Pasaulyje

2020.08.27 20:13

Ar gali OMON išduoti Baltarusijos režimą?

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt2020.08.27 20:13

1988-ųjų spalio 3-ąją suburiami pirmieji 19-a OMON padalinių. Vidaus reikalų sistemos elitas pirmiausiai atsirado Rusijoje, tačiau netrukus kūrėsi ir kitose Sovietų Sąjungos „respublikose“. Stengtasi po tokį būrį įkurti kiekvienos srities centre, taip pat mieste, turinčiame daugiau kaip 400–500 tūkstančių gyventojų.


Padaliniai nedideli, tačiau atranka – griežta, o jų kovinė parengtis bei karinė patirtis – didžiulė. Nemažai pareigūnų prie OMON prisijungė iš sovietinės kariuomenės, jie tarnavo Afganistane.

„OMON tikslas, kuris buvo deklaruojamas, visų pirma, yra susijęs su nusikalstamumu ir yra tiesa, nes tuo metu kriminalinių incidentų buvo vis daugiau, stiprėjo įvairios nusikalstamos grupuotės. O kita, dar svarbesnė priežastis, kuri buvo deklaruojama, – viešosios tvarkos palaikymas. Tai, be abejo, užkardymas įvairių demonstracijų, riaušių, mitingų vaikymas ir ypač tai buvo aktualu Baltijos šalyse, Sakartvele, Azerbaidžane, Moldovoje, Ukrainoje. Tai buvo tos sovietinės respublikos, kur buvo aktyviausiais tautinis atgimimas“, – LRT RADIJUI sako Manvydas Vitkūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas.

Antivakarietiška ideologija apskritai yra būdinga ir pačiam Lukašenkai. Ir ką mes dabar girdime, tą bauginimą Vakarų grėsme, panašu, kad vaikinai tuo tiki, sako M. Vitkūnas.

Tiesa, sugriuvus Sovietų Sąjungai, daugelyje šalių OMON nebeliko, kūrėsi kitos, iš dalies panašios viešąją tvarką palaikančios struktūros. Visgi kai kuriose valstybėse, tokiose kaip Rusija, Baltarusija, Tadžikistanas, šios pajėgos gyvuoja iki šiol. Ir nors jų šifravimas pakito – užduotis ne. Tiesa, Rusijoje šios pajėgos ir toliau turi gerą kovinę parengtį, didelė dalis pareigūnų buvo siųsti tarnauti pirmame arba antrame Čečėnijos karuose. Tuo metu Baltarusijoje tai – griežtai vidaus tvarkai palaikyti skirtos pajėgos, o OMON prestižas vis dar gyvas.

„Baltarusijos OMON yra gana privilegijuota struktūra, nes į ją atėję jauni pareigūnai algą gauna nedidelę, kiek man teko rasti – apie 350 eurų, vėliau ji auga, bet Baltarusijos mastais nėra didelė. Pavyzdžiui, Minske vidutinė – arti 500 eurų. Bet OMON pareigūnai, pusę metų sėkmingai atitarnavę, praėję bandomąjį laikotarpį gauna tarnybinius butus. Įsivaizduokime iš provincijos atvykusius vaikinus, kurie gauna butą Minske. Ir po truputi jų atlyginimas irgi auga. Be abejo, jie ugdomi kaip labai lojalūs Lukašenkos režimui pareigūnai.

Teko skaityti vieno buvusio OMON pareigūno interviu, kuriame teigia, kad šių įvykių metu jie tikrai nuoširdžiai tikėjo, kad gelbėjo Baltarusiją nuo Maidano, nes jiems suformuotas įvaizdis, kad kas vyko Ukrainoje, tai yra didžiulis blogis, kad tai yra šalies žlugdymas. Ta antivakarietiška ideologija apskritai yra būdinga ir pačiam Lukašenkai. Ir ką mes dabar girdime, tą bauginimą Vakarų grėsme, panašu, kad vaikinai tuo tiki.

Po Pasaulį pasklido žinia – OMON nuleido skydus! Tačiau specialistai atkreipia dėmesį – tai ne šių, specialiųjų pajėgų pareigūnai, o Vidaus kariuomenė, kuri į pagalbą OMON atkeliauja, kai protestų mastai itin dideli, o formuojama ji ne iš profesionalų, o daugiausiai iš šauktinių.

