Pasaulyje

2020.08.05 17:03

Erkiniu encefalitu dažniau sergama kone visoje Europoje, tačiau pirmauja Lietuva – kodėl?

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.08.05 17:03

Lietuva fiksuoja daugiausiai susirgimų erkiniu encefalitu per metus Europoje, tačiau augimo tendencijas pastaruosius kelis dešimtmečius fiksuoja ir kitos šalys. Anot specialistų, jos nesikeis, jeigu klimatas žemyne šiltės, todėl klimato kaita kelia grėsmę ir šiuo atžvilgiu.

Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje pradėjo kilti nuo 1993 m., LRT RADIJO laidai „10-12“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. Jeigu tais metais 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 9,3 ligos atvejai per metus, tai praėjusiais metais šis rodiklis pasiekė 25,4 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Nors kasmet skaičiai svyruoja, didėjimo tendencija išlieka.

Tuo tarpu Lenkijoje tai yra regioninė problema, sako LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas, kuri kur kas mažiau aktuali gyvenantiems šalies vakaruose.

„Kaip tokioje didelėje valstybėje, kurioje gyvena 40 milijonų gyventojų, turbūt galima būtų pasakyti, kad sergamumas nėra labai didelis. Pastaraisiais metais jis šiek tiek šoktelėjo į viršų, bet vis tiek yra apie 350-450 erkinio encefalito atvejų per metus, boreliozės – Laimo ligos, žinoma, yra didesnis skaičius“, – sakė pašnekovas.

Šiuo atžvilgiu jautriausi regionai – Palenkė, Mazovija, Varmija. Čia fiksuojama, anot L. Vaičiūno, apie du trečdalius, kartais ir daugiau susirgimų erkiniu encefalitu. Skiepais daugumai tenka pasirūpinti patiems – valstybė jų neapmoka.

„Yra tokie atvejai, kai skiepai nemokami, bet daugeliu atveju – per metus apie 30 tūkst. žmonių – skiepijamasi mokamai. Išimtys – miškininkystės sektoriuje, urėdijose dirbantys žmonės, kartais ir darbdaviai apmoka tokias programas“, – sakė L. Vaičiūnas.

Pastaraisiais metais dėl šios ligos sukluso ir Nyderlandų gydytojai. Čia gyvenanti LRT RADIJO bendradarbė Elona Huijben-Puščiūtė sako, kad didelio nerimo ženklų nėra, tačiau aktyviau perspėjami specifiniuose sektoriuose dirbantys žmonės, o taip pat – turistai.

„Nyderlandai anksčiau neskelbė to kaip problemos, todėl kad iki 2016 metų būdavo kelios dešimtys susirgimų visos šalies mastu, o pastaraisiais metais pastebima, kad erkių įkandimų yra daugiau ir manoma, kad apie 20 proc. įkandimų turi rimtesnių pasekmių. Praėjusiais metais balandžio mėnesį pradėtas rimtas tyrimas – renkamos erkės iš skirtingų regionų, nes tai yra regioninė problema ir kur miškingos vietos, atvejų yra daugiau“, – komentavo E. Huijben-Puščiūtė.

Pastarojo nacionalinio masto tyrimo rezultatų dar laukiama. Visi gyventojai skiepytis nėra raginami.

„Šalies mastu skatinimo skiepytis nėra, aišku, perspėjami žmonės, kurie nuolat dirba miškuose, žemės ūkyje, kariškiai, kurie dalyvauja pratybose miškingose vietose, arba planuojantys vykti atostogauti į užsienį – minimos tokios šalys kaip Švedija, Lenkija, Vokietija“, – sakė pašnekovė.

2018 m. sergamumo erkiniu encefalitu vidurkis ES šalyse buvo 0,6 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje tais metais vidurkis siekė 13,7 atvejus, o pernai, kaip minėta, dar ūgtelėjo. Šie metai nuo augimo tendencijos nenukrypsta – per pirmąjį pusmetį, ULAC duomenimis, registruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, kai 2019-aisiais per tą patį laikotarpį nustatyti 99 atvejai.

Pasak A. Bartulienės, padidėjusį sergamumą galima aiškinti keleriopai – per pastaruosius dešimtmečius keitėsi tiek Lietuvos kraštovaizdis, tiek žmonių įpročiai.

„1992–1993 m. iro kolūkiai, liko daug nedirbamos žemės, apaugusios krūmais, miškais, žolėmis – tai yra idealios sąlygos erkėms išgyventi ir daugintis. Taip pat daugėja graužikų, įvairių gyvūnų, kurie yra pagrindinis rezervuaras, tai yra ir pagrindiniai erkių maitintojai. (...) Pasikeitė ir žmonių įpročiai – daug žmonių keliauja, stovyklauja, yra įvairios orientacinės sporto šakos, bėgiojimai, uogavimas, grybavimas, sodai, daržai. Žmonės daugiau laiko gamtoje praleidžia“, – LRT RADIJUJE aiškino epidemiologė.

Pasak jos, besikeičiantis klimatas taip pat yra svarbus faktorius – šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas erkėms veistis.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše.