Nauja prarastoji karta? COVID-19 žala vaikams neišmatuojama

Domantė Platūkytė, Julija Šakytė, LRT.lt
2020.08.14 05:30
Pasaulis po COVID-19

Šis dešimtmetis gali tapti prarastuoju dešimtmečiu – be užuolankų skelbia organizacija „Gelbėkit vaikus“. Nematomas virusas šalims paliks ne vieną tragišką padarinį, tačiau pandemijos žala gali būti neišmatuojama vienai pažeidžiamiausių grupių – vaikams. Nors jie kol kas išvengia sunkiausių COVID-19 simptomų, socialinis ir ekonominis pandemijos poveikis „potencialiai katastrofiškas milijonams“.

LRT.lt pristato projektą „Pasaulis po COVID-19“. Specialių publikacijų ciklas mus nukels į netolimą ateitį – kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos?

Cornellis Mbonyi, pasiėmęs skardinę dažų, teplioja ant sienos, o jo drabužiai išduoda, kad dirbta ilgai ir šiek tiek nerūpestingai. Dvylikametis gyvena su tėvais, keturiomis seserimis ir broliu Kongo Demokratinėje Respublikoje. Kadangi dėl COVID-19 pandemijos mokykla uždaryta, jis laiką leidžia sodindamas ir dažydamas.

„Normaliais“ metais jis galėtų eiti į mokyklą, į bažnyčią ar daryti kitus svarbius dalykus, leidžiančius pabėgti nuo kasdienybės. Neturėdamas interneto namuose, dabar paauglys mokosi skaitydamas vadovėlius, o kartais stoja prie daržovių prekystalio ir padeda tėvams pardavinėti pomidorus, paprikas, prieskonius. Bet labiausiai mėgsta leisti laiką su mylimiausia kate Nunu.

„Kartais šioje situacijoje jaučiuosi kaip kalinysׅ“, – pasakoja berniukas.

Taip bėga Cornellio dienos. Ir tai vienas iš nedaugelio UNICEF paviešintų vaikų dienoraščių per koronaviruso pandemiją.

COVID-19 pandemija vaikų ateičiai smogė kone stipriausiai. Pasaulinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ataskaitoje rašo, kad kyla realus pavojus, jog šis dešimtmetis taps prarastasis, su precedento neturinčiais vystymosi pokyčiais.

„COVID-19, sveikatos apsaugos krizė, tapo vaikų krize. Nors koronavirusas tiesioginio poveikio vaikams turi nedaug – jie arba neserga, arba perserga lengvai, netiesioginis poveikis – didžiulis“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme rašo Jungtinių Tautų (JT) vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomoji direktorė Erika Vėberytė.

Koronaviruso pasekmių pasaulio vaikams, deja, galime matyti jau ir netolimoje ateityje. Pasak Johno Hopkinso universiteto mokslininkų, ateinančius šešis mėnesius, per dieną papildomai gali mirti virš 6 000 vaikų nuo tų ligų, kurioms jau sukurtos prevencinės priemonės.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

Kad ir kokia būtų krizė – ar karas, ar žemės drebėjimas, – vaikai patys pažeidžiamiausi, portalui LRT.lt tvirtina „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Pasak jos, suaugusieji paprastai galvoja, kaip apskritai išgyventi, o vaikai tarsi nustumiami į šoną. Koronaviruso sukeltas chaosas dar kartą parodė, kad labiausiai krizės paveikia tas šalis, kuriose situacija ir taip buvo blogesnė, pavyzdžiui, vyko karinis konfliktas, siautė badas, vardija R. Dičpetrienė.

„Nereikia nieko laukti – tą pačią dieną akyse viskas blogėja. Jei tai pabėgėlių stovykla, ten gydytoją labai sunkiai prisišauksi. Gerai, jei pakliūsi į ligoninę, galbūt yra toks šansas – turtingesnės valstybės ligonines pastato kosminiu greičiu, – o skurdesnėse šalyse, kuriose vyksta konfliktai, nepaprastai sunku pagerinti sveikatos apsaugos sistemą“, – apgailestauja „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Milijardai vaikų – už mokyklos ribų

Tokių vaikų kaip Cornellis Mbonyi, kurie negali eiti į mokyklą ir neturi interneto namuose, – milijardai. Balandžio mėnesį dėl karantino 194 šalyse 1,6 milijardo vaikų liko už mokyklos ribų. Tai apie 90 procentų visų pasaulio mokinių.

„Netgi šiandien, nors kai kur švelninamas arba iš viso panaikintas karantinas, daugiau nei milijardas vaikų 144 šalyse nesugrįžo į mokyklas. Ir čia nekalbama apie mokinius, kuriems dabar vasaros atostogos“, – sako E. Vėberytė.

