Pasaulyje

2020.08.09 14:12

Benediktas Šetkus. „Na, ir chuliganas tas Stalinas“ – ką sovietų diktatoriaus sūnus veikė Lietuvoje?

Benediktas Šetkus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius2020.08.09 14:12

Jeigu kažkas perskaitęs straipsnio antraštę pagalvojo apie „tautų vadą“ Josifą Staliną, tuomet suklydo – Sovietų Sąjungos lyderis ir pagarsėjęs despotas nebendravo su Šilalės gyventojais. Tačiau jo sūnus Vasilijus Stalinas lankėsi Šilalėje, ir ne vieną kartą.

Josifas Stalinas turėjo tris vaikus. Vyriausias sūnus Jakovas (g. 1907 m.) Antrojo Pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę ir žuvo 1943 m. koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kalbama, kad Vokietijos karinė vadovybė siūlė Stalinui jo sūnų išmainyti į sovietų nelaisvėje buvusį vieną iš Vokietijos karinių vadų, bet Stalinas nesutiko.

Antrasis sūnus Vasilijus gimė 1921 m., o 1926 m. gimė duktė Svetlana. Kadangi antroji Stalino žmona Nadežda Aliliujeva 1932 m. nusižudė, Vasilijus ir sesuo užaugo dažniausiai ginkluotų sargybinių globojami. Sargybinių elgesys toli gražu nebuvo pavyzdingas, todėl Vasilijus anksti pradėjo traukti dūmą, gerti degtinę ir elgtis įžūliai. Toks „vyriškas“ auklėjimas turėjo įtakos jo charakteriui iki gyvenimo pabaigos.

Prieš prasidedant Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui Vasilijus suspėjo baigti karo aviacijos mokslus ir eskadrilės vado tobulinimosi kursus. Dar 1941 m. jis pasižymėjo drąsiu poelgiu Oriolo srityje. Netikėtai vokiečių bombonešiams pasirodžius virš karinio aerodromo, Vasilijus Stalinas pilotuodamas naikintuvą, kaip vanagas puolė vaikytis bombonešius ir neiššovęs nė vieno šūvio juos nuvijo.

Reikalas tas, kad jo naikintuvas tąkart neturėjo šovinių. Kariuomenės vadas, pamatęs tokį drąsų lakūno poelgį, iš karto pareiškė, kad jį teiks apdovanojimui Raudonosios žvaigždės ordinu. Tik kuomet naikintuvas nusileido, paaiškėjo kas tas drąsuolis yra.

1942 m. vasarą jis savo noru pateko į frontą. 1943 m. Vasilijus Stalinas tapo lakūnu instruktoriumi, dar po metų – lakūnu inspektoriumi. Nuo tada mūšiuose kaip naikintuvo pilotas nedalyvavo.

Amžininkai pasakojo, kad Stalinas sukeldavo savo neapgalvotais veiksmais daug problemų bendražygiams oro kautynėse. Po to, kai 1943 m. kovo mėn. švęsdamas savo 22-ąjį gimtadienį bandė sprogmenimis su bendražygiais „žvejoti“ ir vienas bendražygis žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, jam buvo uždrausta dalyvauti oro kautynėse. Vasilijus tąkart sprogusio sviedinio buvo sužeistas į koją.

Po dešimties mėnesių – 1944 m. sausio mėn. Vasilijui buvo leista sugrįžti į frontą. Sprendimą priėmė jo tėvas. Netrukus jis kelis mėnesius praleido karo fronte Lietuvoje, kur buvo dislokuota jo vadovaujama eskadrilė.

Tas kelių mėnesių laikotarpis tapo įsimintinu ir pačiam Vasilijui Stalinui, ir kai kuriems vietos gyventojams. Kai kurie jo poelgio Lietuvoje atvejai buvo prisiminti po beveik dešimties metų, kuomet nuspręsta jį areštuoti ir nuteisti. Tai nutiko po Josifo Stalino mirties 1953 m.

Vasilijų Staliną karinė vadovybė karo metais labai saugojo – negalėjo leisti žūti ir antram Sovietų valstybės vadovo sūnui. Tačiau mūšiuose dėl Vilniaus atsitiko taip, kad jis vos nežuvo. Vienas vokiečių naikintuvo „Messerschmitt“ pilotas ryžosi taranuoti Stalino naikintuvą ir propeleriu apgadino naikintuvo uodegą.

