Baltarusijoje įsisiūbuoja protestai: antrąją naktį žuvo vienas žmogus, planuojamas visuotinis streikas

atnaujinta 06.44
Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas, Vaidotas Beniušis, BNS, ELTA, LRT.lt, LRT RADIJAS
2020.08.10 11:27
Protestai Baltarusijoje

Baltarusijos žiniasklaida praneša apie pirmąją auką, taip pat apie sužeistuosius per demonstrantų susirėmimus su specialiųjų pajėgų pareigūnais Minske. Anot žiniasklaidos, demonstracijos vyko 30 šalies vietų. Baltarusija gyvuoja protesto nuotaikomis, nors žmonių nepasitenkinimą prezidento rinkimų klastojimu Aliaksandro Lukašenkos jėgos struktūros ir bando užgniaužti brutaliomis priemonėmis.

Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie pirmąją mirtį per protestus, praneša Tut.by. Minske, Pritytsky prospekte, minia statė barikadas. Konflikto su specialiosiomis pajėgomis metu vienas iš protestuotojų bandė mesti sprogstamąjį įtaisą į pareigūnų pusę, tačiau užtaisas sprogo rankoje. Vyras mirė nuo sužeidimų, pranešė departamentas.

Baltarusijos policija pirmadienį panaudojo gumines kulkas ir ašarines dujas, siekdama išvaikyti protestuotojus, antrą vakarą iš eilės susirinkusius protestuoti dėl kontroversiškų prezidento rinkimų, pranešė liudininkai ir žiniasklaida.

Televizijos kanalas „Belsat“ praneša, kad Puškino aikštės apylinkėse nukentėjo jo žurnalistė. Taip pat keli „Telegram“ kanalai pranešė apie sužeistą viešojo transporto vairuotoją, jam teikiama pagalba. Pasak žiniasklaidos, prie prekybos centro „Ryga“ protestuotojai stato barikadas, susirinko apie 5 tūkst. žmonių.

Žiniasklaidos duomenimis, Minske riaušių policijos OMON pareigūnai prieš protestuotojus naudoja kurtinamąsias granatas, šaudo guminėmis kulkomis.

„Visiškai ekipuotas OMONas naudoja kurtinamąsias granatas, šaudo guminėmis kulkomis. Gatvėje – dūmai. Mūsų korespondentų teigimu, čia susirinkę tūkstančiai žmonių. Sprogimai iš Puškino [aikštės] girdimi už kelių kilometrų“, – praneša Baltarusijos portalas „onliner.by“.

Anksčiau pranešta, kad buvo sužalota leidinio „Naša niva“ žurnalistė Natalija Lubnevskaja.

Atnaujinta 06.50

Po jau antros kruvinos nakties antradienį šalyje planuojamas visuotinis streikas. Kelios didelės gamyklos dar prieš rinkimus žadėjo, kad, jeigu jie bus klastojami, įvyks streikas. Planuojama, kad žmonės streikuoti pradėti turėtų vidurdienį, tačiau lieka neaišku, kas laukia streikuojančiųjų – ar jiems gresia toks pat susidorojimas kaip su protestuotojais naktį.

Baltarusijoje antrą naktį tęsėsi protestai – žuvo protestuotojas, panaudotos guminės kulkos

Atnaujinta 06.40

Vienas vyras žuvo pirmadienio vakarą jo rankoje detonavus nežinomam sprogstamajam įtaisui, pranešė milicija. Jis tapo pirmąja oficialiai pripažinta po rinkimų vykusių protestų auka.

„Vienas iš protestuotojų mėgino nusviesti nenustatytą sprogstamąjį užtaisą į teisėsaugos pareigūnus. Jis sprogo jo rankoje“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija ir pridūrė, kad tas asmuo mirė nuo sužeidimų.

Viena milicijos atstovė sakė kol kas neturinti informacijos, kiek žmonių buvo sužeista per susirėmimus naktį iš pirmadienio į antradienį.

Atnaujinta 01.44

Pareigūnų ir protestuotojų susirėmimai

„Greitkelyje, kuris veda iš Minsko į Vilnių, OMONo ir sustiprintos milicijos pajėgų kolona, kurioje yra mažiausiai 700 pareigūnų, juda link įvažiavimo į miestą. Girdisi sprogimai šią akimirką. Žmonės buvo vaikomi, mušami visi, kas tik patenka į OMONo rankas. Taip pat buvo naikinami automobiliai, kurie nespėjo pasitraukti nuo OMONo, žmonės buvo imami iš daugiabučių kiemų ir dažnu atveju jie (pareigūnai – LRT.lt) atvažiuodavo ir išsilaipindavo iš greitosios pagalbos automobilių, jie išsilaipindavo ne tiktai iš OMONo automobilių, bet ir iš greitosios automobilių “, – LRT RADIJUI pasakojo Minske esantis Europos humanitarinių universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta.

Sužalotųjų skaičiaus M. Milta patikslinti negali.

„Nėra jokių skaičių, kadangi nėra interneto prieigos, nėra jokių informacijos šaltinių, yra ribojamas ryšys. Tiktai matome, kad yra nesustojanti OMONo ir milicijos pareigūnų kolona ir drauge žmones stato barikadas, buvo metami Molotovo kokteiliai, žmonės bandė atsimušinėti nuo OMONo mėtydami akmenis, plyteles ir ką tik galėjo paimti į rankas. Ir kartu su tuo OMONas juda į priekį“, – sako M. Milta.

Atnaujinta 00.31

Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad Minsko centro link juda sunkiosios karinės technikos kolona.

Iš sostinės pakraštyje esančio rajono, kur įsikūręs karinis vienetas, „juda sunkioji karinė technika“, praneša leidinys „Naša niva“.