Kaip ir Lietuvoje, Turkijos Vyriausybė mokiniams dalijo kompiuterius, tačiau susidūrė su didesnėmis problemomis nei mes – gyventojų šalyje daugiau, kompiuterių poreikis didelis, o kai kur net ir turint kompiuterį tiesiog nėra interneto ryšio.

Ceydai Orhanozey, gyvenančiai Turkijoje, Izmyro mieste, pandemijos laikotarpis taip pat buvo sudėtingas. Ir ne tik dėl karantino ar apėmusio nerimo – Ceyda pustrečio mėnesio namuose mokė aštuonmetę dukrą Irmak.

Kaip portalui LRT.lt sako Ceyda, nuo kovo mėnesio mokyklos Turkijoje buvo uždarytas ir įsigaliojo griežtas reikalavimas – vaikai iki 18 metų negali palikti namų, išeiti į lauką. Kuriam laikui sustojo ir ugdymo procesas, prasidėjo nuotolinio mokymosi iššūkiai, o visų, kuriems nėra 18 metų, laukė pustrečio mėnesio karantino namuose.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

„Tai buvo keistas jausmas mažiesiems. Mano dukrai aštuoneri, todėl jai patiko visą laiką būti kartu su šeima. Ieškojome, ką galime veikti kartu, žaidėme, tačiau šis laikas buvo labai sudėtingas – vaikai nenorėjo klausyti, tenorėjo žaisti, todėl buvo sunku raginti juos mokytis“, – portalui LRT.lt pasakojo moteris.

Kitaip nei Cornellio Mbonyi, Ceydos šeimai pasisekė – jie turi interneto prieigą, kompiuterius, dukra dar nedidelė, todėl nepatyrė tiek streso. Kitur šalyje situacija prastesnė – mažesniuose miestuose ir kaimeliuose žmonės neturi interneto, kompiuterių.

Kaip ir Lietuvoje, Turkijos Vyriausybė mokiniams dalijo kompiuterius, tačiau susidūrė su didesnėmis problemomis nei mes – gyventojų šalyje daugiau, kompiuterių poreikis didelis, o kai kur net ir turint kompiuterį tiesiog nėra interneto ryšio.

Mergaitėms gresia tragiškos pasekmės

Dar daugiau – uždarius mokyklas, vaikai gali patirti ir patiria daug negatyvių pasekmių: blogėjanti psichinė ir fizinė sveikata, maisto stygius, išnaudojimas ir išaugęs smurtas.

Šis laikotarpis ypač pavojingas ir sunkus mergaitėms iš nepritekliaus kamuojamų šeimų. Kaip pasakoja E. Vėberytė, joms gresia ne vien smurtas, bet ir seksualinis išnaudojimas, nėštumas ir visa tai veda prie dar kitų pasekmių, skurdo rato kartojimosi. Be abejo, negalima pamiršti vaikų, kurie yra iš skurdžių šeimų arba neįgalūs. Jiems mokykla – ir maisto šaltinis. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį 143 šalyse net 368,5 mln. vaikų buvo priversti ieškoti kitų maisto šaltinių, skelbia UNICEF.

Ateitis parodys karantino įtaką mokinių žinioms ir švietimo sistemai.

Prasidėjus pandemijai, praktiškai visame pasaulyje buvo uždarytos mokyklos. Lietuvoje taip pat susidūrėme su nuotolinio ugdymo iššūkiais – vaikai neturėjo įvairių priemonių, patyrė psichologinių sunkumų, sako „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

„Įsivaizduokite, kaip nuotolinis ugdymas turėjo vykti skurdesnėse šalyse. Kai kuriose net elektros nėra, tai koks ten nuotolinis mokymas? Neįmanoma“, – apgailestauja R. Dičpetrienė.

Būtent internetas yra kasdienybė tik privilegijuotiesiems, pritaria E. Vėberytė. Technologijos padėjo vaikams mokytis ir gauti žinių net griežto karantino laikotarpiu, tačiau, anot jos, tokių yra nedaug.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

„Manoma, kad mokyklų uždarymas gali sukelti akademinį regresą, nes nuotolinis mokslas prieinamas tik nedaugeliui. Pavyzdžiui, šalyse į pietus nuo Saharos internetą turi vos viena ketvirtoji gyventojų“, – pabrėžia specialistė.

Taigi, anot UNICEF vykdomosios direktorės Henrietos Fore, būtina vėl atverti mokyklas, nes nei mokymas internetu, nei televizija neatstoja gyvo mokytojo žodžio. Tiesa, UNICEF įspėja – tai turi būti padaryta saugiai, mokyklos turi laikytis saugumo normų.

