Pasaulyje

2020.08.12 11:37

LRT trumpai. Kas įvyko Baltarusijoje ir kur tai veda?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.08.12 11:37

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Jau prieš juos opozicijos kandidatai buvo sulaikomi, žmonės patyrė represijas ir buvo aišku, kad ilgametis prezidentas Aliaksandras Lukašenka lengvai savo kėdės neužleis. Pasipiktinę akivaizdžiai suklastotais rezultatais sekmadienio vakarą į miestų gatves išėjo dešimtys tūkstančių baltarusių, juos pareigūnai sutiko jėga. LRT.lt trumpai primena įvykius šalyje.

Priešistorė

Baltarusijos prezidento rinkimai turėjo vykti rugpjūčio pabaigoje, tačiau buvo paankstinti ir perkelti į 9 dieną. Analitikai mano, kad tokiu būdu A. Lukašenkos režimas tikėjosi sumažinti piliečių nepasitenkinimą, – šiuo metu įprastai baltarusiai atostogauja, todėl tikėtasi, kad jų mažiau ateis prie balsadėžių.

Baltarusijos centrinė rinkimų komisija leido potencialiems kandidatams registruotis dalyvauti rinkimuose, tai panoro padaryti kelios dešimtys opozicionierių, žinomų tinklaraštininkų, žurnalistų, verslininkų ir pareigūnų.

Parašų rinkimas už kandidatus tapo savotiška pilietinio pasipriešinimo norma. Baltarusių pyktį sukėlė A. Lukašenkos neveiksnumas COVID-19 pandemijos metu – šalyje nebuvo įvestas karantinas, nesiimta padidinto atsargumo priemonių, trūko būtiniausių apsaugos reikmenų ir kita.

Todėl prie kandidatų palapinių driekėsi tūkstantinės eilės.

Režimas į tai reagavo atsisakydamas registruoti būrį kandidatų, kitus suimdamas už tariamus įstatymų pažeidimus. Dalis kandidatų pabėgo į užsienį.

Rimčiausią iššūkį netikėtai A. Lukašenkai sugebėjo mesti susivienijęs 3 moterų – Sviatlanos Cichanouskajos, Veranikos Capkalos ir Maryjos Kalesnikavos – štabas. Opozicinio judėjimo lydere tapo vietoj suimto vyro į rinkiminę kovą stojusi buvusi namų šeimininkė S. Cichanouskaja.

Taip pat skaitykite

Dar prieš rinkimus baltarusiai A. Lukašenką pašaipiai vadino „3 procentų Saša“ (dėl paskelbto reitingo, kad jį palaiko vos 3 proc. visuomenės) ir ragino dalyvauti rinkimuose politika nusivylusius žmones. Pati S. Cichanouskaja pareiškė, kad laimėjusi rinkimus prezidento posto neužims, o surengs dar vienus laisvus ir demokratinius rinkimus.

Sekmadienį vykę rinkimai, kaip ir tikėjosi analitikai, nebuvo laisvi ir demokratiniai.

Protestai

Sekmadienį atvėrus rinkimų apylinkių duris, Baltarusijos pareigūnai paskelbė, kad išankstinio balsavimo metu savo pilietinę pareigą atliko jau virš 40 proc. rinkėjų. Analitikai teigia, kad iš tiesų šis skaičius gali būti 3 kartus mažesnis, o visi kiti balsalapiai jau suklastoti.

Rinkėjai, palaikantys S.Cichanouskają, ryšėjo baltas apyrankes, į balsadėžes metė keturiskart perlenktus balsalapius ir taip stengėsi parodyti, koks didelis yra opozicijos palaikymas.

Minsko skelbtos „oficialios apklausos“ rodė triuškinančią A. Lukašenkos pergalę, tačiau nepriklausomos apklausos iš rinkimų apylinkių užsienyje rodė priešingą rezultatą – rinkimus laimėti turėtų S. Cichanouskaja. Kai prie kelių dešimčių apylinkių Baltarusijoje susirinkę žmonės ėmė reikalauti tikrųjų rezultatų, stebėtojai juos paviešino – visose apylinkėse pergalę turėtų švęsti S. Cichanouskaja.

Taip pat skaitykite

Šie ir kiti akivaizdūs rinkimų klastojimo atvejai bei pažeidimai dar labiau pakurstė baltarusių pyktį, todėl sekmadienio vakarą keliose dešimtyse šalies miestų kilo protestai, į juos susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

Tikrąjį protestų mastą suvokti sunku, nes šalies operatoriai blokavo interneto ryšį, o antradienio vakarą Minske jis iš viso buvo išjungtas.

Nors kai kurios susirašinėjimo programėlės sugebėjo draudimus apeiti, protestai vyko decentralizuotai.

Tačiau į Minską sutrauktos gausios saugumo ir kariuomenės pajėgos nesibodėjo nedelsdamos naudoti jėgą. Jau sekmadienį pranešta apie šimtus sužeistų žmonių, brutalius suėmimus, pareigūnai naudojo vandens patrankas, kurtinančias ir akinančias granatas, skydus. Protestuotojai gatvėse statė barikadas, pervažiuotas pareigūnų žuvo vienas žmogus, pranešė žiniasklaida.

Keliuose miestuose buvo pranešta, kad pareigūnai sudėjo ginklus, veikiausiai taip nutiko dėl to, kad protestuotojų gretos pasirodė gausesnės. Vis dėlto jėgos struktūros į opozicijos pusę neperėjo.

Vytis Jurkonis: Baltarusijos valdžia pati provokuoja Maidaną

Pirmadienio vakarą protestai vėl tęsėsi, jų metu nuo pareigūnų rankų žuvo mažiausiai vienas žmogus, Minske sutelkiamos gausios kariuomenės pajėgos, pareigūnai jėgą naudojo prieš žurnalistus, interneto ryšys vėl buvo trikdomas. Veranika Capkala ragino tarptautinę bendruomenę pripažinti S. Cichanouskają išrinktąja prezidente.

Antradienį netikėtai pranešta, kad S. Cichanouskaja su vaikais ir keliais štabo nariais yra Lietuvoje. „Čia Lietuvos pasirinkimas aiškus – nestovėti šalia, bet labai aiškiai, praktiniu sprendimu parodyti, kad nesutinkama su prezidento rinkimų rezultatais“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

Vakarą prieš tai ji buvo 7 valandoms dingusi – su ja negalėjo susisiekti jos štabo nariai, Lietuvos pareigūnai. Paaiškėjo, kad moteris „lankėsi centrinėje rinkimų komisijoje“. Ekspertų nuomone, jai veikiausiai buvo prigrasinta, galbūt, susidoroti su kalėjime laikomu jos sutuoktiniu.

Kol kas ji pranešimų neišplatino. „Pasikalbėjau su S. Cichanouskaja. Ji yra geros nuotaikos. Artimiausiu metu ji pasisakys“, – trečiadienį nurodė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Antradienį pasirodė S. Cichanouskajos vaizdo įrašai, kuriuose, skaitydama iš lapų, ji ragina baltarusius nebeprotestuoti. Vis dėlto vakare į Baltarusijos miestų gatves vėl išėjo tūkstančiai žmonių, keliose gamyklose prasidėjo streikai, tačiau jie nebuvo visuotiniai. Ekspertų nuomone, didelio masto streikai galėtų persverti galios svarstykles. Šįkart OMON ir kitų pareigūnų veiksmai buvo dar žiauresni – pranešta apie antrą žuvusį žmogų, augo sužeistųjų ir suimtųjų skaičiai.

Taip pat skaitykite

Pats A. Lukašenka per pasisakymus nė žodžiu neužsiminė apie protestus. Valstybinė televizija per žinias rodė reportažus apie patiekalų su grybais gaminimą.

„Kartais atrodo, kad tokie autoritariniai režimai yra nepajudinami, bet jų pagrindai visuomenėje yra gana trapūs ir rinkimai tą parodo. (...) Yra šansas, nors ir nedidelis, kad greitai reikės bendrauti su visai kitokia Baltarusija, nei ji yra šiandien prie Lukašenkos režimo“, – LRT.lt sakė M. Jastramskis.

Protestus Baltarusiai ketina tęsti, tačiau jie ir toliau yra decentralizuoti.

Mamą Baltarusijos protestuose sekantis Vadimas: nemanau, kad šalies istorijoje yra buvę tokių įvykių

„Atrodo, protestuotojai neturi aiškaus plano. (...) Kai nėra plano, protestai dažnai nuslopsta. Kol kas nėra plano pergalei. Kita vertus, nė viena revoliucija nevyko pagal planą“, – „Radio Free Europe/Radio Liberty“ sakė baltarusių politikos analitikas Artsiomas Šraibmanas.

Rusijos vaidmuo

Pirmasis užsienio lyderis, pasveikinęs A. Lukašenką su pergale, buvo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Po jo ėjo Vladimiro Putino, Rusijos patriarcho Kirilo, Tadžikijos, Azerbaidžano, Uzbekijos ir kitų vadovų sveikinimo pranešimai.

Neatsitiktinai „paskutinį Europos diktatorių“ pirmiausia sveikino autoritarai – jie su nerimu žvelgia į neramumus šalyje, todėl paskubėjo pareikšti, kad visuomenė palaiko Minsko režimą ir pasitiki ilgamečiu prezidentu, o rinkimų rezultatai yra tikri.

Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvos, vadovai reiškė susirūpinimą dėl smurto, ES lyderiai vėl prakalbo apie asmenines sankcijas, o L. Linkevičius nurodo, kad jei tai nebus padaryta – Lietuva įves savo sankcijas. Baltarusių opozicionieriai ragina Vakarus tikrąja rinkimų nugalėtoja pripažinti S. Cichanouskają – elgtis panašiai kaip Venesuelos atveju, kur šalies prezidentu buvo pripažintas opozicionierius Juanas Guaido. Tačiau tai nebuvo padaryta.

Taip pat skaitykite

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur taip pat vyksta protestai, žmonės skandavo „Baltarusija, mes su tavimi“, tačiau V. Putinas savo pranešime nė neužsiminė apie protestus.

„Maskva, kaip ir daugelis kitų, mano, kad Lukašenkos valdžia tęsis dar daug metų. Tačiau Maskva tam neskiria per didelio dėmesio, nes dar stengiasi įvertinti situaciją“, – RFE/RL sakė Karališkojo jungtinių pajėgų instituto Londone ekspertas Markas Galeotti.

Anot jo, Rusijos tarnybos aktyviai bendrauja su baltarusių kolegomis ir stengiasi įvertinti situaciją – ar jėgos struktūros nežada pereiti į protestuotojų pusę. Tokiu atveju Maskva suskubtų veikti.

Taip pat skaitykite