Atnaujinta 00.24

Ekspertas teigia, kad baltarusiai pasiryžę kovoti

„Šią akimirką esu viename Minsko įkarščio taškų – vienoje iš miegamųjų rajonų gatvių, kuri šiuo metu yra daugiau nei dviejų kilometrų mašinų ir žmonių, kurie išėjo į gatvę, spūstys. Kuo skiriasi šiandienos protestai, kad Minske sukilo miegamieji rajonai, Minske sukilo kiti nuo centro atitolę rajonai, tai yra decentralizuoti protestai. Žmonės pradeda statyti barikadas, jie naudojasi tiek suoliukais, tiek šiukšliadėžėmis ir visa įmanoma kita įranga, kurią randa gatvėse, siekdami užtikrinti savo saugumą. Drauge su tuo OMONo pajėgos ir milicija taiko ne tik dujas, bet ir gumines kulkas ir tenka nuolatos girdėti sprogimus, todėl panašu, kad protestai dar tęsis“, – LRT RADIJUI teigė Minske esantis Europos humanitarinių universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta.

Anot eksperto, protestuotojų skaičius palyginus su sekmadieniu yra panašus.

„Mano vertinimu ir palyginęs dabartinį vaizdą, kurį matau prieš akis, su vakarykščiu vaizdu, aš negaliu pasakyti, kad žmonių yra mažiau. Jie kitaip yra išsidėstę, bet jų tikrai nėra mažiau negu vakar. Interneto ryšys yra vėl užblokuotas ir yra neįmanoma pagauti jokios patikimos informacijos, yra skambučių trikdžiai ir todėl žmonėms, nepaisant to, kad yra sunkumų su koordinavimu savo veiksmų, bet jie yra pasiryžę kovoti“, – M. Milta.

Atnaujinta 23.59

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja laikoma prieš jos valią Centrinių rinkimų komisijos (CRK) pastate, Minske. Tačiau CRK teigia, kad S. Cichanouskaja pastatą paliko, galiausiai su ja susisiekė ir jos štabas.

Atnaujinta 23.35

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas pirmadienį pareiškė, jog dedamos visos pastangos, kad ji būtų pasiekiama Baltarusijoje, kur jau antrą vakarą vyksta protestai dėl ginčijamų prezidento rinkimų, tačiau pabrėžia, kad šioje šalyje periodiškai internetas visiškai atjungiamas.

„Įjungėme savo anticenzūros instrumentus Baltarusijoje, kad „Telegram“ liktų pasiekiamas daugeliui vietos vartotojų“, – tviteryje parašė P. Durovas.

„Tačiau ryšys vis dar nestabilus, nes kartais visiškai atjungiamas internetas“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 23.31

Protestuotojai Minsko gatvėse.

Atnaujinta 23.29

Minske, prekybos centre „Ryga“, Surganovo gatvėje, – apie penki tūkstančiai žmonių, pranešė „tut.by“ korespondentas. „Belsat“ praneša, kad protestuotojai pradėjo statyti barikadas.

Atnaujinta 23.23

Baltarusijos valdžiai derėtų susilaikyti nuo jėgos panaudojimo prieš protesto akcijų dalyvius ir gerbti susirinkimų laisvę, pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Kayleigh McEnany.

„Raginame valdžią nepažeidinėti susirinkimų laisvės principo ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.

K. McEnany pažymėjo, kad Baltieji rūmai stebi, kaip Baltarusijoje vystosi įvykiai, ir yra dėl to „giliai susirūpinę“. JAV valstybės departamentas savo ruožtu kritikavo, kaip Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai.

„Buvo nustatyta didelių apribojimų leisti kandidatams dalyvauti rinkimuose. Vietiniai nepriklausomi stebėtojai negalėjo patekti į rinkimų apylinkes. Opozicijos kandidatai buvo bauginami, o taikūs demonstrantai ir žurnalistai buvo sulaikomi. Visa tai sugadino rinkimų procesą“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Jame pažymima, kad JAV apgailestauja, jog Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai laiku negavo kvietimo į Baltarusiją stebėti rinkimų.

„Mes raginame Baltarusijos valdžios institucijas nepažeisti piliečių teisės taikiai rengti akcijas. Jos turėtų susilaikyti nuo jėgos naudojimo ir paleisti tuos, kurie buvo sulaikyti be priežasties“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 23.21

Liepsnoja Puškinskajos metro stotis. Tai vienas didžiausių protestų epicentrų Minske.

Atnaujinta 23.15

Ekspertas: Baltarusijos sostinėje į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių.

„Šiandien kas vyksta, aš galiu tai apibūdinti kaip miegamųjų rajonų ir apskritai Minsko miesto mikrorajonų sukilimą, nes eismas vyksta būtent šiose miesto dalyse. Šiandien Minske buvo ne tik užblokuotas pagrindinis miesto prospektas, bet ir antra pagal svarbą gatvė, gatvės, kurios ribojasi su pagrindiniu prospektu.

Šiuo metu esu kolonoje, kurioje yra 800 žmonių. Ji juda link metro stoties, kur tikimąsi, kad yra dar 3 tūkst. žmonių. Matyt, noras yra suvienyti kolonas ir drauge eiti kažkur tolyn. Nežinia kur, kadangi Minske vėl neveikia internetas. Yra pranešimų, kad ir kituose miestuose taip pat“, – LRT RADIJUI pasakojo Minske esantis Europos humanitarinių universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta.

Atnaujinta 23.01

Pranešama, kad Gomelio mieste policija palaiko protestuotojus.