Tai, kaip esame vieni nuo kitų priklausomi, parodo ir mūsų bendrumai. Nesvarbu, ar tai būtų Lietuva, ar Azijos, Afrikos, Amerikos šalis, – kalbame apie tokius pačius pavojus vaikams ir tokią pačią pagalbą.

Tiesa, tai padaryti žymiai sunkiau, kai 40 proc. pasaulio gyventojų tenka kovoti su koronavirusu net neturint galimybės namuose nusiplauti rankų muilu ir vandeniu. Todėl UNICEF donorų, tarp jų – ir lietuvių, suaukotas lėšas skiria svarbiausioms higienos priemonėms karščiausiuose taškuose.

Anot Pasaulio banko, net prieš pandemiją mažiau nei pusė dešimtmečių vaikų iš žemas ir vidutiniškai žemas pajamas gaunančių šalių nemokėjo skaityti ar suprasti paprastos istorijos baigdami pradinę mokyklą.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

„Ateitis parodys karantino įtaką mokinių žinioms ir švietimo sistemai“, – sako E. Vėberytė.

Savo ruožtu R. Dičpetrienė atkreipia dėmesį, kad čia, Lietuvoje, neturėtume manyti, jog tokios problemos su mumis nesusijusios, todėl nereikia nieko daryti. Esame tokio mažumo šalis, kad negalime nematyti kitų. Amžiams negalėsime izoliuotis, o išgyventi be kitų pagalbos neįmanoma, įsitikinusi pašnekovė. R. Dičpetrienė priduria, kad jei tik izoliuosimės, užsidarysime ir nieko kito nematysime, pražudysime save.

Tai, kaip esame vieni nuo kitų priklausomi, parodo ir mūsų bendrumai. Nesvarbu, ar tai būtų Lietuva, ar Azijos, Afrikos, Amerikos šalis, – kalbame apie tokius pačius pavojus vaikams ir tokią pačią pagalbą, sako organizacijos vadovė.

Prarastasis dešimtmetis

Pasaulinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ataskaitoje rašo, kad kyla realus pavojus, jog šis dešimtmetis bus prarastasis, su precedento neturinčiais vystymosi pokyčiais. Nors vaikai atrodo ne tokie jautrūs tiesioginiams koronaviruso padariniams, jie tampa didžiausiomis socialinio ir ekonominio poveikio aukomis, rašoma organizacijos pranešime.

COVID-19 apvertė vaikų gyvenimą aukštyn kojomis visame pasaulyje ir dar labiau išryškino nelygybę tarp šalių ir jų viduje. Siekį, kad vaikai su kiekviena diena galėtų turėti bent šiek tiek gerėjančias sąlygas, koronavirusas pristabdė. Pasak E. Vėberytės, mokslininkai išanalizavo kelis galimus ateities scenarijus.

Viena didžiausių rizikų – jei vaikai pakliūva į ligoninę arba turi karantinuotis, jie neretai praranda tėvus arba globėjus ir toje situacijoje lieka vieni.

Anot jos, geriausiu iš trijų scenarijų, jei 15 proc. sumažėtų suplanuotų paslaugų teikimas, jaunesnių nei penkeri metai vaikų mirštamumas išaugtų 9,8 proc., arba 1 tūkst. 400 mirčių per dieną, o motinų mirštamumas išaugtų 8,3 proc. Tiesa, šios paslaugos apima šeimos planavimą, priešgimdyminę ir pogimdyminę priežiūrą, gimdymą, skiepus ir prevencines bei gydomąsias paslaugas.

Remiantis blogiausiu mokslininkų pateiktu scenarijumi, atlikta analizė rodo, kad 118-oje mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių dėl sumažėjusio rutininio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir dažnesnių vaikų išsekimo prastai maitinantis atvejų per artimiausius šešis mėnesius gali mirti virš 1,2 mln. jaunesnių nei penkeri metai vaikų.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

„Tai didelė grėsmė pažangai, pasiektai per pastaruosius dešimt metų, stabdant jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirštamumą. Be to, dabar per šešis mėnesius miršta 144 tūkst. motinų, o per artimiausius šešis mėnesius gali papildomai mirti 56 tūkst. 700 motinų“, – rašoma LRT.lt atsiųstame E. Vėberytės atsakyme.

Be to, viena didžiausių rizikų – jei vaikai pakliūva į ligoninę arba turi karantinuotis, jie neretai praranda tėvus arba globėjus ir toje situacijoje lieka vieni. Pasak R. Dičpetrienės, jei šalies socialinė sistema silpna, gali neatsirasti socialinis darbuotojas, kuris pasirūpintų vaiku. Taigi pandemija veikia ne tik fizinę vaikų sveikatą – ir vėliau vaikas gali susidurti su psichologiniais sunkumais.

