Pasaulyje

2020.08.14 07:13

Protestai Baltarusijoje. Po penkių naktų pragaro Minske vyksta taiki akcija: budintiems kariams – apkabinimai ir šypsenos

prie Vyriausybės susirinko apie 30 tūkst. žmonių; Lukašenka ragina baltarusius „nelįsti į gatves“; atnaujinta 23.11
Ignas Kinčinas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, ELTA, Ignas Jačauskas, BNS 2020.08.14 07:13

Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad Minskas yra pasiruošęs „konstruktyviam ir objektyviam“ pokalbiui su užsienio valstybėmis apie sekmadienio rinkimus, rašo agentūra AFP. Vakare vietoje esantys žurnalistai pranešė, kad Minsko Nepriklausomybės aikštėje šalia Vyriausybės rūmų susirinko keli tūkstančiai žmonių, skanduodami „Išeik“, „Skaičiuok balsus“. Tiesa, budintys pareigūnai ir kariai nesiėmė brutalių veiksmų, kaip tai buvo daroma pastarąsias penkias naktis iš eilės, atvirkščiai, penktadienį patys buvo apdovanoti šypsenomis ir apkabinimais.

Atnaujinta 23.09

Penktadienį į aikštę susrinko apie 30 tūkst. žmonių

Tęsiantis protestams Baltarusijoje, Minsko Nepriklausomybės aikštėje šalia Vyriausybės rūmų buvo susirinkę apie 30 tūkstančių žmonių. Skelbiama, kad dalis atvykusiųjų – Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, kurie ėjo kolona Minsko gatvėmis. Šiandien nuo ryto daugelyje Baltarusijos sostinės gatvių žmonės rikiavosi į solidarumo grandines. Minske esantis Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta pasakoja, kad šiandien saugumo pajėgos jėgos nenaudojo.

„Šiandien tęsiasi streikas visoje Baltarusijoje. Tai nėra jau keletas gamyklų atskiruose miestuose, tai yra visa Baltarusija. Kas liečia Minską, kur ir pats esu, žmonės priėję prie įėjimo į Vyriausybės rūmus, jie tiesiog atsisėdo reikalaudami pokyčių, skaidrių rinkimų. Žmonės skandavo gamyklų pavadinimus, tokiu būdu palaikant streiką visoje šalyje. Jokių pasireiškimų, pozicijų ar grasinimų iš kariškių nebuvo. Buvo sutelktos jėgos, jos nebuvo panaudotos, bet tai nereiškia, kad režimas neis iki galo“, – LRT RADIJUI sakė Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovas M. Milta.

Atnaujinta 21.37

Žiniasklaidos grupės skelbia, kad Baltarusijoje sulaikyta dešimtys žurnalistų

Žurnalistų organizacijos skelbia, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 70 žurnalistų, kurie rengė pranešimus apie įtariamus pažeidimus per šį savaitgalį vykusį prezidento rinkimų balsavimą.

Ketvirtadienio duomenimis 23 žurnalistai yra ir toliau kalinami, pranešė organizacija „Reporteriai be sienų“, citavusi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pateiktą pranešimą. Remiantis pranešimu, žurnalistais dirbantys žmonės buvo suimami atsitiktinai, jie buvo mušami, kai kuriais atvejais uždaromi ilgam laikotarpiui.

Taip pat pranešama, kad prieš 29 žurnalistus saugumo pareigūnai panaudojo jėgą, septyni patyrė sunkių sužalojimų.

„Toks žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas Europoje yra visiškai nepriimtinas“, – teigė grupės pavaduojanti vyriausioji redaktorė Catherine Monnet.

Atnaujinta 20.30

Lukašenka tvirtina, kad prieš Baltarusiją prasidėjo agresija

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad prieš jo šalį prasidėjo agresija, teigdamas, kad po ginčijamų rinkimų prasidėję protestai organizuojami iš užsienio, o juose esą dalyvauja žmonės su „geroka kriminaline praeitimi“.

„Šiandien jau čia privažiavo iš Lenkijos, Olandijos, Ukrainos, iš tos „Atvirosios Rusijos“, Navalno ir taip toliau ir panašiai. Jau prasidėjo agresija prieš šalį“, – per pasitarimą su Saugumo taryba kalbėjo valstybės vadovas; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Jis pareiškė nemanąs, kad Baltarusijoje „yra kažkokia katastrofa ar bent pernelyg įtempta padėtis, nors užtenka problemų ir klausimų, kuriuos būtina spręsti“.

„Šiandien jau absoliučiai aiškiai matome, kas vyksta. Matome šiandien veikiančius asmenis. Kaip ir kalbėjome, viso to iniciatoriai ir organizatoriai yra užsieniečiai. Priešakyje yra žmonės, turintys nusikalstamą praeitį – geroką kriminalinę praeitį. Na ir mūsiškiai – tiek vaikai, tiek jau visai nebe vaikai“, – pridūrė prezidentas.

„Sakykite, kaip čia gali elgtis kariškis? Ką man daryti šioje situacijoje? Ar norite, kad sėdėčiau ir laukčiau, kol Minskas bus apverstas aukštyn kojomis? Taigi, vėliau padėties nestabilizuosime. Todėl turime sustoti, paimti galvą į rankas ir nusiraminti. Ir leisti mums atkurti tvarką, susitvarkyti su tais, kas čia atvyko“, – pabrėžė A. Lukašenka.

„Nelįskite į gatves“

A. Lukašenka taip pat patarė baltarusiams vengti rodytis gatvėse esant dabartinei situacijai.

„Nelįskite jūs dabar į gatves! Supraskite, kad jūs ir mūsų vaikai naudojami kaip patrankų mėsa!“ – sakė A. Lukašenka.

Jis taip pat ragino paauglių ir jaunuolių tėvus „pasižiūrėti, kur yra jūsų vaikai“.

Tuo pat metu A. Lukašenka pareiškė neturįs priekaištų dėl saugumo pajėgų veiksmų protestuotojų atžvilgiu.

„Šiandien negaliu niekam reikšti pretenzijų. Negaliu. Nes matote, kaip vystosi situacija. Vienintelis dalykas, aš paprašysiu ministro ir kitų: mes vis dar esame slavai. Jei žmogus jau nukrito ir guli, nereikia jo mušti. Tai yra, turi būti tam tikras stabdis“, – sakė jis.

Atnaujinta 19.42

Tūkstančiai žmonių susirinko prie Vyriausybės rūmų Minske

Minsko Nepriklausomybės aikštėje šalia Vyriausybės rūmų penktadienį susirinko keli tūkstančiai žmonių, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas. Nemaža dalis atvykusiųjų – Minsko traktorių gamyklos darbuotojai, kurie ėjo kolona Minsko gatvėmis. Kai žmonės atvyko į aikštę, čia įsikūrusi Raudonoji bažnyčia pradėjo skambinti varpais.

Keli tūkstančiai žmonių stovi prie įėjimo į Vyriausybės rūmus ir skanduoja „Išeik“, „Skaičiuok balsus“, „Tegyvuoja Baltarusija“.

Vyriausybės rūmus saugantys apsauginiai žmonių nevaiko, žmonės šaukia jiems „Šaunuoliai“.

Anot „Telegram“ kanalų, merginos puolė apkabinti kordone stovinčius saugumo pajėgų pareigūnus.

Jie, savo ruožtu, atsargiai nustūmė protestuotojus toliau nuo Vyriausybės rūmų pastato. Žmonės šiek tiek pasitraukė, bet aikštės nepaliko.

Gatvės neuždarytos, toliau veikia viešasis transportas. Žmonės skanduoja „Tegyvuoja Baltarusija!“, „Skrisk!“, „Rinkimai!“. Protesto akcija vyksta taikiai.

Maždaug 100–120 žmonių grupė atsisėdo priešais Lenino paminklą prie įėjimo į Vyriausybės rūmus. Saugumo pajėgų pareigūnai stovi nejudėdami, niekaip nereaguoja į tai, kas vyksta.

Vyriausybės rūmų kordone yra 30–40 vidaus kariuomenės karių. Kartais prie jų prieina merginos su gėlėmis ir užduoda klausimus, taip pat ir apie galimą protestuotojų sulaikymą. Atsakydamas vienas iš saugumo pareigūnų teigė, kad jei žmonės ir toliau elgsis taip pat kultūringai ir taikiai, tada „nieko neatsitiks“.