Anot Vasilijaus Stalino, taip nutikdavo labai retai, nes vokiečiai pilotai vengdavo taranuoti. Jo žodžiais tariant, per daug jiems kinkos drebėjo. Vis dėlto Vilniaus padangėje viskas baigėsi gerai – kovos bendražygiams dengiant nuo priešo naikintuvų, Vasilijui pavyko nutupdyti naikintuvą. Tas įvykis Vasilijui Stalinui buvo gera pamoka – kad reikia elgtis apdairiau ir nelaikyti savęs asu. Beje, Vasilijus Stalinas skraidydavo be parašiuto: priešams pašovus jo naikintuvą taip būtų išvengęs belaisvio dalios (kas buvo nutikę jo broliui Jakovui).

Kurį laiką jo eskadrilė buvo dislokuota prie Šiaulių. Šis Vasilijaus Stalino gyvenimo epizodas yra pavaizduotas dvylikos serijų filme „Stalino sūnus“ (rusų kalba - «Сын отца народов»). Vienoje iš serijų yra epizodas, kuomet Vasilijui Stalinui pavaldinys raportuoja, jog negrįžo trys pilotai, kurie buvo išskridę bombarduoti Mažeikių geležinkelio stotį, kur sutelkta daug priešo technikos. Kitame epizode jam pranešama, kad nuo Kuršėnų pusės verždamiesi priešo tankai artėja prie jų karinio aerodromo.

Rodoma, kaip Stalinas, turėdamas tik pistoletą, išskubėjo stabdyti tankus, kad jie nesunaikintų naikintuvų. Savo drąsiu poelgiu tariamai mobilizavo ir kitus karius atremti priešo ataką, nors vėliau rodoma, kaip buvo prašoma Maskvoje skirti jiems naujų naikintuvų, kadangi vokiečiai padarė daug nuostolių jų eskadrilei.

Filmo kūrėjai būtų dar labiau sudominę žiūrovą, jeigu būtų pavaizdavę, kaip sovietų aviatoriai įgyvendino vieną iš griežčiausių karo metais Josifo Stalino duotų įsakymų, kuomet jis pareikalavo įvykdyti jo nurodymą per tris valandas. Aviacijos maršalas, Sovietų Sąjungos didvyris Ivanas Pstygo viename interviu užsiminė, kad Šiaulius atkovoję iš vokiečių 1944 m. vasarą sovietų kariai užtiko vagoną spirito ir visai nusigėrė.

Vokiečių kareiviai juos be vargo surišo ir užėmė gynybines pozicijas miesto rytinėje dalyje. Sužinojęs apie tai Stalinas įpyko ir įsakė fronto vadui Ivanui Bagramianui užimti Šiaulius per tris valandas. Net trijų aviacijos armijų sutelktomis pajėgomis bombarduojami ir ir apšaudomi vokiečių kariai patyrė tokį pragarą, kad pakako juos išvyti iš miesto per dukart trumpesnį laiką nei Stalinas nurodė. Maršalo žodžiais tariant, tai buvo vienintelis atvejis per visą karą, kuomet taip koordinuotai veikė trys aviacijos kariuomenės.

Sunku pasakyti, kiek filme „Stalino sūnus“ atvaizduota tikrovė, o kas išgalvota. Tačiau vienas Vasilijaus Stalino „Šiaulių epizodas“ dažnai minimas įvairiuose leidiniuose ir jis gana prieštaringai vaizduojamas. Dažnai yra minimas faktas, jog kartą Vasilijus Stalinas paėmė kažkieno traktorių ir juo važiavo į netolimą kaimą naminukės ieškoti.

Negana to – jis sumušė NKVD pareigūną, kuris norėjęs jį sulaikyti. Šis atvejis prisimintas 1953 m., kuomet siekta jį po tėvo mirties įkalinti. Tą kartą kažkas liudijo, jog jis girtas važinėjęs traktoriumi po Šiaulių miestą, partrenkdamas pasitaikiusius žmones, o po to, kai buvo sulaikytas, sumušęs komendantūros budintį ir grasinęs padegti pačią komendantūrą.

Vasilijus Stalinas savo atsiminimuose pateikia kitokią versiją. Anot jo, Šiaulių aerodrome kilo gaisras. Jį greitai užgesino, tačiau du karininkai patyrė sunkius nudegimus. Nebuvo nei vienos mašinos tuo metu aerodrome, todėl jis sustabdęs pravažiuojantį traktorių, kad galėtų sužeistuosius nuvežti į ligoninę.

Traktorininkas gražiuoju nesutikęs jam duoti traktorių, todėl tekę išgrūsti traktorininką iš kabinos ir po to sėkmingai pavykę nuvežti bendražygius į ligoninę. Dėl šio poelgio teko jam teko pasiaiškinti NKVD. Pasak Vasilijaus, enkavadistai jo poelgį suprato ir viskas tuo tarsi ir baigėsi. Tiesa, kažkas apie tą nuotykį tuoj pranešė Josifo Stalino asmeninės kanceliarijos vadovui Aleksandrui Poskrebyševui.