Atnaujinta 22.26

„Žurnalistai praneša, kad buvo girdėti pokštelėjimai, pasirodė dūmų. Galiausiai prospektas buvo uždarytas, šalia „Vostočnyj“ stoties yra kelios dešimtys specialiųjų pajėgų pareigūnų, kurie neleidžia žmonėms praeiti. Atvažiavo keli furgonai sulaikytiesiems vežti, iš kurių iššoko pareigūnai ir išsklaidė minią, keli žmonės buvo sulaikyti ir išvežti“, – praneša portalas.

Pareigūnai su pilna riaušių malšinimo ekipuote leido ašarines dujas ir guminėmis kulkomis šaudė į taikius protestuotojus Minsko centre. Be kita ko, buvo sužalota žurnalistė, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas liudininkas.

Baltarusių naujienų portalas „onliner.by“ nurodė, kad nukentėjo leidinio „Naša niva“ žurnalistė Natalija Lubnevskaja, ji vežama į ligoninę.

„Kalvarijų gatvėje girdimi sprogimai ir matomi dūmai. Viaduku juda ginkluoti teisėsaugininkai. „Naša niva“ žurnalistei Natalijai Lubnevskajai sužeista koja. Laikraščio vyriausiasis redaktorius Jegoras Martinovičius pranešė, kad ji dabar vežama į ligoninę. Neaišku, kuo ji buvo sužeista“, – rašo „onliner.by“.

Pirmadienio vakarą protestai vyksta įvairiuose sostinės rajonuose. Minske protestuotojai renkasi ne centralizuotai, kaip vakar, bet yra išsiskirstę po miestą mažomis grupėmis, jie skanduoja „Laisvė!“ ir „Tegyvuoja Baltarusija!“

Žmogaus teisių centras „Viasna“ praneša, kad protestuotojai renkasi ir kituose Baltarusijos miestuose, įskaitant Brestą, Mogiliavą ir Vitebską. Ten taip pat sulaikyta žmonių.

Atnaujinta 21.58

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienio vakarą paskelbė bendrą pareiškimą, ragindami Baltarusijos valdžią nenaudoti jėgos ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

„Kaip Liublino trikampio valstybių užsienio reikalų ministrai, esame labai susirūpinę dėl padėties Baltarusijoje eskalavimo po prezidento rinkimų ir raginame valdžią nenaudoti jėgos ir paleisti visus vakar sulaikytus asmenis“, – skelbiama pareiškime.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ministrai pabrėžė žmogaus teisių svarbą ir kartu pasiūlė tarpininkavimą siekiant dialogo.

Atnaujinta 21.35

Vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas pareiškė, kad teisėsaugos organai neleis destabilizuoti padėties.

„Pareiškiame, kad neleisime destabilizuoti padėties šalyje. Jėgų ir išteklių tam yra pakankamai. Perspėjame, kad dėl bet kokie įstatymų pažeidimai bus užkardyti, o kaltininkai – patraukti įstatymų numatyton atsakomybėn“, – pareiškė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Atnaujinta 21.29

„Belsat“ žurnalistė Alena Dubovik pasakojo, kad vienas iš apsaugos darbuotojų jai pasakė: „Aš tave nušausiu!“

Atnaujinta 21.15

Baltarusių žurnalistas Franakas Viačorka tviteryje skelbia, kad milicija pradėjo šaudyti į žmones guminėmis kulkomis. Pranešama, kad vienas žurnalistas yra sužeistas. Anksčiau šią dieną buvo sumušti ir sulaikyti keli žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba užsienio žiniasklaidoje.

Anot jo, minios vėl gatvėse, Minske ir mažuose miesteliuose. Nėra interneto, mobilusis ryšys veikia su sutrikimais. Pagrindinės centrinės gatvės yra užblokuotos, metro nesustoja centre. Žmonės susirenka nedidelėmis grupėmis net pakraštyje.

Atnaujinta 21.15

S. Cichanouskaja pateikė skundą Centrinei rinkimų komisijai (CRK), reikalaudama perskaičiuoti balsus, pirmadienį pranešė opozicijos kandidatės atstovė spaudai Ana Krasulina.

„Skundas pateiktas dėl išaiškintų įstatymų pažeidimų skaičiuojant balsus, reikalaujama juos perskaičiuoti. Jei pakartotinis balsų skaičiavimas neįmanomas, rinkimai atskirose apylinkėse turi būti pripažinti negaliojančiais“, – sakė ji.

S. Cichanouskaja anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jos rinkimų štabas įrodinės, kad vyko didelio masto rinkimų falsifikacija, ir pateiks skundą CRK dėl oficialių rezultatų.

Baltarusijos pagrindinė opozicijos kandidatė į prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį atmetė ankstesnę dieną įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, rodančius autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos triuškinamą pergalę, ir paragino jį „perduoti valdžią“. Neatmetama, kad ir pirmadienio vakarą, protestuojantys prieš politinį režimą žmonės, pasipils ne tik į Minsko, bet ir kitų miestų gatves.

Atnaujinta 21.04

Baltarusijos valdžiai derėtų susilaikyti nuo jėgos panaudojimo prieš protesto akcijų dalyvius ir gerbti susirinkimų laisvę, pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Kayleigh McEnany.

„Raginame valdžią nepažeidinėti susirinkimų laisvės principo ir susilaikyti nuo jėgos panaudojimo“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.

K. McEnany pažymėjo, kad Baltieji rūmai stebi, kaip Baltarusijoje vystosi įvykiai, ir yra dėl to „giliai susirūpinę“.

Atnaujinta 20.17

Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas neketina po rinkimų siųsti sveikinimo telegramos Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai. Tai pirmadienį pranešė Austrijos naujienų agentūra APA, remdamasi prezidento kanceliarija.

„A. Lukašenka, kuris tik (2019 metų) lapkritį buvo priimtas Vienoje su vizitu, negaus federalinio prezidento A. Van der Belleno sveikinimo laiško“, – sakoma pranešime.

