Pasaulyje

2020.08.08 21:30

Saldus levandų kvapas – kaip Prancūziją nukonkuravo iš komunizmo išsivadavusi Bulgarija

LRT.lt2020.08.08 21:30

Vos pagalvojus apie levandas, prieš akis iškyla vaizdingas violetine spalva nuvilnijančių Prancūzijos Provanso laukų peizažas, rašo BBC.

Romėnų pamėgtą aromatą skleidžiantis augalas naudojamas kosmetikoje ir, padedant bitėms, medaus gamyboje.

Visgi pastaraisiais metais buvusi komunistinio bloko šalis Bulgarija aplenkė Prancūziją ir tapo levandų aliejaus gamybos lydere pasaulyje.

Pačioje Bulgarijos rožių slėnio širdyje, Balkanų kalnų papėdėje, esantį Tarničeni kaimelį supančios pievos kiekvieną vėlyvą pavasarį nusidažo purpuru.

Tuo tarpu Prancūzijos levandų augintojai dėl augalų bakterinės infekcijos per pastarąjį dešimtmetį patyrė nemenkų nuostolių.

„Kažkas turėjo šią nišą užpildyti“, – sako Tarničeni kaimelyje įsikūrusios Enio Bončevo eterinių aliejų gamyklos savininkas Filipas Lissičarovas. Vadovavimą gamyklai jis perėmė 1992 m. po to, kai griuvo komunistinė santvarka ir šalyje vėl buvo įteisinta privati nuosavybė, tačiau iš tiesų šį verslą jo seneliai pradėjo dar 1909 m., rašo BBC.

Šiais metais levandų, kurių auginimo tradicija Bulgarijoje siekia 20 a. pradžią, derlius vis dar renkamas.

„Bulgarija ir Prancūzija jau ir anksčiau yra susikeitusios vietomis – aštuntajame-devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose Bulgarija buvo didžiausia levandų augintoja“, – sako Bulgarijos žemės ūkio tyrimų grupės „InteliAgro“ vykdomasis direktorius Nikolajus Valkanovas.

Šią karūną Bulgarija iš Prancūzijos vėl susigrąžino 2012 m., o „InteliAgro“ duomenimis, levandų plantacijos šalyje išsiplėtė iki 180 km2, lyginant su vos penktadaliu šio ploto prieš dešimtmetį.

Anot Socialinių ir ekonominių tyrimų centro ekonomisto Krisztofo Glowackio, pigi darbo jėga, palankus klimatas ir ilgametės levandų auginimo tradicijos yra pagrindiniai Bulgarijos privalumai šioje srityje.

Bulgarijoje valandinis darbo užmokestis yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje, tesiekiantis vos 6 eurus už valandą, lyginant su 36,6 eurų Prancūzijoje.

K. Glowackio teigimu, dėl to Bulgarijoje pagamintas levandų aliejus yra bemaž perpus pigesnis už prancūziškąjį. Todėl Prancūzijoje sumažėjus jo gamybai, pirkėjams, kaip antai kosmetikos bendrovėms, Bulgarijos siūloma alternatyva pasirodė labai patraukli.

Tarničeni kaimelyje įsikūrusioje F. Lissičarovo bendrovėje dabar distiliuojami šiųmečiai žiedai, iš kurių gaminamas levandų aliejus. Augalai garinami, surenkama susidariusi drėgmė ir užkonservuojama aliejaus pavidalu.

Beveik visas tokiu būdu pagamintas aliejus eksportuojamas. Eksportuojamas ir bendrovės gaminamas levandų vanduo. Jo gamybos metu į vandenį įmetama levandų žiedų ir jis užvirinamas.

„Apmaudu, tačiau 99 proc. mūsų produkcijos eksportuojama. Bulgarija iki šiol neturi gerai išvystytos kosmetikos pramonės, kuri šį aliejų naudotų kaip vieną iš žaliavų“, – sako F. Lissičarovas.