„Kiek jūsų, o kiek mūsų. Jei bus taip, kaip yra dabar, niekas jūsų nepalies“, – sakė pareigūnas.

Atnaujinta 17.44

Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič paragino Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti susirinkimų ir žodžio laisvę ir sakė, kad organizacija yra pasirengusi padėti Minskui vykdyti reformas.

„Padėtis Baltarusijoje ir toliau kelia susirūpinimą“, – sakė generalinė sekretorė penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ ET spaudos tarnybos atsiųstame pranešime.

„Aš raginu Baltarusijos valdžios institucijas užtikrinti susirinkimų ir žodžio laisvę, susilaikyti nuo taikių protestuotojų arešto ir nuo bet kokio žiauraus elgesio su protestuotojais“, – pabrėžė M. Pejčinovič Burič.

„Baltarusija turi visapusiškai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir tai daryti nedelsdama“, – pažymėjo ET vadovė.

„Europos Taryba ir jos ekspertų struktūros yra pasirengusios bendradarbiauti su Baltarusija palaikant būtinų reformų proceso įgyvendinimą“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 17.21

Sviatlana Cichanouskaja penktadienį pasiūlė įkurti Koordinavimo tarybą valdžios perdavimui užtikrinti.

„Atsižvelgdama į tai, kas vyksta šalyje, ir į būtinybę imtis skubių priemonių teisėtumo atkūrimui Baltarusijoje, aš, Sviatlana Cichanouskaja, inicijuoju Koordinavimo tarybos sukūrimą, kad būtų užtikrintas valdžios perdavimas“, – penktadienį paskelbtame pranešime teigė ji.

S. Cichanouskaja paragino tarptautinę bendruomenę, Europos šalis padėti jos štabui organizuoti dialogą su Baltarusijos valdžia.

Ji pažymėjo, kad į Koordinavimo tarybą gali patekti pilietinės visuomenės atstovai, gerbiami ir žinomi baltarusiai, savo srities profesionalai.

„Aš įpareigoju savo patikėtinę Olhą Kovalkovą ir advokatą Maksimą Znaką priimti prašymus iš organizacijų ir piliečių susivienijimų iškelti tarybos narius“, – pridūrė S. Cichanouskaja.

„Prašau susivienyti į Koordinavimo tarybą. Mums labai reikia jūsų pagalbos ir patirties. Mums reikia jūsų ryšių, kontaktų, ekspertų patarimų ir palaikymo. Į šią koordinavimo tarybą turėtų būti įtraukti visi, kuriuos domina dialogas ir taikus valdžios perdavimas: darbo kolektyvai, partijos, profesinės sąjungos ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos“, – sakė ji.

Be to, ji paragino valdžios institucijas pademonstruoti pasirengimą dialogui su žmonėmis.

„Tai reiškia, kad reikia paleisti visus sulaikytus asmenis. Tai reiškia, kad reikia pašalinti OMONą ir karius iš miestų gatvių. Tai reiškia, kad reikia iškelti baudžiamąją bylą prieš tuos, kurie davė neteisėtus įsakymus mušti ir šaudyti į žmones“, – tęsė S. Cichanouskaja.

Ji taip pat pareiškė užuojautą nukentėjusiesiems per protestus ir paragino saugumo pareigūnus nevykdyti neteisėtų įsakymų.

„Kalbėkitės su savo viršininkais, sustabdykite kraujo praliejimą. Prisiekėte tarnauti Baltarusijos Respublikai ir savo tautai. Mes, žmonės, būsime dėkingi visiems, kurie stos į tautos pusę“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Zelenskis ragina nutraukti smurtą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino kaimyninės Baltarusijos valdžią nutraukti neteisėtus sulaikymus ir represijas prieš protestuotojus.

Ukraina yra susidomėjusi įvykiais Baltarusijoje ir ragina šios šalies piliečius rasti „išskirtinai taikų ir demokratinį šio socialinio ir politinio konflikto sprendimo būdą“, feisbuke penktadienį rašė V. Zelenskis.

Valdžia turėtų „kategoriškai susilaikyti nuo neteisėtų sulaikymų ir smurto“, pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad trečiadienį sulaikyti trys ukrainiečių aktyvistai ir žurnalistai jau paleisti.

