Pasaulyje

2020.08.22 10:30

Įvykiai Baltarusijoje. Minsko centre vyko masinė protesto akcija

atnaujinta 18.34
BNS, ELTA, LRT.lt2020.08.22 10:30

Minsko centre šeštadienį vyksta protesto akcija, kurioje, preliminariu vertinimu, dalyvauja maždaug 3 tūkst. žmonių, pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL).

Pasak liudininkų, didžiulė kolona žmonių, nešinų baltai raudonai baltomis vėliavomis, eina Nepriklausomybės prospektu. Eidami pro KGB pastatą žmonės ėmė skanduoti: „Laisvės!“ ir „Tribunolas!“.

Kaip praneša platformos „Telegram“ kanalai, dalyje prospekto uždarytas automobilių eismas, bet važiuoti viešajam transportui leidžiama.

Anksčiau šeštadienį aikštėje prie Komarovo turgaus vyko taiki akcija prieš smurtą. Portalas onliner.by pranešė, kad moterys ir merginos su gėlėmis reikalavo nutraukti jėgos struktūrų savivalę, paleisti visus politinius kalinius, ištirti kankinimus įkalinimo vietose ir furgonuose kaliniams vežti bei žmonių dingimo ir mirties atvejus šalyje vykstančių protestų metu.

Pastarosios akcijos dalyvės, kurių, liudininkų teigimu, buvo per 5 tūkst., išsirikiavo į „solidarumo grandinę“.

Atnaujinta 17.30

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Baltarusijos valdžios priešininkai „dusina“ šalį, rengdami tolesnio spaudimo Rusijai scenarijus.

„Kai kas Rusijoje (dažnai tai matau žiniasklaidoje) sako: „ O, Baltarusijoje, o, Baltarusijoje ...“. Ne Baltarusijoje – tai pas jus, čia, vakarų pasienyje, spaudžia, dusina. Mes su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu sutarėme: mus čia dusina, kad paskui užsipultų Rusiją“, – žurnalistams vakariniame Gardino mieste sakė A. Lukašenka. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Tai – tramplinas, ir mes turime jį sunaikinti. Tai yra mūsų su prezidento Putinu bendra nuomonė“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas per mitingą Gardine autoritarinis lyderis pareiškė, kad Vakarų šalys atvirai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus.

„Šiandien yra žmonių, kurie stumia mus į nesantaikos ir neapykantos bedugnę. (...) Vakarų pasienyje neramu: žvanginama ginklais, grasinama, atvirai kišamasi į mūsų suverenios valstybės vidaus reikalus“, – sakė jis.

A. Lukašenka tvirtino, kad opozicijos protestai, krečiantys šalį nuo anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, yra organizuojami iš „Varšuvos ir Vilniaus“.

„Kurstytojai – ne jūs, ne baltarusiai. Jie tupi ten – prie Varšuvos, prie Vilniaus. Juk matote, kur tie „alternatyvininkai“ išbėgo? Kai kurie apsuko ratą per Rusiją, Ukrainą ir ten nusėdo“, – sakė jis per mitingą Gardine.

Anksčiau A. Lukašenka paskelbė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.

Reaguodamas į tai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad A. Alšenkos režimo kalbos apie Baltarusijai kylančias išorės grėsmes neturi jokio pagrindo, o taip siekiama nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.

„Režimas stengiasi bet kokia kaina nukreipti dėmesį nuo Baltarusijos vidaus problemų kalbėdamas apie menamas išorės grėsmes, kurios neturi nė menkiausio pagrindo“, – BNS atsiųstame komentare sakė prezidentas

Atnaujinta 17.13

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka savo naujam paskirtam Gardino apskrities gubernatoriui šeštadienį paliepė „užrakinti“ įmones, paskelbusias streikus demonstruojant solidarumą su opozicijos protestuotojais, laikančiais valstybės vadovo perrinkimą suklastotu ir reikalaujančius jo atsistatydinimo.

„Prašau gubernatoriaus, vykdomųjų komitetų pirmininkų: jeigu kas nors nenori dirbti – neverskite. Vis tiek jų nepriversime ir neįkalbėsime. Tačiau jeigu įmonė nedirba – nuo pirmadienio spyną ant vartų. Sustabdysime“, – per mitingą Gardine kalbėjo A. Lukašenka.

Pasak prezidento, tokiu atveju „žmonės atvės“, o „paskui išsiaiškinsime, ką pakviesti į šią įmonę“.

Autoritarinio lyderio A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.

Nuo rugpjūčio 13 dienos daugelyje Baltarusijos įmonių prasidėjo protestai ir streikai.

Anksčiau šeštadienį A. Lukašenka per susitikimą su Gardino srities tarybos deputatams netikėtai pasiūlė nauju gubernatoriumi išrinkti buvusį sveikatos apsaugos ministrą Vladzimirą Karaniką. Regiono įstatymų leidėjai balsavimu šią kandidatūrą patvirtino, nurodė valstybinė naujienų agentūra BelTa.

Anksčiau Gardino sričiai vadovavo gubernatorius Vladzimiras Kraucovas.

Atnaujinta 15.54

Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.

A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.

„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.

KSSO yra karinis aljansas, įkurtas žlugus SSRS. Jį sudaro Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija ir Armėnija.

„Kurstytojai – ne gardiniečiai, ne baltarusiai. Jie sėdi ten – Varšuvoje, Vilniuje. Ir matome, kur pabėgo tie alternatyvieji, juk jų niekas neengė ir nevarė iš Baltarusijos“, – pareiškė A. Lukašenka.

Pagrindinė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja prasidėjus krizei išvyko iš Baltarusijos į Lietuvą.

Tiesa, netrukus A. Lukašenka padėkojo šalims, kurios „remia Baltarusijos pastangas užtikrinti saugumą“, ir pareiškė, kad šalis su „užsienio grėsmėmis“ susitvarkys pati.

„Esu dėkingas vadovams tų šalių, kurios remia Baltarusiją, tačiau esu tikras, kad mes patys susitvarkysime“, – Gardine sakė A. Lukašenka.

Atnaujinta 10.15

Buvusi Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja pareiškė neplanuojanti kelti savo kandidatūros, jei bus surengti nauji rinkimai.

„Aš pati neplanuoju (kandidatuoti į prezidentus)", – interviu televizijos kanalui „Belsat“ sakė ji.

Šiuo metu Lietuvoje esanti S. Cichanouskaja dar kartą pabrėžė, kad užsienio valstybės neturėtų kištis sprendžiant krizę Baltarusijoje.

„Šis klausimas turėtų būti išspręstas šalies viduje be išorės kišimosi“, – pažymėjo buvusi opozicijos kandidatė.

„Būtent todėl buvo sukurta Koordinacinė taryba, kurią siūlome kaip tarpininkę derybose su valdžia siekiant nutraukti krizę ir surengti taikias derybas, kad galėtume kartu organizuoti naujus sąžiningus ir skaidrius rinkimus. Viskas turi būti nuspręsta šalies viduje“, – sakė ji.

Kalbėjo ir apie šeimą

„Belsat“ ji pasakojo, kad jos šeima nėra išskirtinė, tėvai dirba įprastus darbus. S. Cichanouskaja sakė palaikanti artimus ryšius tiek su tėvais, tiek su seserimi.

„Mes labai mylime ir visada remiame vienas kitą“, – sakė S. Cichanouskaja. Ji taip pat pasakojo, kad sunkiai išgyveno laiką, kurį turėjo praleisti atskirta nuo savo vaikų, kurie buvo išgabenti iš Baltarusijos dar prieš prezidento rinkimus.

Iššūkį A. Lukašenkai prezidento rinkimuose metusi S. Cichanouskaja „Belsat“ teigė, kad jei niekada neteko tiek daug laiko praleisti atskirtai nuo vaikų ir kad ji yra laiminga pagaliau Lietuvoje būdama su jais.

„Susitikimas su jais buvo labai šiltas. Jie labai pasiilgo savo mamos“, – kalbėjo ji.

Tiesa, kaip ir Vilniuje penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, duodama interviu „Belsat“ ji vis dar sakė nesanti pasiruošusi kalbėti apie tai, kas nutiko Baltarusijos rinkimų komisijos pirmininkės kabinete, kuriame ji buvo laikoma septynias valandas.

Baltarusiją jau beveik dvi savaites krečia masiniai protestai dėl suklastotais laikomų rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskalbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka. Rinkimų komisija paskelbė, kad A. Lukašenka surinko 80,1 proc., o jo pagrindinė varžovė S. Cichanouskaja – 10,12 proc. balsų.

Teisėsaugai brutaliai malšinant opozicijos šalininkų protestus buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Neramumai Baltarusijoje pareikalavo mažiausiai trijų demonstracijų dalyvių gyvybių, šimtai buvo sužeisti.

Nuo rugpjūčio 13 dienos daugelyje Baltarusijos įmonių prasidėjo protestai ir streikai.