Pirmadienį Austrijos URM pareiškė, kad šalis smerkia smurtą po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie neatitiko tarptautinių standartų ir rekomendacijų. Viena taip pat paragino Baltarusijos valdžią tučtuojau paleisti visus aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, sulaikytus dėl politinių priežasčių.

Atnaujinta 19.56

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pirmadienį paragino Baltarusijos Vyriausybę elgtis nuosaikiai, saugumo pajėgoms išvaikius demonstrantus, išėjusius į gatves protestuoti dėl ginčijamų prezidento rinkimų rezultatų.

„JK ragina Baltarusijos vyriausybę susilaikyti nuo tolesnių smurtinių veiksmų po rimtų trūkumų turinčių prezidento rinkimų“, – pareiškė Jamesas Duddridge`as iš Užsienio reikalų ministerijos.

Prancūzija savo ruožtu taip pat paragino Baltarusiją laikytis „kuo didesnio nuosaikumo“.

„Susirūpinę stebime smurtą prieš Baltarusijos piliečius, kurie surengė demonstracijų užsidarius rinkimų apylinkėms, ir raginame laikytis kuo didesnio nuosaikumo“, – sakoma Prancūzijos URM pranešime.

Atnaujinta 19.50

Vėl uždarytos centrinės Minsko metro stotys, o visos aikštės, šalia Pergalės prospekto, kur sekmadienį vakare vyko protestai, buvo aptvertos laikinomis tvoromis, praneša „RIA Novosti“.

Minske pasirodė žemėlapis, kuriame jie pažymi, kur yra OMON.

Atnaujinta 18.35

Cichanouskaja, siekdama išvengti provokacijų, nedalyvaus protestuose

Opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja nedalyvaus gatvės protestuose dėl rinkimų rezultatų, siekdama išvengti provokacijų, pirmadienį pranešė jos atstovė Ana Krasulina.

„Komanda nusprendė, jog ji nedalyvaus protestuose, kad išvengtų provokacijų, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Krasulina. – Pareigūnai gali sukurti kokią nors provokacinę situaciją, kad ją sulaikytų, o mums reikia, kad ji būtų laisvėje.“

Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose
Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose / AP nuotr.

Tuo metu liudininkai praneša apie Minsko centre prie vyriausybės rūmų telkiamus milicijos ir specialiųjų pajėgų automobilius, teisėsaugos organams veikiausiai ruošiantis naujiems protestams.

Kaip pranešama, automobilių eismas pagrindine miesto gatve – Nepriklausomybės prospektu – neblokuojamas.

Centrinės rinkimų komisijos skelbiami preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad su 80,08 proc. balsų dabartinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, o S. Cichanouskaja esą surinko 10,09 proc. balsų.

Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.

Atnaujinta 18.21

Balsavimas Lietuvoje

Baltarusijos rinkėjai Vilniuje šalies prezidento rinkimuose opozicijos kandidatei S. Cichanouskajai išreiškė dukart didesnę paramą nei dabartiniam šalies vadovui A. Lukašenkai, rodo rinkimų apylinkės Baltarusijos ambasadoje protokolas.

Nepriklausomų stebėtojų persiųstame nufotografuotame rinkimų apylinkės Vilniuje protokole skelbiama, kad už S. Cichanouskaja balsavo 318 rinkėjų, už A. Lukašenką – 157.

Nurodoma, kad iš viso Vilniuje balsavo 501 rinkėjas: iš anksto – 197, rinkimų dieną – 304.

Baltarusijos ambasada Lietuvoje rinkimų duomenų nekomentuoja, tačiau BNS patvirtino, kad stebėtojams buvo sudaryta galimybė susipažinti su galutiniu protokolu.

Savo ruožtu Baltarusijos opozicijos atstovai prašo tarptautinės bendruomenės reaguoti į pralietą protestuotojų kraują ir įvesti sankcijas pergalę prezidento rinkimuose paskelbusio A. Lukašenkos režimui.

Po rinkimų Baltarusijoje – jėgos struktūrų smurtas prieš protestuotojus

Atnaujinta 18.02

NATO pasmerkė susidorojimą su protestuotojais Baltarusijoje

Kalbėdamas NATO sąjungininkių vardu, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė susidorojimą su protestuotojais Baltarusijoje ir išreiškė abejonę dėl prezidento rinkimų šalyje teisėtumo.

„NATO sąjungininkės išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kaip Baltarusijoje buvo vykdomi prezidento rinkimai“, – pranešime teigė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas / AP nuotr.

„NATO smerkia smurtą prieš taikius protestuotojus. Pagrindinės teisės turi būti gerbiamos, įtraukiant žodžio laisvę bei teisę rengti taikius protestus“, – sakė jis.

Paskelbus apie Aliaksandro Lukašenkos pergalę sekmadienį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose, rezultatais nepatenkinti protestuotojai išėjo į gatves.

Nerimą dėl rezultatų išreiškė nemažai Europos šalių.

Atnaujinta 17.31

Baltarusijoje protestai gali užvirti ir pirmadienį

Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Maksimas Milta sako, kad vakarykščiai protestai parodė – Baltarusija bunda, o žmonės, akivaizdu, nori permainų.

Žmonių susiburti neatgrasė ne tik didelis OMON pareigūnų skaičius, bet ir gausybė karinės technikos Minsko gatvėse.

Be to, į gatves žmonės pasipylė, nepaisant to, kad kone visoje šalyje buvo interneto trikdžiai, neveikė socialiniai tinklai.

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų / AP nuotr.