Atnaujinta 15.31

Latvija jungiasi prie Lietuvos iniciatyvos ir antradienį šaukia neeilinį Saeimos posėdį dėl situacijos Baltarusijoje – tikimasi priimti deklaraciją reaguojant į smurtą bei neskaidrius rinkimus šalyje.

„Panašu, kad vienu metu, tą pačią dieną, t.y. ateinantį antradienį vyks neeiliniai plenariniai posėdžiai tiek Seime, tiek ir Saeimoje, skirti priimti rezoliucijoms dėl situacijos Baltarusijoje. Mūsų Užsienio reikalų komitetas suplanavo posėdį pirmadienį – jie pateiks rezoliucijos projektą ir kitą dieną aš planuoju neeilinį posėdį“, – BNS penktadienį Panevėžyje sakė Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

Anot jos, Latvija kaip ir Lietuva palaiko asmenines sankcijas už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą atsakingiems Baltarusijos pareigūnams.

„Akivaizdu, Latvija remia asmenines sankcijas asmenims, atsakingiems už bandymą palaužti protestus, už naudojamą jėgą prieš taikius protestuotojus, asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą. Mes – už asmenines sankcijas, akivaizdu, ir mums reikia priimti bendrą poziciją Baltijos valstybėse, tarp ES valstybių, dėl Baltarusijos“, – sakė ji.

Latvijos parlamento pirmininkė pabrėžė, jog situacija Baltarusijoje greitai keičiasi, kaip ir „mūsų supratimas, kas vyksta Baltarusijoje“.

Komisija kartoja rezultatą

Aliaksandrui Lukašenkai lojali Centrinė rinkimų komisija (CRK) penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.

„Komisijos sprendimu patvirtinti rinkimų rezultatai. Baltarusijos Respublikos prezidentu išrinktas Aliaksandras Ryhoravičius Lukašenka“, – sakoma CRK pranešime.

Komisijos tvirtinimu, Andrejus Dmitrijevas gavo 1,21 proc., Hana Kanapatskaja – 1,68 proc., o Siarhejus Čeračenas – 1,14 proc. balsų. Prieš visus kandidatus esą balsavo 4,59 proc. rinkėjų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 84,28 proc., teigia CRK.

Posėdis faktiškai vyko slapta: apie jį nebuvo skelbiama, į jį nebuvo pakviesta žiniasklaidos atstovų, nevyko posėdžio vaizdo transliacija.

Reikalauja naujų rinkimų

Baltarusijoje tardymo izoliatoriuje laikomo buvusio pretendento į prezidento postą Viktaro Babarykos štabas pareikalavo valdžios iki rugsėjo 15 dienos organizuoti naujus valstybės vadovo rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.

„Iki rugsėjo 15 dienos surengti naujus sąžiningus rinkimus dalyvaujant visiems alternatyviems kandidatams ir stebint tarptautinėms organizacijoms, su naujomis rinkimų komisijomis, nauja Centrine rinkimų komisija, vaizdo stebėjimo kameromis, atviru balsų skaičiavimu“, – rašoma V. Babarykos štabo pareiškime.

Štabas taip pat reikalauja nedelsiant nutraukti fizinės jėgos naudojimą ir sulaikymus, tuojau pat paleisti visus politinius kalinius, taip pat asmenis, sulaikytus per taikias akcijas ir protestus.

Be to, štabas pranešė, kad V. Babarykos advokatams jau savaitę neleidžiama su juo susitikti. Jie nematė savo ginamojo nuo praėjusio penktadienio.

„Tai neteisėta ir šiurkščiai pažeidžia ginamojo ir advokatų teises. Reikalaujame įleisti advokatus!“ – rašoma pareiškime.

Atnaujinta 14.45

Minsko traktorių gamykla sustabdė savo darbą po darbuotojų ir administracijos susitikimo. Nėra aišku, ar darbą tęs antroji pamaina, ar visi gamyklos darbuotojai streikuos solidarizuodamiesi su baltarusių protestuotojais, rašo leidinys „Naša Niva“.