JAV yra didžiausios pasaulyje levandų aliejaus vartotojos, tačiau Bulgarijos nacionalinės eterinių aliejų, parfumerijos ir kosmetikos asociacijos duomenimis, Bulgarijoje pagaminta produkcija daugiausia išvežama į Vokietiją, Prancūziją ir Austriją, rašo BBC.

Kad levandos sėkmingai augtų, reikalinga tiesioginė saulė ir gerai nusausintas dirvožemis. Šis augalas yra kilęs iš Viduržemio jūros regiono šalių, todėl vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje jam reikalinga ne mažesnė kaip 20–30 °C temperatūra.

Visgi yra atmainų, kurias galima sėkmingai auginti ir tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė. Neseniai buvo pranešta, kad Anglijoje užaugintų levandų pardavimai šiais metais smarkiai išaugo.

Darbo jėgos kaina sudaro tam tikrą dalį levandų aliejaus pardavimo kainos, tačiau iš esmės viskas priklauso nuo jo kokybės. Daugelis vis dar tebėra įsitikinę, kad prancūziškas levandų aliejus yra geriausias.

Tarpprofesinio Prancūzijos eterinių aliejų komiteto prezidentas ir distiliavimo gamyklos „Distillerie des 4 Valees“ savininkas Alainas Aubanelis teigia, kad nors pastaraisiais metais aliejaus gamybos apimtys Prancūzijoje auga, jis daugiausiai dėmesio skiriantis būtent kokybei.

„Tiesa, kad pagal kainą mes konkuruoti negalime, – sako jis. – Tačiau kokybės, savo amato išmanymo, atsekamumo ir prie dirvožemio pritaikytų levandų atmainų srityje dar turime vieną kitą kozirį. Čia panašiai kaip su vynu. Tai, ką auginame Prancūzijoje, skiriasi nuo to, kas auginama Bulgarijoje. Skiriasi klimatas, o ir gamybos procesas visiškai kitoks.“

Kai kuriems pirkėjams tai yra svarbu.

„Pagal kvapą sakoma, kad prancūziškas aliejus dvelkia gėlėmis, vaisiais ir kamparu, o viršutinėje natoje juntamas lengvas saldymedžio prieskonis, – sako Jungtinės Karalystės aromatų ir skonių bendrovės „Treatt“ analitinių mokslų skyriaus vadovė Tracey Smith. – Bulgarijoje pagamintas aliejus gali būti apibūdintas kaip dvelkiantis gėlėmis ir vaisiais, tačiau ne toks gaivus, pasižymintis kiek aitresne žole atsiduodančia viršutine nata. Aukščiausios rūšies AOP prancūziškas levandų aliejus turi būti gaminamas iš nežemiau kaip 800 m virš jūros lygio auginamų augalų.“

T. Smith priduria, kad dėl kainos jos atstovaujama bendrovė perka kur kas daugiau bulgariško levandų aliejaus nei prancūziško.

„Jei kuriate rafinuotą prabangų aromatą, greičiausiai ieškosite geriausios kokybės levandų aliejaus, tačiau jei ieškote kvapo skystam rankų muilui, puikiai tinka ir Bulgarijoje pagamintas aliejus. Be to, jis kur kas pigesnis“, – sako ji.

Visgi ateitis gali kiek nutolinti mus nuo šio malonaus aromato.

„Levandų produktų paklausa gali priklausyti nuo žmonių susidomėjimo papildoma medicina ir aromaterapija“, – sako K. Glowacki.

Visgi jis mano, kad darbo užmokesčio augimas Bulgarijoje levandų auginimą šalyje pavers ne tokia pelninga veikla. Kaip dar vieną rizikos veiksnį ekonomistas įvardino klimato kaitą, nes levandos yra labai jautrus pokyčiams augalas, rašo BBC.

„Tačiau socialinė šio sektoriaus reikšmė yra kur kas didesnė, [nei ilgalaikis susirūpinimas klimato kaita], – sako K. Glowacki. – Nes jis sudaro galimybes mažiau išsivysčiusioms šalims gauti papildomų pajamų.“