Pasaulyje

2020.08.08 23:29

Baltarusijos prezidentui Lukašenkai iškilo rimčiausias rinkimų iššūkis

BNS2020.08.08 23:29

Baltarusijai 26 metus nepertraukiamai vadovavęs autokratinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, dabar siekiantis būti perrinktas šeštai kadencijai, susidūrė su jam nepažįstama padėtimi: aplinkybėmis, kurių jis negali kontroliuoti.

Nepasitenkinimas blogėjančia ekonomikos padėtimi ir atsainus vyriausybės atsakas į koronaviruso pandemiją buvo tarp priežasčių, pakursčiusių didžiausius opozicijos mitingus nuo Sovietų Sąjungos griūties, kai A. Lukašenka tapo pirmuoju ir iki šiol vieninteliu nepriklausomos Baltarusijos prezidentu.

Bruzdėjimai valdančiajame elite ir aštrūs nesutarimai su Rusija – Baltarusijos pagrindine rėmėja ir sąjungininke – dar labiau didino iššūkius A. Lukašenkai prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, per kuriuos 65 metų buvęs kolūkio pirmininkas sieks naujos kadencijos.

„Paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ pramintas A. Lukašenka siuntė aiškią žinią, jog nedvejos dar kartą panaudoti vyriausybės galios, o prireikus – ir jėgos, kad numalšintų bet kokius savo oponentų mėginimus protestuoti dėl prezidento rinkimų rezultatų.

Rinkimų pareigūnai jau atsisakė įregistruoti kandidatais du pagrindinius perspektyvius A. Lukašenkos varžovus. Dabar A. Lukašenka varžysis su keturiais kitais kandidatais, įskaitant 37 metų buvusią anglų kalbos mokytoją Svetlaną Tichanovskąją, nusprendusią balotiruotis, kai jos vyras tinklaraštininkas buvo areštuotas ir neteko galimybės kelti savo kandidatūrą. Ši kandidatė sulaukė netikėtai stipraus palaikymo, o į jos kampanijos mitingus susirinkdavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Duodama interviu naujienų agentūrai AP, S. Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos žmonės ją laiko „permainų simboliu“.

„Visa tai brendo ilgiau kaip 20 metų, – aiškino ji. – Visą šį laiką bijojome, ir niekas nedrįsdavo pasakyti nė žodžio. Dabar žmonės balsuoja už permainų simbolį.“

S. Tichanovskaja važinėjo po šalį, išnaudodama visuomenės nusivylimą arogantišku A. Lukašenkos atsaku į COVID-19 pandemiją ir stagnuojančią sovietinio modelio ekonomiką.

Pats prezidentas atmetė nerimą dėl koronaviruso pandemiją kaip „psichozę“ ir atsisakė įvesti kokių nors suvaržymų jos plitimui sustabdyti. Prezidentas rekomendavo verčiau stiprinti sveikatą kasdien išgeriant po taurelę degtinės, kaitinantis pirtyje ir triūsiant laukuose.

„Jie mums sako, kad virusas neegzistuoja, ir atmeta jį kaip „psichozę“, o tuo metu dešimtys tūkstančių baltarusių susirgo“, – skundėsi 54 metų teisininkė Diana Golubovič, dalyvavusi S. Tichanovskajos mitinge Bresto mieste prie sienos su Lenkija.

„Staiga visi suprato, kad į socialinius poreikius orientuota valstybė, kuria gyrėsi Lukašenka, neegzistuoja“, – pridūrė ji.

9,5 mln. gyventojų turinti Baltarusija pranešė nustačiusi jau beveik 69 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų ir 585 pacientų mirtis. Kritikai valdžią kaltino manipuliuojant statistika, kad sumažintų aukų skaičių.

A. Lukašenka praeitą mėnesį paskelbė užsikrėtęs koronavirusu, bet jam esą nepasireiškė jokių COVID-19 simptomų, ir liga greitai praėjo – neva dėl jo didelio fizinio aktyvumo. Prezidentas teisino savo atsaką į protrūkį, aiškindamas, kad griežtas karantinas būtų pasmerkęs žlugimui silpną šalies ekonomiką.