Protestai tęsiasi

Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentai, žiniasklaida, „Telegram“ kanalai ir liudininkai, daugelyje Minsko gatvių žmonės jau nuo ryto pradėjo rikiuotis į „solidarumo grandines“. Kaip ir ankstesnėmis dienomis, šiose akcijose vyrauja moterys, rankose jos laiko gėles.

Portalas tut.by pranešė, kad netoli 5-osios ligoninės „solidarumo grandinę“ suformavo gydytojai. Jie rankose laiko plakatus su užrašais „Gana mušti mūsų vyrus“, „Medikai prieš smurtą“. Pasak dalyvių, penktadienį jie apsirengę juodais rūbais, protestuodami prieš žiaurų elgesį su sulaikytaisiais.

Prie filharmonijos susirinko muzikantų ir mokytojų. Kai kurie iš jų atsinešė plakatų su užrašais „Mokytojai prieš smurtą“, „Mokytojai prieš melą“, „Mes – sąžiningi mokytojai“, „Mes – taikūs žmonės“, „Už ką mus muša?“ ar lentelių su pavadinimais mokslo įstaigų, kuriose jie dirba.

Kiek anksčiau prie jų buvo prisijungę kandidatas į prezidentus Andrejus Dmitrijevas bei kandidatės Sviatlanos Cichanouskajos bendražygė ir prie rinkimų neprileisto Viktaro Babarykos štabo vadovė Maryja Kalesnikava.

Į mokytojų eitynes kai kurie atėjo su vaikais. Prie mokytojų prisijungė ir tie, kas anksčiau dirbo šioje srityje, taip pat praeiviai. Automobiliai, įskaitant greitosios pagalbos mašinas, palaiko juos garso signalais.

Akcijos dalyviai, einantys Švietimo ministerijos link, ragina ministrą Iharį Karpenką užmegzti su jais dialogą.

Anksčiau Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto absolventai paragino pedagoginių institucijų absolventus ir švietimo sistemos darbuotojus, taip pat mokyklų mokytojus „pasmerkti sukčiavimą“ rinkimų metu.

Portalo tut.by teigimu, taikius protestuotojus palaiko Minsko taksi vairuotojai.

„Vakar daugelis taksistų važiavo į Žodziną (prie areštinės) paimti iš ten į laisvę išėjusių žmonių. O šiandien nusprendėme susivienyti, kad palaikytume merginas, stovinčias šalia Dzeržinskio prospekto. Dovanosime joms gėles. Norime kolona pervažiuoti visą miestą“, – pasakojo vienas iš akcijos dalyvių.

EK vadovė skelbti sankcijas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą paskelbti sankcijų „pažeidusiems demokratines vertybes... ir varžiusiems žmogaus teises“ Baltarusijoje.

„Esu tikra, kad šiandienos ES užsienio reikalų ministrų diskusijos pademonstruos mūsų tvirtą palaikymą Baltarusijos žmonių teisėms, pagrindinėms laisvėms ir demokratijai“, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai vėliau penktadienį dalyvaus skubiai organizuotoje vaizdo konferencijoje, inicijuotoje Lenkijos ir paskelbtoje Bendrijos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio.

J. Borrellis pareiškė, jog 27 valstybių blokas peržiūrės savo santykius su Baltarusija ir svarstys galimybę paskelbti sankcijų „už stebimą smurtą, nepagrįstus areštus ir rinkimų rezultatų klastojimą atsakingiems asmenims“.

Baltarusijoje jau penkta dieną iš eilės vyksta opozicijos šalininkų protestai. Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, remiantis kuriais, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka užtikrino 80,08 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 procento.

Milicija prieš protestuotojus naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas.

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta daugiau kaip 6,7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti ir du žuvo.

Lenkiją reakcija nuvylė

Europos Sąjungos reakcija į įvykius Baltarusijoje nuvilia. Tai penktadienį interviu Lenkijos radijo laidai „Dienos signalai“ pareiškė šalies prezidento kanceliarijos vadovas Krzysztofas Szczerskis.

„ES reakcija kelia nusivylimą“, – sakė jis. Anot K. Szczerskio, „Lenkija tikisi tarptautinės paramos Baltarusijos visuomenei, siekiančiai demokratijos“.

„Mes tik norime paremti tai, ką sprendžia patys baltarusiai, – patikslino K. Szczerskis. – Omenyje turime smurto nutraukimą ir politinio proceso pradžią, o ne konfrontaciją“. „Ne mes spręsime, kokia turi būti Baltarusija, kaip turi vykti procesai“, – pabrėžė jis.

