Pasaulyje

2020.08.12 18:45

Prieš baltarusius pareigūnai naudoja čekiškas granatas – ar ES narė pažeidė ginklų embargą?

LRT.lt2020.08.12 18:45

Kaip praneša baltarusių leidinys „Nexta“, praėjusią naktį Minske vykusių protestų metu žuvo trys žmonės – vienas jų mirė nuo nudegimų, kuriuos patyrė, kai į jį pataikė viena iš Baltarusijos milicijos masiškai naudojamų kurtinamųjų ir akinamųjų granatų.

Minsko protestų dalyviai jau paskelbė šių granatų nuotraukas, kuriose galima įžiūrėti užrašą ant granatos čekų kalba: „Zasahova vybuška P1“. Baltarusijos atžvilgiu galioja sankcijos dėl ginklų ir priemonių, naudojamų riaušėms malšinti, tiekimo, o Čekija yra Europos Sąjungos narė ir privalo laikytis embargo sąlygų, rašo „Radio svoboda“.

Baltarusijos oficialūs asmenys nepatvirtino informacijos apie žmonių žūtis demonstrantų susirėmimų su milicija metu.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos darbuotoja Zuzana Štichova interviu „Radio svoboda“ pareiškė, kad Užsienio reikalų ministerija nėra išdavusi licencijos tiekti kurtinamąsias ir akinamąsias granatas į Baltarusiją, kadangi 2011 m. tokioms priemonėms buvo įvestas embargas, taikomas visoms ES šalims.

„Šiuo atveju kalbama arba apie nelegalų eksportą, arba apie tiekimą iki 2011 metų“, – teigia Z. Štichova.

ES vis garsiau kalba apie sankcijas Baltarusijai: šios paveiktų ir Lietuvos ekonomiką

Baltarusių tinklaraštininkų paskelbtose nuotraukose ant granatų matyti data „2012 m.“, tačiau nėra aišku, ar ji žymi gamybos metus, ar granatos galiojimo laiką. Šiuolaikinės to paties gamintojo kurtinamosios ir akinamosios granatos gaminamos naujoje pakuotėje, tačiau anksčiau iš tiesų buvo montuojamos į aliuminio korpusą – 2005 m. tokios pačios kurtinamosios ir akinamosios granatos buvo naudojamos Čekijoje.

Anot S. Štichovos, Pramonės ir prekybos ministerija greičiausiai išanalizuos tinklaraštininkų pateiktus faktus, tačiau pirmiausia, jos nuomone, reikia nustatyti paskelbtų nuotraukų autentiškumą.

„Čekija, kaip ir kitos ES šalys, laikosi jau daugiau kaip dešimt metų galiojančio embargo sąlygų, – sako ji. – Neseniai embargas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 28 d.“

Europos Tarybos tinklalapyje paskelbtame dokumente nurodoma, kad embargas taikomas tiek ginklų, tiek priemonių, kurios gali būti panaudotos valstybės „vidaus represijoms“, tiekimui. Čekijos pramonės ir prekybos ministerija pabrėžia, kad Čekija laikosi embargo sąlygų, o granatos į Baltarusiją galėjo papulti dar iki sankcijų įvedimo arba per trečiąsias šalis, o to šiuo atveju taip pat negalima atmesti.

Minske rastas kurtinamąsias ir akinamąsias granatas gamina čekų bendrovė „Zeveta Ammunition“. Ji užsiima įvairių policijai ir apsaugos bendrovėms skirtų šviesinių, garsinių ir dujinių granatų bei tam tikro pobūdžio ginklų, kaip antai kovinių rankinių granatų, gamyba ir prekyba.

Bendrovės darbuotojai atsisakė atsakyti į „Radio svoboda“ klausimą, ar kurtinamosios ir akinamosios granatos „Zeveta“ buvo tiekiamos Baltarusijai. Tačiau komentuodama situaciją čekų leidiniui „Lidove noviny“ bendrovė rašė, kad „karinės amunicijos siuntimas į Baltarusiją niekada nebuvo vykdomas“.

Tokio pobūdžio ginkluotės gamyba buvo pradėta 1936 m., o socialistiniu laikotarpiu bendrovė priklausė stambiausiai Čekoslovakijoje ginklų gamybos įmonei „Zbrojovka Brno“. 1991 m. privatizacijos tikslais įmonė buvo padalyta į atskiras bendroves ir „Zeveta Bojkovice“ atiteko vokiečių įmonei „Albo Schlenk“. Po restruktūrizacijos buvo suformuota akcinė bendrovė, kurios padaliniu ir tapo šiandieninė „Zeveta Ammunition“.