Baltarusijos žurnalistai reikalauja atblokuoti svetaines, nutraukti spaudimą žiniasklaidai

altarusijos žurnalistų asociacija (BŽA) reikalauja, kad šalies valdžios institucijos atblokuotų interneto svetaines, liautųsi dariusios spaudimą žiniasklaidai ir užtikrintų spausdintų leidinių išleidimą.

Pasak šios visuomeninės organizacijos, „penktadienio vakarą sužinota, kad Informacijos ministerija apribojo Baltarusijos vartotojų prieigą prie įvairių žiniasklaidos priemonių ir politinių judėjimų svetainių“.

„Tarp žinomiausių – „Radio Svoboda“ (Laisvės radijas), televizijos kanalas „ Belsat “, „Euroradio“, laikraštis „Solidarnost“, Udf.by, „The Village“, By.tribuna.com, „Vitebskij kurjer“, „Narodnyje Novosti Vitebska“, „Masheka.by“, valdžios uždaryto žmogaus teisių centro „Viasna“ svetainė“, – sakoma BŽA pareiškime.

Nuo rugpjūčio 9 dienos iki šiol vartotojams nepasiekiamas ir pačios asociacijos – Tarptautinės ir Europos žurnalistų federacijų narės – tinklapis.

Penktadienį dėl valstybinės spaustuvės kaltės neišėjo laikraščių „Narodnaja Volia“ “ir „Komsomolskaja Pravda“ Baltarusijoje numeriai. Spaustuvė tvirtina, kad sugedo spaudos mašina.

Kaip nurodoma BŽA pranešime, išleisti „Komsomolskaja Pravda“ numerį sutrukdyta jau trečią kartą.

Asociacija mano, kad valdžia riboja prieigą prie interneto svetainių ir trukdo išleisti spausdintus leidinius siekdama blokuoti informaciją apie po Baltarusijos prezidento rinkimų kilusius protestus ir smurto naudojimą prieš jų dalyvius.

Žurnalistų organizacija „laiko tokius veiksmus netiesiogine cenzūra ir trukdymu teisėtai žiniasklaidos veiklai Baltarusijoje“ ir „teigia, kad dėl šių veiksmų ne tik pažeidžiamos žurnalistų ir žiniasklaidos teisės, bet ir ribojama šalies piliečių konstitucinė teisė gauti išsamią, patikimą ir savalaikę informaciją“.

BŽA taip pat reikalauja, kad šalies valdžia nedelsdama nutrauktų spaudimą žiniasklaidai, užtikrintų nenutrūkstamą spausdintų leidinių išleidimą, atblokuotų prieigą prie užblokuotų svetainių, ir ragina Baltarusijos bei tarptautines organizacijas paremti šį pareiškimą.

A. Lukašenka atvyko stebėti karinių pratybų prie Gardino

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašanka šeštadienį atvyko stebėti karinių pratybų netoli Gardino esančiame poligone, šalyje tvyrant didelei įtampai po anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Valstybės vadovui bus pranešta apie kompleksinių taktinių mokymų dalyvaujant jungtinei [pajėgų] grupei Gardino taktiniame ruože tikslus“, – sakoma naujienų agentūros BelTA pranešime.

Nurodoma, kad per 6-osios atskirosios gvardijos mechanizuotosios brigados pratybas A. Lukašenka planuoja aplankyti 52-ojo tankų bataliono susitelkimo vietą, raketų diviziono vadavietę ir salvinės raketų ugnies sistemų divizioną.

Baltarusiją šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad šaliai iškilo karinės intervencijos per vakarinę sieną grėsmė, siekiant „atkirsti“ Gardino apskritį.

„Nes jos [Vakarų šalys] išsikėlė tikslą visų pirma atkirsti šią teritoriją – Gardino. Jau ir Lenkijos vėliavas neseniai iškėlė“, – prezidento žodžius citavo BelTA.

„Šiuo metu tėvynei iškilęs pavojus. Negalime juokauti. Juolab kad tai ne silpnos pajėgos – NATO. Todėl perspėjau Rusijos prezidentą apie Baltarusijoje besiklostančią padėtį. Mes visiškai vienas kitą suprantame; turime atitinkamą sutartį KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties) ir sąjunginės valstybės pagrindu“, – aiškino A. Lukašenka.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau šią savaitę sakė, kad į šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas reikia reaguoti ramiai, jos grėsmės nekelia.