Anot kanceliarijos vadovo, labai svarbu, kad šiuo ir kitais klausimais Lenkija veikia ne viena, o kartu su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis.

„Nuo pat pradžių Lenkijos ir Lietuvos prezidentai veikė ranka rankon. To nebuvo anksčiau, nes daugelį metų, ypač ministro (Radoslavo) Sikorskio laikais, Lenkijos ir Lietuvos santykiai buvo katastrofiški“, – konstatavo K. Szczerskis.

Minskas yra pasirengęs kalbėtis

Penktadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad Minskas yra pasiruošęs „konstruktyviam ir objektyviam“ pokalbiui su užsienio valstybėmis apie sekmadienio rinkimus, rašo agentūra AFP.

Ketvirtadienį kalbėdamas su britų televizijos „Sky News“ žurnaliste, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priminė savo siūlymą kartu su Latvijos bei Lenkijos vadovais tarpininkauti Minsko režimo ir protestuotojų derybose bei sakė, kad jei Aliaksandras Lukašenka siūlymo nepriims, Europos Sąjunga ar pavienės narės gali įvesti sankcijas režimui.

Pats A. Lukašenka penktadienį surengė susitikimą su statybų sektoriaus darbuotojais.

„Pirmiausiai, aš esu gyvas ir nesu užsienyje“, – jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. A. Lukašenka taip paneigė sklandžiusius gandus, kad pabėgo iš Baltarusijos.

A. Lukašenka įspėjo, kad streikai turės neigiamų padarinių šalies įmonėms. Pasak agentūros „BelTA“, „taip valstybės vadovas penktadienį per pasitarimą dėl statybos pramonės darbo pakomentavo mėginimus „įsiūbuoti“ darbo kolektyvus“.

Pasak A. Lukašenkos, dėl streikų šalis gali prarasti eksporto pajamas, todėl jie bus naudingi tik Baltarusijos įmonių konkurentams Vokietijoje, Kanadoje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Taip pat skaitykite

Žmonių kankinimas

Į laisvę paleisti anksčiau sulaikyti Baltarusijos protestuotojai pasakoja, kad pareigūnai juos mušė ir grasino išprievartauti. „Sulaikytieji mums sakė, kad sulaikymo centrai tapo kankinimų kameromis“, – pranešime nurodo organizacija „Amnesty International“, kurią cituoja „EUObserver“.

Organizacija nurodo, kad „vienintelis šių žmonių „nusikaltimas“ buvo dalyvauti taikiuose protestuose gatvėse“.

„Protestuotojai centruose yra verčiami gulėti purve, kol pareigūnai juos muša lazdomis. Jie pasakoja buvę išrengiami nuogai ir sadistiškai mušami, verčiant klausytis kitų aukų riksmų. (...) Tai, ką matome Baltarusijoje, nedelsiant reikalauja dėmesio“, – skelbia „Amnesty International“.

Organizacijos surinktais duomenimis, žmonės yra mušami nuo pat sulaikymo pradžios – smurtas tęsiasi autobusuose, kuriais jie vežami į sulaikymo centrus, kur turi laukti oficialių kaltinimų.

Viena moteris pasakoja, kad kai buvo kankinama sulaikymo centre, vienoje patalpoje gyveno kartu su dar 19 moterų, joms nebuvo duodama vandens, moterys turėjo miegoti ant žemės, gydytojams neleista jų apžiūrėti.

Praėjus 22 val. pareigūnai moteriai nepareiškė kaltinimų ir išlydėdami iš centro pareiškė, kad, dar kartą ją pamatę, „nužudys“.

Žmonės taip pat pasakojo, kad būdavo verčiami gulėti arba stovėti prie sienos ir būdavo mušami už mažiausią judesį.

Toks elgesys fiksuotas ne vien Minsko, bet ir kituose miestuose veikiančiuose sulaikymo centruose.

Internete ketvirtadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti sulaikymo centre Minske girdimi žmonių riksmai. Juos lauke teigia girdėję prie centro susirinkę baltarusiai.

Oficialiai pranešama apie maždaug 6 tūkst. sulaikytų baltarusių. Šimtai žmonių nukentėjo nuo pareigūnų smurto prieš taikius protestuotojus, keli žmonės žuvo.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį rengia pasitarimą dėl sankcijų Minskui.

Baltarusijoje penktąją naktį tęsiasi protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. Ketvirtadienio vakarą kaltę už perdėtą smurto naudojimą prisiėmė vidaus reikalų ministras, o Minskas skelbia, kad tūkstantį asmenų paleido.

Protestuotojai ir opozicijos atstovai ragina rinkimus surengti iš naujo, o jų raginimus kartoja ir Vakarų valstybės. Paramą protestuotojams jau išreiškė medikai, mokslininkai, fabrikų ir įmonių darbuotojai, net kai kurie valstybinio transliuotojo žurnalistai.

Atnaujinta 09.51

Baltarusijos sostinėje per masines protesto akcijas sulaikyti žmonės paleidžiami iš izoliatoriaus, praneša portalas tut.by.

„Per protesto akcijas sulaikyti žmonės iš Teisės pažeidėjų izoliacijos centro Okrestinoje paleidžiami nuo [ketvirtadienio] maždaug 22 val. 30 min.“, – rašoma pranešime.

Maždaug 1 val. 20 min. prie izoliatoriaus pasirodė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Aliaksandras Barsukovas. Paklaustas, kiek sulaikytųjų šiandien bus paleista, jis atsakė: „Visi.“

„Nebuvo jokių patyčių“, – pridūrė viceministras.

Portalas taip pat praneša, kad per pusantros valandos prie izoliatoriaus privažiavo apie 10 greitosios pagalbos automobilių.

Vėliau tut.by nurodė, kad penktadienį ryte tai pat buvo pradėti leisti areštuotieji, laikyti Minsko srities miesto Žodzinos izoliatoriuje.

„Iš Žodzinos izoliatoriaus žmones pradėjo leisti maždaug nuo 4 val. ryto. Paskui buvo nedidelė pertrauka. 6 val. 30 min. izoliatoriaus durys vėl pradėjo atsidarinėti“, – rašo portalas.

Pasak prie Žodzinoje prie izoliatoriaus budėjusių savanorių, į laisvę išėjo 119 žmonių, daugiausiai areštuotų Minske.

„Žmonės kalba, kad Žodzinoje su jais elgėsi „daugmaž normaliai“. Žvėriškai elgiamasi buvo furgonuose kaliniams vežti ir sostinės milicijos skyriuose. Ten mušė, žemino, grasino“, – sakoma portalo pranešime.

Ketvirtadienio vakarą Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Natalia Kačanava pareiškė, kad šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka pavedė išsiaiškinti visus nesankcionuotų akcijų dalyvių sulaikymo faktus.

Baltarusijos vidaus reikalų ministras Juras Karajevas savo ruožtu pareiškė prisiimantis atsakomybę ir atsiprašantis per protesto akcijas „atsitiktinai“ nukentėjusių asmenų.

Kalbėdamas per valstybinę televiziją ONT ministras sakė atsiprašantis „tų, kas atsidūrė šalia ir laiku neišėjo, nesuspėjo laiku atšokti. Žmonių, kuriems kliuvo... Už šitą, kaip dabar sakoma, smurtą, aš, kaip vadas, kaip viršininkas, noriu prisiimti atsakomybę, privalau prisiimti. Tiesiog žmogiškai atsiprašyti šių žmonių.“

Po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų, kurių rezultatai, anot autoritarinio lyderio A. Lukašenkos režimo oponentų, buvo suklastoti, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per taikius masinius protestus, juos brutaliai nuslopino milicija.

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių.

Per demonstracijas, oficialiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, daugiau kaip 250 gydomi ligoninėse dėl įvairių traumų.

Atnaujinta 09.40

Baltarusijos pareigūnų rugpjūčio 11 d. Minske sulaikytas lenkų fotoreporteris Witoldas Dobrowolskis išėjo į laisvę. Kaip sakė žurnalistas penktadienį televizijos kanalui TVN, jis buvo paleistas todėl, kad nuo sulaikymo momento praėjo 72 valandos.