Čekijoje kurtinamosios ir akinamosios granatos P1 parduodamos ginklų parduotuvėse. Jų galima įsigyti sulaukus 21 metų amžiaus ir baigus atitinkamus mokymus, kurių galima rasti įvairiose ginklais prekiaujančiose interneto svetainėse. Vienos granatos mažmeninė kaina – apie 30 eurų.

Iki 2015 m. spalio Baltarusijos atžvilgiu buvo taikomos kur kas griežtesnės sankcijos, kurias buvo įvedusi tiek ES, tiek JAV. Jos numatė ribojimus kelioms valstybinėms korporacijoms, taip pat prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir artimiausiems jo rato žmonėms (iš viso maždaug 170 asmenų buvo draudžiama įvažiuoti į ES šalis ir JAV, buvo taikomos turto įšaldymo procedūros).

2015 m. rugpjūtį A. Lukašenka priėmė sprendimą paleisti iš kalėjimo šešis politinius kalinius (Jevgenijų Vaskovičių, Nikolajų Dzedką, Igorį Olinevičių, Artiomą Prokopenką, Jurijų Rubcovą ir Nikolajų Statkevičių), nuteistus už dalyvavimą masiniuose neramumuose, kilusiuose po 2010 m. prezidento rinkimų.

N. Statkevičius, bene ryškiausias A. Lukašenkos varžovas 2010 m. rinkimuose, buvo sulaikytas balsavimo dienos vakarą, o 2011 m. gegužį nuteistas šešeriems metams neva už masinių neramumų kurstymą. N. Statkevičius kaltės nepripažino ir pareiškė atsisakąs rašyti prašymą pasigailėti, kadangi nesijaučiąs kaltas. Nepaisant to, ir jis atsidūrė laisvėje.

Po šio A. Lukašenkos žingsnio ES ir JAV atšaukė didesnę dalį sankcijų, nors 2001 m., 2006 m. ir 2010 m. rinkimų Baltarusijoje rezultatų, pagal kuriuos prezidentu visus tris kartus buvo perrinktas A. Lukašenka, pasaulinė bendruomenė taip ir nepripažino.

Kurtinamosios ir akinamosios granatos yra laikomos saugumo pajėgų savisaugos priemone – taip apie jas rašoma Čekijos bendrovės „Zeveta Ammunition“ tinklalapyje. Ten pat pažymima, kad P1 negali užmušti ar net rimčiau sužeisti žmogaus. Tačiau praktikoje viskas kiek kitaip – demonstrantai buvo sužeisti, naudojant šias granatas tiek Baltarusijoje, tiek pačioje Čekijoje.

2005 m. P1 buvo naudojamos, siekiant išvaikyti elektroninės muzikos festivalio „CzechTek“ dalyvius. Tuomet Čekijos žiniasklaida taip pat skelbė smarkiai nuo šių granatų nukentėjusių žmonių nuotraukas ir kritikavo policijos veiksmus. Festivalio dalyviai ėmėsi savarankiško teisėsaugos organų veiksmų tyrimo, kurio metu daug dėmesio skyrė kurtinamųjų ir akinamųjų granatų poveikio analizei.

Pardubicų universiteto Chemijos technologijos fakulteto darbuotojas Miroslavas Krupka tuomet papasakojo, kad kurtinamųjų ir akinamųjų granatų sudėtyje yra nedidelis kiekis pirotechnikos dulkių, reikalingų stipriam garso ir šviesos poveikiui išgauti. Taip daroma, siekiant laikinai apakinti ir įbauginti riaušių dalyvius. Tačiau, anot M. Krupkos, stovint arčiau kaip dviejų metrų spinduliu nuo sprogimo vietos, sprogimo banga gali pažeisti klausą.

2006 m. P1 tapo Čekijos policijos veiksmų Ostravoje, kur granatos buvo naudojamos vieno visuomeninio renginio metu, tyrimo priežastimi. Tąkart policijos pareigūnai norėjo visuomenei pademonstruoti savo gebėjimus, tačiau sprogus granatai, sužeidė du žiūrovus. Moteris patyrė pirmo laipsnio nudegimus, o vyrui buvo pažeista klausa.

Taip pat skaitykite