„Iš esmės situacija tokia, kad būtų tiesioginė karinė grėsmė, tai yra puolamosios pajėgos, tikrai to nematome. O kaip mes turime reaguoti? Manau, kad ramiai, kadangi eskalaciniai veiksmai iš Baltarusijos pusės nukreipti į vidų, į propagandines žinutes. Matyt, kad jie tik ir lauktų mūsų atsako“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

„Nėra tokių grėsmių, kad reikėtų kaip nors specifiškai reaguoti karine prasme“, – teigė jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad šalia Gardino prasidėjusios karinės pratybos – planuotos, tik buvo paankstintos.

Be to, šalia Gardino esantis Gožos poligonas yra mokymuose dalyvaujančių karinių pajėgų pratybų vieta.

„Pagrindinė pratybų vieta yra Gožos poligonas, tai visiškai arti Lietuvos sienos, grubiai tariant tarp Druskininkų ir Varėnos. Ten koncentruojasi didžioji dalis pratybų, kai kurie pajėgumai yra Astravo rajone, ten, kur nėra karinio poligono. Ten daugiausia koncentruojamasi į oro gynybą ir poreikį ginti Astravą“, – sakė R. Karoblis.

Baltarusijoje vykstant masiniams protestams prieš A. Lukašenkos režimą, šis sekmadienį perspėjo apie NATO grėsmę, o Gynybos ministerija pranešė, pradedanti ruoštis karinėms pratyboms greta Lietuvos sienos.

„Spalvotosios revoliucijos“

Lankydamasis poligone A. Lukašenka tvirtino, kad šalyje realizuojamas „spalvotosios revoliucijos“ scenarijus, tačiau taip pat pasitelkiamas „išorinis veiksnys“.

„Viskas aišku. Kaip ir manėme, viskas vyksta pagal spalvotųjų revoliucijų planą, aštrinant šalyje vidaus politikos padėtį. Situacijos originalumas ir ypatumas – kad įtrauktas išorinis veiksnys, kas būna ne visada. Paprastai jie eskaluoja [padėtį] viduje, nuverčia esamą valdžią. Tačiau kadangi mūsų valdžia tebėra – smarkiai priešinasi, įtraukė išorinį faktorių“, – prezidento žodžius citavo BelTA.

A. Lukašenka pavedė gynybos ministrui ir Vakarų operatyvinės vadovybės viršininkui dėti visas pastangas, kad „visų pirma būtų apgintas vakarų Baltarusijos perlas, kurio centras – Gardinas“.

Jis pridūrė, kad tai turi būti daroma „naudojant pačias griežčiausias priemones mūsų šalies teritoriniam vientisumui ginti“.

A. Lukašenka nurodė kariuomenei numalšinti bandymus „sukelti revoliuciją“ Baltarusijoje

Aliaksandras Lukašenka šeštadienį nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą, paskelbė valstybinė Baltarusijos žiniasklaida.

65-erių A. Lukašenką Baltarusiją valdė pastaruosius 26 metus, tačiau šiemet susidūrė su didžiausiu pilietinės visuomenės pasipriešinimu iki šiol.

Lankydamasis karinėje bazėje Gardine, netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų, A. Lukašenka pareiškė, kad užsienio jėgos bando sukelti revoliuciją Baltarusijoje.

„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Oficialiais duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,1 proc. balsų, opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyta apie 6 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.

Baltarusijos opozicijos veikėjas V. Cesleris dėl grasinimų pasitraukė iš šalies

Iškilus Baltarusijos menininkas ir dizaineris Vladzimiras Cesleris nurodė išvykęs iš šalies dėl grasinimų susidoroti, bet teigė liksiantis opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos nariu, šeštadienį pranešė naujienų portalas tut.by.

„Konkrečių grasinimų iš konkrečių žmonių nebuvo, bet man pasakė: „Tu ką, nori, kad tave užvoluotų į asfaltą?“ Draugai pasiūlė pagalbą ir, galima sakyti, mane pervežė. Aš – saugioje vietoje. Aišku, toliau dirbsiu Baltarusijos labui. Ir, tikiuosi, greitai grįšiu namo“, – V. Ceslerį citavo tut.by.

Menininkas pridūrė, kad liks Koordinacinės tarybos, įkurtos pagrindinės opozicijos kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva ir turinčios rūpintis taikiu valdžios perdavimu po rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, narys.

Baltarusijos generalinis prokuroras Aliaksandras Kaniukas šią savaitę paskelbė, kad Koordinacinės tarybos veikla prieštarauja šalies konstitucijai ir yra nukreipta į „valdžios užgrobimą“. Dėl šios priežasties Baltarusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamų raginimų imtis veiksmų, kuriais siekiama padaryti žalą nacionaliniam saugumui.

Autoritarinio lyderio A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.