Vis dėlto Baltarusija patyrė skaudų smūgį ekonomikai, kai pagrindinę jos eksporto rinką Rusiją apėmė pandemijos sukelta recesija, o kitos užsienio rinkos irgi susitraukė. Net ir prieš pandemiją valstybės kontroliuojama Baltarusijos ekonomika ne vienus metus stagnavo, ir tai kurstė visuomenės nepasitenkinimą.

„Lukašenka neturi plano šaliai modernizuoti. Jis atėmė politines laisves, o dabar atima iš žmonių ekonomikos augimo galimybę“, – sakė buvęs Baltarusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Cepkala, planavęs varžytis su dėl prezidento posto, bet praeitą mėnesį su vaikais pabėgęs į Rusiją, kad išvengtų tikėtino arešto.

„Tai yra pagrindinė protestų priežastis“, – aiškino jis.

Prasidėjus rinkimų kampanijai valdžia vėl ėmėsi griežtų priemonių prieš opoziciją. Nuo gegužės šalyje buvo sulaikyta daugiau kaip 1,3 tūkst. protestų dalyvių, rodo žmogaus teisių centro „Viasną“ duomenys. Penktadienį prie vienos rinkimų apylinkės buvo areštuotas vieno į kandidatų rinkimų štabo vadovas, o teismas jam skyrė 10 parų arešto – esą už neteisėto masinio susirinkimo organizavimą.

Politikos apžvalgininkai taip pat atskleidė susiskaldymą Baltarusijos valdančiajame elite, kai kuriems jo narių pirmąkart įžengus į politiką.

Be buvusio ambasadoriaus V. Cepkalos, iššūkį A. Lukašenkai ruošėsi mesti Rusijos kontroliuojamo banko „Belgazprombank“ buvęs vadovas Viktoras Babaryka. Šis svarbių ryšių turėjęs potencialus prezidento varžovas gegužę buvo areštuotas dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo. Pats V. Babaryka šią bylą vadina politine.

Praeitą savaitę Baltarusijos saugumo tarnybos areštavo 33 įtariamus vienos Rusijos privačios karinės bendrovės samdinius ir apkaltino juos surengti „masinius neramumus“. Opozicija ir daugelis nepriklausomų apžvalgininkų tai laiko pastangomis padidinti blėstantį A. Lukašenkos populiarumą.

Šių Rusijos piliečių areštas žymėjo beprecedentį įtampos paaštrėjimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, nors tarp abiejų kaimynių, nepaisant glaudžių ryšių, anksčiau taip pat kildavo aštrių ginčų.

Kai Rusija ir Baltarusija 1996 metais pasirašė sąjungos sutartį, A. Lukašenkka siekė ja pasinaudoti kaip priemone, galinčia tapti pagrindu abiejų valstybių suvienijimui, o jam pačiam – tapti tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino įpėdiniu. Padėtis apsigręžė priešinga linkme, kai 2000-aisiais Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas. Tuomet Baltarusijos lyderis pradėjo priešintis, jo nuomone, Kremliaus dedamoms pastangoms perimti kontrolę Baltarusijoje.

Minske dirbantis nepriklausomas politikos ekspertas Aleksandras Klaskovskis sakė manąs, kad Kremlius tikisi jog ši audringa rinkimų kampanija padės susilpninti A. Lukašenkos valdžią ir paskatins lyderį palankiau vertinti abiejų šalių integracijos galimybes.

„Maskva suinteresuota ne nuversti Lukašenką, o maksimaliai jį susilpninti, kad po šios kampanijos jis išeitų su susilpnintu legitimumu, pašlijusiais santykiais su Vakarais ir blogos būklės ekonomika, – sakė A. Klaskovskis. – Nusilpęs ir išsekęs Lukašenka būtų dovana Maskvai.“

Vis tik A. Klaskovskis prognozuoja, kad rinkimų pareigūnai paskelbs A. Lukašenkos pergalę didele persvara.

„Lukašenka gaus apie 80 proc. balsų, kad jo aplinka negalvotų, jog lyderis susilpnėjo, – spėliojo analitikas. – Vyriausybė turi pakankamai išteklių ir šiurkščios jėgos, kad išlaikytų valdžią ir numalšintų protestus, bet ji neturi atsakymo į pagrindinį klausimą dėl Baltarusijos raidos krypties. Lukašenka neabejotinai laimės, bet tai bus Pyro pergalė.”