas vėliavas, o automobilių vairuotojai juos palaikydami spaudė garso signalus.

Vienas iš demonstrantų, 33-ejų Mikalajus, pasakojo, kad buvo sulaikytas per ankstesnį protestą ir kad buvo sumuštas.

„Viską skauda, – kalbėjo jis. – Bet aš ir vėl išėjau, kad mūsų Baltarusija būtų laisva.“

„Turime kaupti jėgas ir šitaip išeiti kiekvieną savaitę, kol Lukašenka išeis“, – sakė kita demonstrantė, 70-metė Maryja.

Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos informacija, per pirmąsias dvi protesto valandas buvo sulaikyti 125 žmonės. Dauguma jų kaltinami dalyvavę nesankcionuotuose masiniuose protestuose. Trys asmenys buvo sulaikyti dėl milicijos automobilio apgadinimo, teigė ministerija.

Nepaisant didelių saugumo pajėgų, atmosfera išliko rami ir šventiška.

Tuo metu per 360 Baltarusijos sportininkų, tarp jų keli olimpiniai medalininkai, pasirašė atvirą laišką, kuriuo smerkia balsų klastojimą per prezidento rinkimus ir ragina surengti naują balsavimą.

„Morališkai bankrutavęs“

Tuo metu šeštadienį Baltarusijos valdžia atšaukė žurnalistų, dirbančių keliose užsienio žiniasklaidos priemonėse, akreditaciją.

Kelios užsienio žiniasklaidos priemonės, įskaitant AFP, britų transliuotoją BBC ir „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radiją“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), pranešė apie kelių jų žurnalistų akreditacijų atšaukimą.

Vyriausybės pareigūnas nurodė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į „kovos su terorizmu“ priežastis. Vokietija ir JAV jį pasmerkė.

Vokietijos vyriausybės atstovas sekmadienį sakė, kad į Užsienio reikalų ministeriją bus iškviestas Baltarusijos ambasadorius, kuriam bus pareikštas protestas prieš šį žingsnį.

S. Cichanouskaja režimo sprendimą atšaukti vakarietiškos žiniasklaidos akreditacijas pavadino „dar vienu ženklu, kad šis režimas yra morališkai bankrutavęs“.

Keli protestus nušvietę žurnalistai buvo sulaikyti, o milicija konfiskavo atminties korteles iš fotografų kamerų.

Valdžia ne kartą buvo nutraukusi prieigą prie interneto, todėl nepriklausomai žiniasklaidai buvo sunkiau pranešti apie demonstracijas.

V. Putinas žada paramą

Europos lyderiai paragino A. Lukašenką užmegzti dialogą su opozicija, o S. Cichanouskajos šalininkai įkūrė Koordinacinę tarybą, kad organizuotų taikų valdžios perdavimą.

Prieš prasidedant sekmadienio protestams, A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris pasveikino jį su gimtadieniu.

Kremlius sakė, kad jiedu sutarė susitikti Maskvoje artimiausiomis savaitėmis ir dar kartą patvirtino ketinimus stiprinti Baltarusijos ir Rusijos ryšius, o V. Putinas praėjusią savaitę pažadėjo karinę paramą A. Lukašenkai, jei to prireiks.

Per tris paras po rinkimų buvo areštuota apie 7 tūkst. žmonių, šimtai nukentėjusiųjų buvo hospitalizuoti, keli žmonės žuvo.

Proteste – ypatingos piršlybos

Sekmadienį protestuotojų minioje išsiskyrė du žmonės – vaikinas pasipiršo merginai netoli prezidento rezidencijos, kurią buvo apjuosę šarvuočiai ir karių grandinės. Mergina atsakė „taip“. Nors per dieną sulaikyta mažiausiai 140 žmonių, meilės gestų buvo ir daugiau.

Žinios. Per protestą Baltarusijoje – meilės gestai: prie Lukašenkos rezidencijos vaikinas pasipiršo mylimajai

Prie karių ir OMON grandinės atėjo viena iš opozicijos lyderių Maryja Kalesnikova ir, nors su ja niekas nesiderėjo, ji kalbėjo kariams, kad juos opozicija išgelbės. Opozicijos spauda sambūrį prie įtvirtintos prezidento rezidencijos pavadino drąsiausia nepaklusnumo akcija per tris savaites.