„Baimės atmosfera, gąsdinimų atmosfera, kurią kūrė Baltarusijos režimas, ji išsipildė šią naktį. Norisi kalbėti ne tik perteklini OMON kiekį visame mieste, Vyriausybės rūmų kvartale, bet ir apie Vidaus tarnybos kariškius, kurių buvo begalė Minske. Karinės technikos kiekis, kurią teko matyti vakar naktį, taip pat beprecedentis. Aš kalbu apie šarvuočius, kalbu apie pačią įvairiausią techniką, kuri taip pat nuosekliai važiuodavo protestuotojų link. Nepaisanti to, kad paskutines 30 valandų Baltarusijoje praktiškai visur buvo apribotas interneto ryšys, tai nesutrukdė žmonėms išeiti į gatves. Tai parodė ne tik solidarumo jausmą, bet ir parodė, kad žmonės trokšta skaidraus gyvenimo“, – sakė Maksimas Milta.

Pasak jo, Baltarusijoje „karšta“ gali būti ir šį vakarą – žmonės vėl rengiasi išėjimui į miestų gatves, todėl manoma, kad gyventojai gali protestuoti ne tik sostinėje Minske.

Negana to, užsimenama ir apie galimo neterminuoto streiko galimybę, jį raginama pradėti jau antradienį.

„Šiandien kol kas Minsko centrinio dalių nesimato didelio OMON ar kariškių bei techniko koncentracijos. <...> Pagrindinis technikos suvažiavimas į miestą vyko apie 19 val. vakaro. Kaip žinia, socialiniuose tinkluose šiandien vėl plinta kvietimai 19 val. vakaro susirinkti susiburto toje pačioje vietoje. Tačiau, mes kalbame ne tik apie Minską, kalbame ir apie daugiau nei 30 Baltarusijos miestų ir miestelių, kur vakar žmonės išėjo į gatves. Be to, antradienį vidurdienį baltarusiai kviečiami pradėti neterminuotą streiką, jau pasigirdo pranešimų, kad vienoje gamyklų jis prasidėjo. Reikia sulaukti šio vakaro ir pamatysime, kas vyks Minske“, – sakė Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovas Maksimas Milta.

Atnaujinta 16.49

Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistai pirmadienį reiškė būgštavimus, kad kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja bus sulaikyta, o prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir teisių gynimo organizacijas prasidės represijos.

„Baiminamės, jog iškilęs potencialus pavojus, kad bus sulaikyta kandidatė Sviatlana Cichanouskaja ir kiti piliečiai, dalyvavę rinkimuose jungtiniuose štabuose“, – pirmadienį žurnalistams sakė Baltarusijoje akreditacijos netekusio žmogaus teisių centro „Viasna“ atstovas Valentinas Stefanovičius.

Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose
Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose / AP nuotr.

Be to, jis sakė, kad, „atsižvelgus į ankstesnę patirtį, neatmetame galimybės, [kad bus imtasi] represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, juo labiau, kad tokius grasinimus visos kampanijos metu reiškė tiek pats [Aliaksandras] Lukašenka, tiek teisėsaugos organų atstovai“.

„Neatmetu [galimybės, kad bus imtasi] represijų ir prieš teisių gynimo organizacijas“, – pridūrė V. Stefanovičius.

Jis pabrėžė, kad, teisių gynėjų vertinimu, visa atsakomybė už tai, kas vyko sekmadienio vakarą po rinkimų, tenka Baltarusijos valdžiai, „nes būtent valdžia privalo užtikrinti taikių susirinkimų laisvę“. V. Stefanovičius paragino Minską „nutraukti konflikto eskalaciją, nutraukti smurtą ir išlaisvinti visus politinius kalinius“.

Atnaujinta 16.25

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaiko Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio kreipimąsi į aukščiausių ES institucijų – Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos – lyderius Ursulą von der Leyen ir Charlesą Michelį, raginant ES skirti atitinkamą dėmesį nerimą keliančiai padėčiai Baltarusijoje bei palaikyti Baltarusijos žmonių lūkesčius ir viltis.

„Šiame etape būtina tarptautinės bendruomenės, ES parama Baltarusijos žmonėms, siekiantiems permainų savo šalyje. Remiu Lenkijos Premjero Mateuszo Morawieckio siūlymą surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl situacijos Baltarusijoje. Baltarusijos piliečių siekiai nusipelno tinkamo ES ir Vakarų sostinių dėmesio“, – rašoma prezidentūros pranešime.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / LR Prezidento kanceliarijos/R. Dačkaus nuotr.

Pasak šalies vadovo, nepavykus Baltarusijoje užtikrinti saugių, laisvų ir sąžiningų rinkimų, įvykusieji negali būti vertintini kaip demokratiški ir skaidrūs.

„Rinkimuose nebuvo gerbiamos piliečių teisės, žodžio ir saviraiškos laisvės. Raginu Baltarusijos valdžią paleisti visus taikius protestuotojus, žurnalistus, pilietinės visuomenės atstovus, sulaikytus rinkimų metu, ir drauge su Lenkijos lyderiais kreipiuosi į ES institucijų vadovus, ragindamas aukščiausiu lygiu reaguoti į padėtį Baltarusijoje“, – pabrėžė prezidentas.

Atnaujinta 15.36

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pasmerkė Baltarusijos pareigūnų jėgos naudojimą prieš protestuotojus Minske po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų.

Čekijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, jog Baltarusijoje įvykusių rinkimų negalima laikyti demokratiškais.

Čekijos premjeras Andrejus Babišas
Čekijos premjeras Andrejus Babišas / AP nuotr.

„Čekijos URM reiškia susirūpinimą dėl šių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių negalima laikyti laisvais ir demokratiškais, – pabrėžiama dokumente. – Daugelio piliečių sulaikymas agitacinės rinkimų kampanijos metu yra neleistinas. Taip pat neleistini represinių dalinių veiksmai prieš piliečius, protestuojančius prieš pažeidimus per rinkimus ir jų rezultatus. Šie faktai verčia mus nerimauti. Raginame Baltarusijos Vyriausybę nebebausti savo piliečių už tai, kad jie naudojasi šalies konstitucijos garantuojamomis teisėmis“.

Pasak Čekijos URM, Baltarusijos piliečiai aktyviai dalyvavo opozicijos mitinguose. „Negalima ignoruoti tokio tvirto visuomenės raginimo surengti tikrai laisvus rinkimus“, – sakoma dokumente.

Čekijos užsienio politikos žinyba pareiškė apgailestaujanti dėl to, kad Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų stebėtojams iš ESBO. Kartu URM pareiškime pabrėžiama, kad Čekija remia Baltarusijos teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę.

Atnaujinta 15.14

LRT.lt žurnalistas Benas Gerdžiūnas praneša naujienas iš Minsko:

Taip pat skaitykite

Atnaujinta 15.14

Vokietijos Vyriausybė pirmadienį pareiškė turinti „stiprių abejonių“ dėl prieštaringai vertinamų Baltarusijos prezidento rinkimų ir pasmerkė protestuotojų suėmimus po rinkimų vykusių demonstracijų metu.

„Turime stiprių abejonių – ir, mūsų požiūriu, pagrįstų abejonių – dėl šių rinkimų vykdymo“, – spaudos konferencijos metu teigė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

„Nebuvo laikomasi esminių demokratinių rinkimų standartų“, o tai yra „nepriimtina“, sakė jis, pridurdamas, kad „daugybė gautų pranešimų apie sisteminius neatitikimus ir rinkimų įstatymų pažeidimus yra patikimi.“

Berlynas taip pat pasmerkė „jėgos naudojimą prieš taikiai protestuojančius žmones“ ir „daugybę suėmimų“.

„Politinė šalies vadovybė turi pripažinti savo piliečių valią“, – sakė S. Seibertas.

Atnaujinta 15.06

„Šiandien mes atsikėlėme naujoje šalyje. A. Lukašenka vis dar išlaikė valdžią, bet tuo pačiu šalis jau pasikeitusi. Baltarusija atsibudo ir daugiau nebenori miegoti“, – spaudos konferencijoje Lietuvos Seime pirmadienį sakė Baltarusijos pozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač.

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų / AP nuotr.

Opozicijos atstovai pareiškimu kreipėsi į Europos ir Jungtinių Valstijų politikus, diplomatus, prašydami „jokia kaina neatleisti pralieto taikių Baltarusijos piliečių kraujo ir reaguoti į šį brutalų susidorojimą“. Pareiškime prašoma tarptautinės bendruomenės nustoti teikti bet kokią paramą Baltarusijos režimui, jo atstovams įvesti personalines sankcijas, taikyti ekonomines sankcijas šalies valstybinėms įmonėms.

Spaudos konferencijoje Seime dalyvavęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley pabrėžė savo paramą Lietuvai ir jos reakcijai į situaciją Baltarusijoje.

„Aš noriu pabrėžti gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir raginu Baltarusijos valdžią nesigriebti smurto ir leisti išgirsti Baltarusijos žmonių tikrąjį balsą“, – sakė ambasadorius.

Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley / E. Blaževič/LRT nuotr.

Jis patvirtino, kad „Jungtinė Karalystė drauge su Lietuva, Europos Sąjunga ir JAV glaudžiai bendradarbiauja aptardamos būsimus žingsnius“. „Mūsų mintys ir maldos yra su Baltarusijos žmonėmis šį kritinį istorijos momentą“, – pažymėjo ambasadorius B. Olley.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis šioje situacijoje pabrėžė diplomatinio korpuso vaidmenį ir ragino Minske reziduojančius pasiuntinybių atstovus išeiti į gatves kartu su protestuojančiais žmonėmis. Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV teigė, kad Baltarusijos pajėgos nedrįs panaudoti smurto, jei žinos, kad minioje yra užsienio valstybių diplomatiniai atstovai.

„Aš noriu paprašyti, kad jūs perduotumėt savo kolegoms Minske: tegu diplomatai išeina iš ambasadų ir stoja su žmonėmis. Aš kalbėjau su mūsų diplomatais, liūdna, bet jei tu sėdi ambasadoje su blokuotu internetu, tu matai tiek, kiek ir mes čia. Jūs esate mūsų akys, mes nežinome, kas Baltarusijoje iš tiesų vyksta, jūs turite tai pranešti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis / E. Genio/LRT nuotr.

„Jei ir pastumtų diplomatą, tai yra diplomatinis skandalas, ir aš nemanau, kad Baltarusijos pajėgos atakuotų minią, jei žinotų, kad joje yra lietuvių, britų, vokiečių ir amerikiečių diplomatas. Mes turime stoti su žmonėmis, tai yra kritiška situacija“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio vadovas Emanuelis Zingeris sakė, kad po susidorojimo su protestuotojais „visa pono Lukašenkos vaidyba, kad jis nori į Vakarus, žlugo“.

„Šitas žmogus imitavo draugystę Vakarams ir aš turiu pasakyt diplomatiniams atstovams mūsų sąjungininkų, kad aš apgailestauju, kad kai kurios valstybės pasidavė šitai imitacijai, patikėjo Lukašenkos provakarietiška kryptimi, mes matome, kaip jis dabar tyliai juokiasi iš tų šalių, kurios pasidavė jo vaidybai“, – kalbėjo E. Zingeris.

Emanuelis Zingeris
Emanuelis Zingeris / E. Genio/LRT nuotr.

Reaguodamas į įvykius Baltarusijoje E. Zingeris teigė, kad pasaulis „su trisdešimt metų pavėlavimu stebi dar vienos Europos tautos gimimą, baltarusių tautos“.

„Mes priimame tuos įvykius kaip viltingus, kad baltarusiai pakėlė galvas ir mano, kad gali būti tokie patys laisvi kaip lietuviai, latviai, lenkai, čekai“, – teigė jis.

Pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė O. Karač aptardama galimus ateities scenarijus teigė, kad pilietiniai protestai Baltarusijoje nenuslūgs, ir prognozavo, kad A. Lukašenka poste ilgiau metų neišsilaikys.

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų / AP nuotr.

„Pirmą kartą gyvenime aš esu labai optimistiška ir manau, kad Lukašenka ilgiau metų neišsilaikys. (...) Mes nepralaimėjome, žmonės pasiruošę tęsti (protestus) ir pamatyti Lukašenkos galios žlugimą. Aš manau, per rugpjūtį–rugsėjį mes turėsime daugybę protesto akcijų, netgi streikų, nes girdėjome kalbų, kad streikai gali vykti kalėjimuose, kaip reakcija į kankinimus“, – kalbėjo O. Karač.

Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Zubr“ atstovas Pavelas Maryničius teigė, kad šie rinkimai parodė, jog „97 proc. baltarusių nori permainų“.

„Jiems jau per akis per 26 metus sąjunginės valstybės ir to, ką pasaulyje daro Lukašeka su (Rusijos prezidentu) Putinu“.

Atnaujinta 14.47

Baltarusijoje internetas išjungiamas ne šalies valdžios iniciatyva, jis išjungiamas „iš užsienio“. Tai pirmadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

„Kažkas nenustygsta, ragina eiti į gatves. Net iš užsienio išjungia internetą, kad sukeltų gyventojų nepasitenkinimą. Dabar mūsų specialistai aiškinasi, iš kur jis blokuojamas. Tad jei internetas blogai veikia, tai ne mūsų iniciatyva, tai (daroma) iš užsienio“, – teigė A. Lukašenka, kurį cituoja naujienų agentūra „BelTA“.

Sekmadienį sutriko daugelio Baltarusijos žiniasklaidos priemonių tinklalapių darbas. Kai kurių portalų darbas stringa ir pirmadienį. Didžiausia Baltarusijos telekomunikacijų kompanija „Beltelekom“ pareiškė šiuo metu šalinanti interneto darbo trikdžius, kurių priežastis – daugybė kibernetinių atakų.

Atnaujinta 13.35

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino Baltarusiją paskelbti tikslius prezidento rinkimų rezultatus, preliminariam balsų skaičiavimui parodžius, kad triuškinamai laimėjo autoritarinis lyderis A. Lukašenka.

„Baltarusijoje turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen. – Raginu Baltarusijos valdžią užtikrinti, kad vakarykščių rinkimų balsai būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti.“

Atnaujinta 13.20

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka dėl suklastotų rinkimų rezultatų į gatves išėjusius žmones pavadino iš užsienio – Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Čekijos – kontroliuojamomis avimis.

Pasak A. Lukašenkos, Baltarusijos tarnybos stebi naktiniuose protestuose dalyvavusius žmones.

„Užfiksavome skambučius iš užsienio. Buvo skambučiai iš Lenkijos, Britanijos ir Čekijos, jie kontroliavo mūsų – atleiskite man – avis“, – rinkimų stebėjimo delegacijos iš buvusių SSRS šalių vadovui sakė A. Lukašenka, praneša valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.

A. Lukašenka taip pat pareiškė neleisiantis sužlugdyti šalį.

Atnaujinta 12.55

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina baltarusius parodyti toleranciją, kantrybę, atsisakyti smurto gatvėse ir pradėti platų dialogą, kad būtų rasta išeitis iš krizinės situacijos, susiklosčiusios šalyje, kai buvo paskelbti preliminarūs Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai.

„Mūsų kaimynai baltarusiai šiuo metu išgyvena nelengvus laikus. Jie bando nustatyti savo tolesnės raidos kryptį. Ir tai labai nelengva. Jau akivaizdu, kad toli gražu ne visi šalyje sutinka su paskelbtais preliminariais rinkimų rezultatais. O, kaip žinoma, bet koks legitimumas kyla tik iš visuomenės pasitikėjimo. Tik iš pasitikėjimo. Tokio masto abejonės – tiesus kelias į prievartą, konfliktą, visuomenės protestą, kuris stiprėja. Būtent tai dabar ir stebime“, – pirmadienį ryte socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / AP nuotr.

Ukrainos prezidentas paragino kaimynus parodyti maksimalią toleranciją, kantrybę ir atsisakyti smurto gatvėse.

„Raginame vesti maksimaliai atvirą, nors ir sudėtingą, dialogą, nes tik platus dialogas leis užtikrinti Baltarusijos Respublikos piliečiams išėjimą iš sudėtingos krizinės situacijos ir sąžiningai apsvarstyti tolesnius žingsnius bei visuomenės sąveikos formas“, – rašė V. Zelenskis.

Prezidentas pabrėžė, kad tik visų šalių savitarpio supratimas leis išsaugoti šalies nepriklausomybę ir užtikrins jos tolesnį judėjimą į laisvę ir demokratiją.

„Priešingu atveju smurto eskalacija stiprės, o tai sukelti labai skaudžių pasekmių. Mano požiūriu, dabar tokiu dialogu turėtų būti suinteresuotos abi šalys – ir Vyriausybė, ir protestuojanti visuomenė“, – rašė V. Zelenskis.

Anot jo, Baltarusijos valdžia turi griežtai laikytis civilizuoto pasaulio visuotinai pripažįstamų demokratijos standartų ir pasistengti užtikrinti savo piliečiams jo teises ir laisves. Tik tokiu būdu, pasak V. Zelenskio, galima išsaugoti viltį, kad krizė bus įveikta.