„Buvau sulaikytas gatvėje ir įmestas į vieno milicijos skyriaus sporto salę, kur jau buvo apie 300 baltarusių“, – pasakojo W. Dobrowolskis. Anot jo, sulaikytieji ten buvo mušami. Vėliau jis buvo pervežtas į izoliatorių Žodzinoje, ten pirmą kartą per 15 valandų gavo maisto. Pasak lenko, aštuonvietėje kameroje buvo laikoma 19 žmonių.

„Rusų žurnalistai ir fotoreporteriai gatvėse buvo gaudomi lygiai taip pat, – pareiškė W. Dobrowolskis. – Anksčiau aš fotografavau protestus Honkonge ir Beirute, ir ten žiniasklaida neturėjo jokių problemų. O čia vyko tikra žurnalistų medžioklė, nepadėjo net ir akreditacija.“

Apie W. Dobrowolskio dingimą Minske trečiadienį pranešė Lenkijos žurnalistų draugija (LŽD), kurios narys jis yra.

W. Dobrowolskis yra „Grand Press Photo 2020“ laureatas už fotoreportažą apie protestus Honkonge.

Kaip pranešė Lenkijos konsulatas Minske, po prezidento rinkimų Baltarusijoje buvo sulaikyti keturi Lenkijos piliečiai. Trys lenkai jau paleisti, kur yra ketvirtasis, kol kas nežinoma.

„Išeik!“

„Išeik!“ – reikalauja Minsko gyventojai. Protestuotojus smurtas dar labiau mobilizuoja ir Baltarusijos prezidentas mato, kad protestai įgauną pagreitį.

Ketvirtadienio vakarą Baltarusijos vidaus reikalų ministras prisėmė atsakomybę už tai, kad per protestus nukentėjo atsitiktiniai žmonės. Jis teigė, kad atsiprašo jų, o Minskas skelbia, kad paleido daugiau kaip tūkstantį suimtųjų. Tiesa, tūkstančiai lieka uždaryti, o gyventojai baiminasi žiauraus elgesio su suimtaisiais.

A. Lukašenka jaučia spaudimą, nes nepaisant didelės smurto bangos žmonės tampa drąsesni. Protestai vyksta ir dieną – tūkstančiai žmonių buriasi į solidarumo grandines, pravažiuojantys žmonės garso signalais ir šūksniais rodo palaikymą.

Daugelyje gamyklų darbininkai masiškai streikuoja, reikalauja pokyčių. Palaikymą protestuotojams reiškia medikai, mokslininkai ir net dalis pareigūnų. Pagrindinis jų reikalavimas – nauji laisvi ir sąžiningi rinkimai, tokį siekį palaiko Vakarų valstybės.

„Jau pasmerkėme perdėtą Baltarusijos saugumo tarnybų smurtą prieš protestuotojus. Kritikavome ir prieš rinkimus. Nebuvo jokių stebėtojų, todėl rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Manau svarbiausia, kad Vakarų valstybės vieningai reikalautų laisvų ir sąžiningų rinkimai“, – kalbėjo Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soreide.

Penktoji protestų naktis Baltarusijoje: su protestuotojais solidarizuojasi vis daugiau baltarusių

Pareigūnai Maskvoje nuo Baltarusijos ambasados tvoros nuplėšia plakatus, kuriuose išreikšta parama protestuotojams Baltarusijoje, o susirinkusius į palaikymo akciją Rusijos milicininkai suėmė arba išvaikė. Maskva po truputį garsiau pradeda kalbėti apie padėtį Baltarusijoje ir neigia bet kokį Rusijos kišimąsi ir priduria, kad remia Baltarusijos valstybę ir jos žmones. Rusija kaltina, kad užsienio jėgos destabilizuoja padėtį Baltarusijoje.

„Matome aiškius užsienio jėgų bandymus kištis į suverenios valstybės reikalus norint suskaldyti visuomenę ir destabilizuoti padėtį. Panašius metodus esame matę ir kitose šalyse“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Baltarusijos protestuotojų palaikymo mitingai plečiasi – vienas surengtas Frankfurte. Vokietija išsikvietė Baltarusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl elgesio su protestuotojais. Vakarai bando didinti spaudimą, tačiau pilietinės visuomenės Vakaruose pradeda reikalauti ryžtingesnių veiksmų.