Vis dėlto tikriausiai didžiausią siaubą kelia seksualinis vaikų išnaudojimas. „Tai yra taip šalia ir taip arti. Jei vaikai lieka be patikimo suaugusiojo priežiūros, jie tampa labai dideliu taikiniu. Deja, bet tai egzistuoja“, – kalba pašnekovė.

Kinijoje prasidėjusi pandemija pasibeldė ir į Lietuvą, todėl nebegalima nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta svetur, nes tai turi įtakos tiek ekonomikai, tiek žmogiškiesiems ryšiams.

Vis dėlto ekonomiškai stipresnės šalys suras ir jau surado galimybę kovoti ne vien su skurdo mažinimu, bet ir su pandemijos sukeltomis pasekmėmis. Kaip teigiama UNICEF ir Užjūrio vystymosi instituto (ODI) tyrime, visuotinės išmokos vaikams, tokios kaip negrąžintinos subsidijos ar mokesčių grąžinimas, yra labai svarbios kovojant su vaikų skurdu, tačiau jas gali pasiūlyti tik 1 iš 10 pasaulio šalių.

Ataskaitoje „Visuotinės išmokos vaikams: politinės problemos ir galimybės“ pabrėžiama, kad šios išmokos turi tapti sistema ir nebūti vienkartiniais sprendimais. Pavyzdžiui, vidutines pajamas gaunančių šalių vaikams skiriamos visuotinės piniginės išmokos, sudarančios vos 1 procentą BVP, leistų 20 proc. sumažinti visų gyventojų skurdo lygį. Įrodyta, kad visuotinės išmokos vaikams sumažina nepriteklių, pagerina bendrąją vaikų gerovę, sveikatą, švietimą, aprūpinimą maistu, produktyvumą, o pasiekus pilnametystę – galimybes prisidėti prie visuomenės ir ekonomikos gerovės.

„Ar pasinaudosime gerąja patirtimi, ar ją iššvaistysime“

Tarptautinė organizacija „SOS Children`s Villages International“ („SOS vaikų kaimai“) LRT.lt atsiųstuose atsakymuose pabrėžė, kad pandemija turės ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų sveikatai, raidai ir bendrajai gerovei.

„Visos prognozės rodo gilią pasaulinę ekonomikos krizę. Jos pasekmes patirs šeimos visame pasaulyje – tai neaplenks nė vienos šalies, nė vienos bendruomenės. Kai kuriais skaičiavimais, dėl koronaviruso pandemijos ekonominis nuosmukis į skurdą gali įstumti pusę milijardo žmonių, jei nebus imtasi skubių veiksmų“, – tvirtino organizacija.

Koronavirusas. Vaikai
Koronavirusas. Vaikai / AP nuotr.

Dėl konfliktų, klimato kaitos, kitų veiksnių auga „keliaujančių šeimų“ skaičius – migrantų, pabėgėlių. Dėl koronaviruso sukelto skurdo ir potencialių konfliktų, smurtinių incidentų šis skaičius gali dar augti. Anot tarptautinės organizacijos „SOS vaikų kaimai“, šiuo metu 52 proc. pabėgėlių ir 12 proc. migrantų yra vaikai.

Nėra abejonių, kad koronavirusas paveikia pažeidžiamiausią mūsų grupę – vaikus – ir jautriausius regionus bei šalis. E. Vėberytė, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomoji direktorė, skleidžia organizacijos žinią – būtina surasti pusiausvyrą tarp būtinybės atverti mokyklų duris ir COVID-19 plitimo.

Anot jos, pandemija parodė, kad tai, kas atrodė toli, šiandien yra šalia mūsų – Kinijoje prasidėjusi pandemija pasibeldė ir į Lietuvą, todėl nebegalima nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta svetur, nes tai turi įtakos tiek ekonomikai, tiek žmogiškiesiems ryšiams.

„Kiekvienas pajutome pandemijos poveikį: darbas ir mokslas iš namų arba jis prarastas; sveikatos sistemos perkrovimas ir sistemos ydos; socialinių skirtumų išryškėjimas ir aprūpinimo sistemos sutrikimas. Ar visa tai jau atsistojo į savas vietas? O gal niekuomet nebesugrįš į tokią pat padėtį? Ar tai reikš progresą, ar regresą, galime nuspręsti tik patys, ar mes pasinaudosime gerąja patirtimi, kurią sukaupėme krizės metu, ar ją iššvaistysime“, – paklausta, kaip ją pačią paveikė pandemija, atsakė specialistė.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo