Pasaulyje

2020.08.14 16:09

Nausėda: nepakanka Baltarusijos sugrąžinti į ankstesnę padėtį, privaloma surengti demokratinius rinkimus

atnaujinta 17.13
LRT.lt, Ramūnas Jakubauskas, BNS, Lukas Blekaitis, Valentina Gudienė, ELTA2020.08.14 16:09

Penktadienį Vilniuje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda susitinka Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. G. Nausėda teigia, kad tikisi netrukus sustabdyti smurtą Baltarusijoje, bet šalyje turi būti surengti laisvi ir demokratiniai rinkimai.

G. Nausėda pasidžiaugė estų kolegės vizitu COVID-19 pandemijos sąlygomis, pasveikino šalį artėjančios nepriklausomybės dienos proga.

Prezidentai aptarė bendradarbiavimo klausimus energetikos ir saugumo, gynybos srityse.

„Randame labai daug sutarimų ir praktiškai neturime esminių nuomonių skirtumų“, – teigia G. Nausėda.

Nausėda: Baltarusija privalo surengti laisvus ir demokratiškus rinkimus

Neišsprendė elektros klausimo

„Lietuva ir toliau teigia ir kartoja, kad mes negalime traktuoti Astravo AE kaip saugaus projekto. (...) ji pradėta eksploatuoti arba bus pradėta neįgyvendinus visų saugumo reikalavimų“, – sako Lietuvos vadovas.

K. Kaljulaid nurodė, kad klausimo dėl elektros energijos pirkimo iš trečiųjų šalių – pavyzdžiui Baltarusijos – penktadienį išspręsti nepavyko. Lietuva stengiasi palenkti kaimynines valstybes, kad šios atsisakytų pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, kuri gali būti pagaminta Astravo AE.

„Lietuva ir toliau tvirtai teigia ir kartoja, kad negalime traktuoti Astravo AE kaip saugaus projekto ir kad Astravo AE yra pradėta ar norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų saugumo reikalavimų. Tai nėra priimtina ir tokios elektros pirkti negalime. Šiuo tikslu toliau vyksta konsultacijos ir derybos su Baltijos kaimynais ir tikiuosi, kad vienaip ar kitaip su EK įsitraukimu šį klausimą išspręsime“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Kaip suprantu, Estijos nuostata panaši – galėtume tikėtis kaip galima greičiau šį projektą įgyvendinti, po kurio atkristų daug klausimų, kurie šiandien yra aktualūs ir neduoda mums ramybės“, – pridūrė prezidentas.

Estijos prezidentė po susitikimo pasidžiaugė, kad sinchronizacijos planas sparčiai juda į priekį, nors ir yra neišspręstų klausimų dėl Astravo AE.

„Yra nedaug projektų, kurie laikosi savo grafiko ir biudžeto, bet šis projektas yra vienas jų. Projektas juda gerai, bet nėra išspręstas klausimas dėl elektros pirkimo iš trečiųjų šalių. Šiandien irgi negalėjome priimti jokių galutinių sprendimų. Bet galiu patikinti, kad Estijos interesas yra išspręsti šią problemą. Labai vertinu, kad galiu išgirsti Lietuvos poziciją tiesiai iš Lietuvos prezidento. Turime siekti greito galutinio sprendimo, kad galėtume tęsti kitus Europos projektus“, – sakė K. Kaljulaid.

Anot jos, visos šalys turi bendrą tikslą išeiti iš Rytų elektros žiedo (BRELL).

„Daugiašalių sutarčių sudarymo klausimai yra tokie, kad yra daug įvairių nuomonių ir siekių, visur turime ieškoti kompromisų. Esu įsitikinusi, kad turime bendrą tikslą – kuo greičiau išeiti iš BRELL sistemos ir sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europos tinklais“, – teigė Estijos prezidentė.

Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid

Dėmesys Baltarusijai

G. Nausėda džiaugėsi, kad Estija parėmė Lietuvos iniciatyvą taikiai sureguliuoti situaciją Baltarusijoje. Iniciatyvą taip pat remia Latvija ir Estija.

Jis pasiūlė Minskui trijų punktų planą, kuris padėtų stabilizuoti padėtį šalyje. Padėčiai nesikeičiant Lietuvos vadovas grasino sankcijomis Baltarusijos valdžiai, šią idėją palaiko ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Penktadienį ES užsienio reikalų ministrai aptars sankcijų įvedimo galimybę.