Po trijų dienų jis iš Kremliaus paskambino Vasilijui ir priekaištavo dėl tokio poelgio bei savavališko traktoriaus konfiskavimo. Akivaizdu, kad kažkas stengėsi apie jo elgesį siųsti raportus tiesiai į Kremlių.

1953 m. tardymo metu buvo dar kartą gilinamasi į „Šiaulių epizodą“ ir tuo būdu siekta jį apkaltinti nederamu elgesiu. Buvo prisimintas ir kitas atvejis atvejis, kuomet Vasilijus Stalinas 1944 m. vasarą atskrido iš Maskvos į Šiaulius be karinės uniformos. Vasilijaus liudijimu toks poelgis nebuvo prieš kažką nukreiptas veiksmas, bet tiesiog taip susiklostė aplinkybės.

Tarnaitė Maskvoje, lygindama jo uniformą, netyčia ją pradegino. Nebuvo laiko pasirūpinti kita uniforma, nes reikėjo vykti į aerodromą ir skristi į Šiaulius. Tuo būdu pulkininkas Vasilijus Stalinas išlipo iš karinio lėktuvo Šiaulių kariniame aerodrome be karinės uniformos. Nepadėjo jam nei dokumentai nei plačiai žinoma pavardė. Tik atvykusiems iš štabo pavyko jį išlaisvinti iš karinės komendantūros.

Filme rodoma kaip Vasilijų Staliną Šiauliuose aplankė jo žmona Galina. Jų santykiai jau buvo pašliję, todėl ji netrukus grįžo į Maskvą. Visi aplinkiniai matė, kad Vasilijui per daug patiko kitos moterys ir degtinė. Tačiau tikrovėje Galinos apsilankymas Šiauliuose galėjo būti įsimintinas daliai to meto Šiaulių gyventojų dėl neįprastos priežasties.

Tuo metu Šiauliuose dislokuotus sovietų lakūnus aplankė karių teatras. Stalinas su žmona Galina susiruošė į spektaklį, tačiau paaiškėjo, kad žmonos kojinė prakiurusi ir ji negali pasirodyti viešumoje.

Kariuomenės sandėliuose moteriškų kojinių nebuvo, todėl buvo duotas nurodymas kariškiams belstis į vietos gyventojų namus ir surasti šilkines kojines žmonai. Gražiuoju ir siūlydami naminukės vietos gyventojams, o galbūt ir ne visai gražiuoju apsieidami su vietiniais, vado nurodymą kariškiai įvykdė – kojinės buvo rastos ir gražuolė žmona buvo pasirengusi spektakliui. Spektaklis prasidėjo apie 12 val. nakties, nes visi kantriai laukė dviejų garbingų žiūrovų. Būtent taip ši istorija pateikiama kažkurio iš Stalino pavaldinio aviatoriaus lūpomis.

1944 m. spalio mėn. I-ojo Pabaltijo fronto sudėtyje pulkininko V. Stalino vadovaujama eskadrilė dalyvavo Klaipėdos operacijoje. Karinė vadovybė buvo nutarusi atkirsti Latvijos teritorijoje esančią Vokietijos kariuomenės Šiaurės grupę nuo Rytų Prūsijos, todėl ryžtingai puolė Klaipėdos ir Tilžės kryptimi. Stalino eskadrilė tuo metu įsikūrė netoli Šilalės esančiame Kūtymų kaime. Čia buvo įrengtas aerodromas.

Prieš keletą dešimtmečių man teko girdėti apie skandalingą Vasilijaus Stalino išsišokimą Šilalėje. Kadangi tas atsitikimas vyko tik kariškių tarpe ir niekas apie tai viešai nekalbėjo, todėl lieka vadovautis tik išlikusiais amžininkų atsiminimų fragmentais. Plačiausiai apie tai yra užsiminęs Šilalės valsčiaus buvęs viršaitis Stanislovas Biržiškis.

Savo atsiminimuose S. Biržiškis teigia, kad praėjus frontui gana greitai Šilalės kaiminystėje (Kūtymų aerodrome) sustojo karo aviacijos eskadrilė, vadovaujama pulkininko Stalino. Pats pulkininkas apsigyveno Jokūbaičių kaime, ūkininko Macaičio name.