„Ukraina ir aš asmeniškai suinteresuoti, kad Baltarusija būtų išties nepriklausoma ir demokratinė valstybė su stipria ekonomika ir stabiliais visuomenės santykiais. Baltarusija – mūsų artimiausia kaimynė, todėl mums ne vis vien, kas ten vyksta ir kas bus su mūsų draugais toliau“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / AP nuotr.

Atnaujinta 12.34

Baltarusijoje per opozicijos šalininkų ir milicijos susirėmimus, vykusius po sekmadienį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, buvo sužeisti 39 teisėsaugos pareigūnai ir daugiau kaip 50 civilių, tai pat sulaikyta apie 3 000 protestuotojų, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.

„Per susirėmimus nukentėjo daugiau kaip 50 piliečių, taip pat 39 milicijos darbuotojai – kai kurie jų dabar hospitalizuoti“, – sakoma ministerijos pranešime.

VRM pridūrė, kad „pažeidėjų atžvilgiu koviniai ginklai nebuvo naudojami“.

Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų
Protestai Minske po Baltarusijos prezidento rinkimų / AP nuotr.

„Žuvusiųjų nėra“, – pažymėjo VRM.

Vis dėlto žmogaus teisių centras „Viasna“ anksčiau pranešė, kad Minske mažiausiai vienas žmogus žuvo parblokštas specialiųjų pajėgų automobilio, mašinai įsirėžus į protestuotojų minią.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad per praeitą naktį 33 miestuose ir gyvenvietėse vykusius neramumus taip pat buvo sulaikyta apie 3 tūkst. žmonių, iš jų apie tūkstantis – Minske.

Atnaujinta 12.26

Baltarusijos pagrindinė opozicijos kandidatė į prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį atmetė ankstesnę dieną įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, rodančius autoritarinio lyderio A. Lukašenkos triuškinamą pergalę, ir paragino jį „perduoti valdžią“.

„Vakar rinkėjai priėmė savo sprendimą, bet valdžia mūsų neišgirdo – ji nusigręžė nuo žmonių“, – per spaudos konferenciją sakė S. Cichanouskaja po neramios nakties, kai per opozicijos šalininkų susirėmimus su milicija Minske ir kituose miestuose buvo sužeista dešimtys protestuotojų ir pareigūnų.

„Valdžia turėtų pagalvoti, kaip taikiai perduoti mums valdžią“, – pridūrė ji.

Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose
Sviatlana Cichanouskaja balsuoja prezidento rinkimuose / AP nuotr.

„Laikau save šių rinkimų nugalėtoja“, – pridūrė kandidatė.

S. Cichanouskaja pasmerkė saugumo pajėgų veiksmus ir sakė, kad milicija prieš protestuotojus naudojo „neproporcingas priemones“. Ji taip pat vadino tarnybų vykdytą interneto ryšio slopinimą „nusikaltimu“.

„Matėme, kad pareigūnai stengiasi išlaikyti savo postus jėga, – kalbėjo ji. – Kad ir kaip prašytume valdžios nesigriebti veiksmų prieš savo žmones, mūsų nebuvo paklausyta.“

Atnaujinta 12.01

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pirmadienį padarė pirmą pareiškimą po to, kai buvo paskelbti preliminarūs sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai.

„Politika turi būti viena – žmonės“, – lankydamasis valstybinėje biotechnologijų įmonėje sakė A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Lenkijos ir Lietuvos vadovai ragina nenaudoti jėgos

Lenkija pirmadienį paragino surengti neeilinį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, kuriame būtų aptarta padėtis Baltarusijoje po naktį vykusių susirėmimų tarp teisėsaugos ir protestuotojų, nepatenkintų nedemokratiškais prezidento rinkimais.

„Valdžia panaudojo jėgą prieš savo piliečius, kurie reikalauja pokyčių šalyje. Turime paremti Baltarusijos žmones jų kelyje link laisvės“, – pranešime teigė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Po rinkimų Baltarusijoje vykstant masiniams protestams, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda paragino Baltarusijos valdžią laikytis demokratijos standartų, gerbti žmogaus teises ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad šalies veiksmai yra nesuvokiami.

Taip pat skaitykite

Latvijos Užsienio reikalų ministerija (URM) pažymi, kad rugpjūčio 9 d. vykę Baltarusijos prezidento rinkimai neatitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) standartų. Ministerija ragina nedelsiant išlaisvinti sulaikytus protestuotojus.

„Būdama Baltarusijos kaimynė, Latvija visiškai palaiko gilų Baltarusijos žmonių norą gyventi savo nepriklausomoje, laisvoje, demokratinėje ir teisinėje Baltarusijos valstybėje. Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, pasikonsultavus su visomis suinteresuotosiomis šalimis, ištirti naujausią rinkimų procesą – priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus ir tolimesnius veiksmus“, – sako Latvijos prezidentas Egilas Levitas.

Pasak buvusio Estijos prezidento Toomas Hendriko Ilveso Europos Sąjungos konvergencijos politika Baltarusijos atžvilgiu žlugo, rašo Err.ee. Prezidentas mano, kad daugelio Europos sostinių nepasisakymas Baltarusijos atžvilgiu yra tylus palaikymas žmogaus teisių nepaisančiam režimui, ir paragino Europos Sąjungą diskutuoti ir įvesti sankcijas, reaguojant į A. Lukašenkos veiksmus, taip siekiant apsaugoti demokratiją ir žmonių teises.

Taip pat skaitykite

Baltarusijoje minios išėjo į gatves: masiniai susirėmimai prezidento rinkimų naktį