Kitas dalykas – OMON gretose tikrai yra žmonių, kurie atėjo, kad galėtų parodyti savo jėgą prieš kitus. Štai buvo paviešintas socialiniuose tinkluose susirašinėjimas tarp protesto akcijos dalyvės ir Gardine dirbančio OMON pareigūno – į klausimą „kodėl taip elgiesi?“ jis atrašė, kad patinka mušti žmones, ten buvo pavartotas necenzūrinis žodis. Tai irgi truputį parodo kai kurių OMON pareigūnų savimone ir supratimą, ko jie ten atėjo tarnauti“, – aiškina M. Vitkūnas.

Pastebima, kad, pavyzdžiui, Rusijoje, OMON gretos nuosekliai gausinamos, nuo 2007-ųjų iki 2014-ųjų, pareigūnų skaičius padvigubėjo iki 40 tūkstančių. Ekspertai tai sieja ne su šalies kriminogenine padėtimi, o veikiau su didėjančiu nepasitenkinimu esamu režimu, mat OMON yra itin lojali šalies vadovo atrama.

Šios pajėgos svarbios ir A. Lukašenkai, tačiau Baltarusijoje jų gretos išlieka nedidelės – apie pusantro tūkstančio. Ir nors Lukašenka kartoja apie iš Vakarų atkeliaujančius pavojus, daugiausiai grėsmių jis mato būtent viduje, todėl neproporcingai didelės pajėgos telkiamos būtent vidaus struktūrose.

„Baltarusijos kariuomenėje tarnauja 65 tūkst. žmonių, iš jų – 445 karai, kiti – civiliai, aptarnaujantis personalas. Tai daugmaž tris kartus daugiau nei Lietuvoje, bet, turint galvoje, kad pati Baltarusija triskart didesnė, tai yra jėgų balansas. Tą patį galima pasakyti ir apie pasieniečius – Lietuvoje turime apie 3 tūkst., Baltarusija – apie 12 tūkstančių. Baltarusija turi vidaus kariuomenę – tai Sovietų Sąjungos laikų palikimas, Baltijos šalyse taip pat turėjom panašius dalinius – buvo 1 ir 2 Vidaus tarnybos pulkai, iš esmė suformuoti pagal Sovietinės Vidaus kariuomenės pavyzdį, bet vėliau įvyko reforma, įkurta Viešojo saugumo tarnyba, kuri palaiko viešąją tvarką <...> ir yra ruošiama karo atveju ginti Lietuvą.

Ir tame mūsų padalinyje tarnauja apie tūkstantis pareigūnų, jie daugiausia mokosi iš prancūzų žandarmerijos. Šiuo atveju Baltarusijos – 11 tūkstančių karių. Matome didžiulį skirtumą. Kalbant apie policiją, Lietuvoje – 12 tūkst., Baltarusijos milicijoje – 70 tūkst., dar OMON apie pusantro tūkst. Ir dar Baltarusijoje yra spec. paskirties padalinis „Almaz“ – mūsų „Aro“ atitikmuo, elitinis policijos padalinys, ir Baltarusijos KGB, saugumo tarnyba, turi spec. paskirties dalinį „Alfa“. Vaikant demonstrantus Minske taip pat dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos kursantai, o Breste – ten dislokuoto desanto brigados kariai“, – vardija M. Vitkūnas.

Dar aną savaitę pasirodę vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, kuomet dalis pareigūnų, nusivylę kolegų elgesiu tramdant protestuotojus, uniformas tiesiog metė į šiukšlių konteinerius bei atsisakė toliau dirbti. Dar vėliau išplito vaizdai kaip Minsko Nepriklausomybės aikštėje skydus nuleidę pareigūnai leidosi ir apkabinami, dalis su protestuotojais bendravo, fotografavosi, o moterys į jų skydų skylutes kišo gėles.

Tada po Pasaulį pasklido žinia – OMON nuleido skydus! Tačiau specialistai atkreipia dėmesį – tai ne šių, specialiųjų pajėgų pareigūnai, o Vidaus kariuomenė, kuri į pagalbą OMON atkeliauja, kai protestų mastai itin dideli, o formuojama ji ne iš profesionalų, o daugiausiai iš šauktinių. Tačiau vidaus kariuomenės rimtis, o ir smarkiai sumažėjusi OMON agresija, specialistams optimizmo nekelia – Vidaus tvarkos struktūros labai lojalios, o jų nuolankumas A. Lukašenkai formuotas ne vienerius metus.

„Jėgos struktūros, jų yra bent kelios Baltarusijoje, yra pagrindinė atrama Lukašenkos išgyvenimui. Jos neleidžia žmonėms priversti Lukašenka išvažiuoti, apleisti postą ar panašiai“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius.

