Pasaulyje

2020.08.06 17:11

Libaniečiai bijo, kad Vakarų pagalbą Beirutas pradangins, – prašo Macrono padėti nuversti valdžią

Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt, ELTA2020.08.06 17:11

Dviejų galingų sprogimų Beirute pasekmes Libanas jaus dar ilgai, prognozuoja ekspertai, mat trapios politinės sistemos šalyje jis skaudžiai atsilieps ekonomikai. Manoma, kad per nelaimę žuvo mažiausiai 137 žmonės, sužeista per 5000, o dar dešimtys kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Tiksli sprogimų priežastis dar tiriama, bet veikiausiai juos sukėlė gaisras, persimetęs į sandėlį, kur buvo aplaidžiai laikoma tūkstančiai tonų azoto trąšų.

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas Šarūnas Rinkevičius LRT RADIJUJ sakė, jog įsisenėjusių socioekonominių problemų niekaip neišsprendžiančiame Libane esama valdžia nepasitikima, dėl to įtariai žiūrima ir į humanitarinės pagalbos, kurią turtingosios šalys jau įsipareigojo skirti, panaudojimą.

Takoskyros Libane, kaip ir kitur Artimuosiuose Rytuose, ne tik politinės, bet ir religinės, aiškino Š. Rinkevičius.

Taip pat skaitykite

„Libane yra itin sudėtinga ir trapi politinė situacija, paremta konfesionalistine sistema ir didžiuliais nesutarimais tarp politinių frakcijų, kurios Libano viziją įsivaizduoja labai skirtingai – pradedant „Hezbollah“, šiitiškos partijos, kuri remiama Irano, baigiant sunitiškuoju flangu, kuris atramą mato arabiškajame pasaulyje, visų pirma Saudo Arabijoje, tęsiant krikščioniškuoju flangu, kuris labiau bendradarbiauja su Prancūzija ir Vakarais. Šalis nesugebėjo sukurti vieningos visuomenės per 30 metų nuo pilietinio karo pabaigos, jau praėjusiais metais matėme protestuose, kad žmonės yra nepatenkinti, nori pokyčių ir įsivaizduoja juos tik vienaip ar kitaip pasikeitus politinei sistemai“, – sakė pašnekovas.

Masiniai protestai, riaušės Libane vyko pernai rudenį, spalio pabaigoje dėl jų atsistatydino tuometis premjeras Saadas Hariri. Šių metų sausį darbą pradėjo nauja Vyriausybė, tačiau neramumai šalyje kartojosi ir šiemet pavasarį.

„Imant viso pasaulio duomenis, Libano skola, lyginant su BVP, yra trečioje vietoje pasaulyje ir sudaro maždaug 150-160 proc. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad maždaug metų bėgyje, laikotarpyje nuo praėjusių metų vasaros, Libano valiuta neteko daugiau kaip 100 proc. savo vertės. Situacija su atlyginimais sudėtinga, darbo rinkoje taip pat labai sudėtinga, egzistuoja gausybė apribojimų nusiimti pinigus bankuose, jie išduoda gana mažas pinigų sumas, neišduoda dolerių, todėl šitas sprogimas tokiame kontekste tikrai dar labiau paaštrina visus esamus nesutarimus“, – nepasitenkinimo priežastis vardijo Š. Rinkevičius.

Tačiau ekonominės pagalbos iš užsienio šaliai gauti sudėtinga, kreditoriai reikalauja įsipareigojimų reformoms. Prancūzija, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Beirutą, yra viena artimiausių Libano sąjungininkių.

Pirmasis užsienio šalies vadovas, atvykęs į nelaimės sukrėstą šalį, žadėjo paramą ir tai, jog ji nepateks į „korumpuotas rankas“. Dabar bendradarbiavimas su Prancūzija gali būti Libanui kaip niekad svarbus.

Įtūžę libaniečiai Prancūzijos vadovo reikalavo paramos nuverčiant Libano vyriausybę.

„Padėkite mums!“ ir „Revoliucija!“ skandavo jie ketvirtadienį per E. Macrono apsilankymą krikščioniškame Gemmayzės kvartale. Daugelis libaniečių taip pat šaukė: „Tauta nori režimo nuvertimo!“

E. Macronas ragino Libano vyriausybę imtis reformų, kovoti su korupcija ir apskritai „pakeisti sistemą“. Kartu jis agitavo suteikti tarptautinę paramą šaliai.

„Prancūzija nuo protektorato laikų aktyviai bendradarbiauja su Libanu ir šitie santykiai paremti ir kultūriniais mainais, Libanas yra viena labiausiai frankofoniškų šalių. Tačiau situacija taip pat atsiremia ir į ekonominius faktorius, nes Libanui labai reikia paramos. Jau praėjusiais metais buvo kalbama, kad galbūt reikėtų prašyti tarptautinių institucijų, visų pirma Tarptautinio valiutos fondo, paramos, tačiau TVF, tuo pačiu ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai pareiškė, kad parama negalima, kol nėra sutvarkyta ekonomika, o ekonomiką galima sutvarkyti tik tuo atveju, jeigu pavyktų išspręsti ar bent jau kažkaip aiškiau apibrėžti „Hezbollah“ klausimą“, – komentavo Š. Rinkevičius.

Pašnekovo manymu, nuslūgus pradiniam šokui, į šalį gali grįžti neramumai.

„Kol kas neramumų nėra, nes situacija labai sudėtinga. Įvairiais duomenimis, Beirute galėjo būti evakuota iki kelių šimtų tūkstančių gyvenimų, tiesa, duomenys dar labai įvairūs. (...) Neramumai vyko ir visą pavasarį Libane – tiek dėl kaukių dėvėjimo, tiek dėl ekonominių problemų, kartais ir elektros tiekimo sutrikimų. Situacija yra sudėtinga, žmonės nepatenkinti ir neabejotinai šitas sprogimas turės didžiulių pasekmių ekonomikai. Jau dabar Beiruto miesto atstovai teigia, kad sprogimas gali turėti tarp 10-15 milijardų dolerių vertės pasekmių miesto raidai, o valstybei su 6 milijonais gyventojų tai yra didžiuliai pinigai. Todėl galime manyti, kad artimiausiomis dienomis, artimiausiomis savaitėmis pamatysime vaizdų iš Libano“, – sakė Š. Rinkevičius.

LRT.lt primena, kad Beirute, šalia prieplaukos esančiame sandėlyje, antradienio vakarą įvyko bent du dideli sprogimai. Antrasis buvo toks stiprus, kad prilygo 3,3 balo žemės drebėjimui, jį girdėjo ir Kipro salos gyventojai už kelių šimtų kilometrų.

Taip pat skaitykite

Populiariausi