Žinoma, ūkininkas buvo iš namų pašalintas, o Stalino buveinė apstatyta keliomis sargybos eilėmis. Net ant vieškelio atsišakojimo į Kūtymų kaimą, Lentinės kaime, buvo pastatyta sargyba, kuri sulaikydavo keleivius, vykstančius Šilalės–Pajūrio vieškeliu. Kartą buvęs sulaikytas ir pats Biržiškis. Bet pakalbėjęs rusiškai ir parodęs pasą, vėliau jau nebūdavo tikrinamas.

Pulkininko Stalino aptarnavimui buvo paimta Pailgotyje gyvenusių Malachovų duktė Tasia. Ką ji ten veikė, kaimynai nežinojo, tik grįžusi iš tarnybos, ji vis kalbėdavo: „Na, ir chuliganas tas Stalinas“. Vasilijus dažnai atvykdavo į Šilalę, kur nepriklausomybės laikotarpiu pastatytoje ugniagesių salėje 1944 m. rudenį buvo įrengtas kariškių klubas.

Stalino sūnus jautėsi labai galingas, nes leisdavo sau ir smarkesnių išsišokimų. Kartą pas Biržiškius gyvenęs vyriškis kaip paslaptį papasakojo tokį atsitikimą. Atvykus pulkininkui Stalinui į klubą, jam priešais buvęs kažkoks žymus kariškis, „dukart Sovietų Sąjungos didvyris“. Šis kariškis tyčia ar netyčia ėjęs salėje pirmas ir neatidavęs Stalinui pagarbos. Tuomet Stalinas priėjęs prie jo, sudavęs per skruostą ir nuplėšęs jo antpečius. Tuomet kilęs didžiulis skandalas: taip įžeisti dukart Sovietų Sąjungos didvyrį buvo didelis nusikaltimas!

S. Biržiškis teigė, kad Vasilijaus Stalino sukeltas skandalas nepraėjo savaime. Buvo siekiama kilusį konfliktą „užglaistyti“ ir tai buvo pavesta Jevgenijui Beleckiui – aviacijos generolui leitenantui. Matyt, jam pavyko sutaikyti abi puses. Kita vertus, kas galėjo drįsti keršyti Josifo Stalino sūnui?

Kai frontas pasislinko į Vakarus, Stalino eskadrilė iš Kūtymų kaimo buvo perkelta į Baltijos pajūrį. Vasilijus Stalinas apsistojojęs Palangoje įsikūrė Tiškevičių rūmuose (dab. Gintaro muziejus), iš kur vadovavo Vakarų pakrančių apsaugai.

Yra žinoma, kad tuometinis Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas ėjęs pas Vasilijaų Staliną prašydamas kurorte įvesti tvarką ir apsaugoti nuo turtą niokojančių kariškių bei plėšikaujančių civilių. Pastarasis ramiu veidu išklausęs, pažadėjęs tvarką padaryti ir duotą žodį ištesėjęs.

Tikėtina, jog Palangoje Stalinas buvo iki 1945 m. vasario mėn. Tuo metu buvo pradėta rengtis Berlyno operacijai ir sulaukta naujų naikintuvų „Ла-7“. Vasilijui Stalinui buvo pavesta apmokyti pilotus valdyti naują naikintuvą. Atsiminimuose jis rašo, jog tuokart net visą pulką lakūnų pasodinęs į naujus naikintuvus, o po to dalyvavęs karo baigiamosiose operacijose Vokietijoje.

Po Antrojo pasaulinio karo Vasilijus Stalinas kilo karjeros laiptais – tapo aviacijos generolu leitenantu, vadovavo Maskvos karinės apygardos karinėms oro pajėgoms. Tačiau po tėvo mirties jam likimas susiklostė nepalankiai – buvo apkaltintas antivalstybine veikla, areštuotas ir įkalintas, o vėliau neišsivadavo iš alkoholio liūno ir kitų negandų.

Kadangi viešai sakydavo, kad jis esąs Stalino sūnus ir tuo didžiavosi, jam buvo siūloma pasikeisti pavardę. Ilgą laiką nesutiko to daryti. Ir tik gyvenimo pabaigoje sutiko pasikeisti pavardę į Džiugašvili, už ką jam buvo pažadėtas trijų kambarių butas. Mirė Vasilijus Stalinas 1962 m. sulaukęs 42 metų amžiaus.

Šilalėje esantis namas, kur Stalinas sukėlė skandalą, stovi iki šiol. Nepriklausomos Lietuvos metais statytas raudonų plytų pastatas ilgą laiką buvo pagrindinė miestiečių susirinkimų vieta prieš karą ir pokaryje. Sovietmečiu kurį laiką pastatas buvo apleistas, o pastaruoju metu jis neatpažįstamai pasikeitęs ir ten įsikūrusi gėlių parduotuvė.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.