„Toks Lukašenkos ir jėgos struktūrų santykis kurtas daug metų, vidinės pajėgos yra labai gerai išplėtotos, lyginant su daugeliu kitų posovietinių valstybių. Jų lojalumas užtikrinamas, visų pirma, tikriausiai per socioekonominį elementą – mokama gerai, sukuriamas privilegijuotas statusas visuomenėje ir kartu sukuriama grėsmė, kad jeigu atsiranda atsitraukimas ir neberodomas lojalumas, pasekmės yra gerokai skaudžios.

M. Vitkūnas teigia, kad revoliucija tarnybose turėtų prasidėti generaliniame štabe, o OMON, tikėtina, liktų paskutinė nuo A. Lukašenkos pasitraukianti jėga.

Vienas dalykas – netgi fizinė grėsmė atsiranda, antras dalykas – netenki garantijų. Dar vienas veiksnys – neleisti jėgos struktūrų viduje susiformuoti bent kažkokioms ilgesnėms, stabilesnėms grupuotėms, klanams, kaip bepavadinsi. Vyksta nuolatinė rotacija, joks generolas neužsibūna tiek ilgai, kad galėtų sukurti savo asmeninį lojalumą iš kovotojų, smogikų pusės. Ir per to asmeninio lojalumo nebuvimą visi lieka priklausomi nuo Lukašenkos ar jo sūnaus.

Trečia – santykis su Rusija, tos jėgos struktūros yra apmokamos ir treniruojamos būtent bendradarbiaujant su Rusijos pajėgomis. Ką jos darys, kiek jos bus lojalios, šiek tiek priklauso ir nuo to kaip elgsiesi Rusija. Kol kas visi veiksniai rodo, kad, nepaisant tų atskirų atvejų, kai deginamos uniformos ir skelbiama, kad nebemušiu, nedarysiu, tos kritinės masės, kuri leistų sakyti, kad Lukašenka netenka jėgos struktūrų paramos, nėra“, – aiškina politologas.

Ekspertai teigia, kad jeigu kuri iš tarnybų ir sukiltų, mažai tikėtina, kad tai būtų OMON. Nors opozicija žada pareigūnams pasidavus jų neteisti ir atleisti, specialistai teigia, kad daug nežinoma apie juos ribojančius kontraktus. Dalis teigia, kad jiems gali grėsti ir didžiulės piniginės baudos, socioekonominių garantijų netekimas. Tikėtina, kad jie šiuo metu stebi ir racionaliai skaičiuoja, teigia L. Jonavičius.

„Jis turi tokį alternatyvų pasiūlymą, bet jo mąstymas koks: pasiūlymas suveiks tokiu atveju, jei šalyje įvyks tikra revoliucija, jeigu atsiras tikrai nauja valdžia, skaidri ir visokia kitokia teismų sistema. Ar tai garantuota šiandien Baltarusijoje? Ne, niekaip, nes Vakarai instituciškai negali padaryti rimtesnio poveikio be savo pozicijos peržiūrėjimo, o savo pozicija peržiūrėti nelabai nori.

Taigi atsiranda vėlgi racionalus skaičiavimas iš OMON pusės, kaštų skaičiavimai ir jie, bent jau mano supratimu, jie yra per dideli atsitraukimui. Nes čia yra ir tas pats Rusijos veiksnys. Gerai, sakykime, kažkiek OMON atsitrauks, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad net pasitraukus Lukašenkai ir atėjus kažkam naujam, labai tikėtina, kad tos pačios Rusijos įtaka bus labai didelė ir naujoje sistemoje ir naujame santykyje su Rusijos saugumo struktūroms bus daug problemų, kurios tikrai nevertos tų garantijų, kurias kažkokias, bet negarantuotas, duoda Vakarai.

Kita vertus, iš to alternatyvaus galios centro, Cihanouskajos ir protestuotojų, kol kas, OMON perspektyvoje žiūrint, nėra signalo, kad jie yra pasiryžę eiti iki galo. Todėl kol kas, net turėdami tokį pasiūlymą, greičiausiai laukia, nėra pasiryžę taip kankinti, bet taip pat ir nuleisti skydus iki galo“, – sako L. Jonavičius.

Tuo metu M. Vitkūnas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teigia, kad revoliucija tarnybose turėtų prasidėti generaliniame štabe, o OMON, tikėtina, liktų paskutinė nuo A. Lukašenkos pasitraukianti jėga.