Jei to nepavyks padaryti, G. Nausėda nurodo, kad bus galima svarstyti kitas opcijas – pavyzdžiui sankcijų Minsko režimui įvedimą.

„Sankcijų klausimas yra papildantis iniciatyvas, kurias teikėme mes. Aš matau tam tikrą eiliškumą. Manau, kad pirmiausia turime išbandyti visas priemones, kurios natūraliai prašosi svarstomos tokioje situacijoje, kurioje liejamas nekaltų žmonių kraujas. Tai, pirmiausia, yra taikaus susitarimo priemonės“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos lyderiai siūlėsi tarpininkauti Minsko ir protestuotojų derybose. Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad Baltarusijos režimas yra pasirengęs kalbėtis.

Anot G. Nausėdos, diplomatinių kanalų duomenimis, pasiūlymus Minskas seka ir šiek tiek pavyko pristabdyti kraujo praliejimą.

„Tikiuosi, kad jį netrukus pavyks visiškai sustabdyti“, – sakė Lietuvos vadovas.

Anot jo, „galima tik svarstyti ir spėti, kas nugalėjo“ sekmadienio rinkimuose, bet greičiausiai tai nebūtų A. Lukašenka. Jis vėl pakartojo, kad Baltarusija privalo surengti laisvus ir demokratiškus rinkimus, nepakanka tik grįžti į ikirinkiminę padėtį. Tada Baltarusija turėtų teisėtą valstybės vadovą, sako Lietuvos prezidentas.

„Tai pirmiausiai gyvybinis pačios Baltarusijos interesas“, – teigia G. Nausėda.

K. Kaljulaid pasakoja, kad estai palaiko baltarusius, rengia solidarumo akcijas Taline.

„Paprašiau, kad Lietuvos prezidentas pasakytų, nes mes esame toliau, kaip galėtume geriau prisijungti prie iniciatyvos. Ir jis pažadėjo tą padaryti“, – sakė K. Kaljulaid.

Estijos vadovė K. Kaljulaid, pirmą kartą atvykusi oficialaus vizito į Lietuvą, sakė netoleruojanti Baltarusijos valdžios veiksmų ir nepripažįstanti prezidento rinkimų rezultatų.

„Buvusių rinkimų negalima laikyti laisvais ir demokratiškais. Deja, žinome nedaug, nes nepriklausomų stebėtojų Baltarusijoje nebuvo. Visa tai neleidžia pripažinti rinkimų rezultatų. Jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus yra netoleruotinas“, – žurnalistams sakė K. Kaljulaid.

Ji teigė, kad Estija yra pasiūliusi Europos Sąjungai susodinti Baltarusijos valdžią ir opoziciją prie derybų stalo.

Ketvirtadienį duodamas interviu britų televizijai „Sky News“ G. Nausėda pareiškė, kad A. Lukašenka nėra teisėtas Baltarusijos prezidentas, nes sekmadienį vykę rinkimai nebuvo demokratiniai ir laisvi.

Rusijos klausimas

Vadovų pokalbyje aptarti Lietuvos ir Estijos santykiai su Rusija. Konstatuota, kad Rusija siekia dalyti Europą ir pasaulį į įtakos sferas, naudodama įvairius galios svertus ir priemones, tokius kaip dezinformacija, istorinis revizionizmas, nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) projekto paleidimas.

Taip pat sutarta dėl būtinybės spartinti sinchronizacijos su kontinentine Europa įgyvendinimo procesą, kuris taptų energetinės nepriklausomybės pagrindu Baltijos šalims. Estija pritarė sieksianti šį projektą įgyvendinti kuo greičiau, geriausia iki 2025 m. lygiagrečiai su „HarmonyLink“ tiesimu. Sinchronizacijos spartinimą šalys žada įgyvendinti pasitelkdamos visas įmanomas priemones.

Susitikime, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ES, Rytų partnerystės ir Trijų jūrų politinės darbotvarkės, pasidalyta mintimis dėl galimybių dar labiau stiprinti Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą. Pasak prezidento G. Nausėdos, auganti šalių tarpusavio prekyba rodo pozityvią tendenciją, kurią svarbu išlaikyti, ypač koronaviruso padarinių kontekste. Pabrėždamas Lietuvos ir Estijos lyderystę finansinių technologijų srityje, prezidentas Estijos vadovei padovanojo pirmąją pasaulyje Lietuvos skaitmeninę numizmatinę kolekcinę monetą „LBCoin“.