LRT FAKTAI
Lietuvos kariai

Pasaulyje

2020.07.31 16:05

LRT FAKTAI. Daugiau nei kas dešimtas lietuvis tiki, kad Lietuva yra okupuota NATO – kaip tai nutiko?

Jurgita Čeponytė, Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.07.31 16:05

„Lietuva yra okupuota NATO“, – tokią žinutę galima pamatyti ne viename prokremliškame puslapyje ar „Facebook“ grupėje.

LRT FAKTAI aiškinasi, kas ją skleidžia ir kodėl mitas apie Lietuvą neva okupavusį aljansą tapo toks gajus.

Žinute tiki 13 proc. lietuvių ir kas ketvirtas latvis

„Tarybinis kateris „Raketa“ pagaliau plukdys iš Kauno į Nidą, prireikė net 25 okupacijos metų nuo 1995 m., kol okupantai išdavė leidimą“, – tokia žinute vasaros pradžioje vienoje „Facebook“ grupėje pasidalijo profilis, kurį pagrįstai būtų galima įtarti nesant tikro žmogaus anketa dėl to, kaip dažnai jis skelbia įrašus – kartais apie 10 per dieną, ir beveik visi jie yra susiję su politika, sovietmečio bei dabartinės Lietuvos gyvenimo lyginimu.

Tai ne vien asmeninė nuomonė, bet ir politikoje naudojamas motyvas. Pavyzdžiui, vaizdo įrašą apie „NATO okupantus Vilniuje“ galima rasti rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“, dalyvavusio Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, grupėje, 2014 metais drausmę pažeidusius NATO karius „okupantais“ pavadino Ventspilio meras Aivaras Lembergas.

Kad įvairiais kanalais sklindanti žinutė yra paveiki, atskleidžia neseniai paskelbtas „Globsec“ dezinformacijos tyrimas. Pasak jo, 13 proc. Lietuvos ir 26 proc. Latvijos gyventojų mano, kad teiginys „NATO yra okupavusi Baltijos valstybes“ yra tiesa. 30 proc. estų laikosi nuomonės, kad NATO buvimo Estijoje vienintelis tikslas yra „provokuoti ir erzinti Rusiją“.

Kita vertus, Lietuvoje vykdytos apklausos atskleidžia ir svarų pasitikėjimą NATO.

Rytų Europos studijų centre (RESC) liepos mėnesį pristatytas „Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo“ tyrimas rodo, kad 53 proc. lietuvių mano, jog NATO padėtų Lietuvai pavojaus atveju, 64 proc. respondentų sutinka, kad būtent Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai.

Lietuviai taip pat išsiskiria kaip itin palankiai NATO vertinanti valstybė: 77 proc. tautiečių vertina NATO teigiamai – tai antras pagal dydį rodiklis tarp visų aljanso šalių, kaip rodo tyrimų bendrovės „PEW Research Center“ 2019 m. atliktas tyrimas. Be to, palankumas NATO Lietuvoje tik auga, kai kuriose Europos valstybėse jam smunkant.

Asmeninė nuomonė ar dezinformacija?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas vrš. Tomas Čeponis teigia, kad būtent Lietuvos narystė NATO yra vienas svarbiausių taikinių, į kuriuos nusitaikę Rusijos dezinformacijos kampaniją vykdantys asmenys, tarp jų ir pareigūnai.

„Tos žinutės net nėra maskuojamos, jos nėra pradedamos kaip kažkokios kibernetinės atakos su vėlesniu jų eskalavimu žiniasklaidoje. Tai yra labai atvira pozicija nuo pat pradžių: tiesiog įsijungi Rusijos televizijos kanalus, kurie, kaip žinome, yra finansuojami Kremliaus režimo ir praktiškai vykdo to režimo komunikaciją“, – apie dezinformacijos prieš NATO taktiką pasakojo kariuomenės atstovas.

Jo teigimu, kritika NATO socialiniuose tinkluose gali būti ir asmeninė nuomonė, tačiau, kaip pastebi specialistas, didele dalimi atvejų skleidžiami motyvai pernelyg akivaizdžiai sutampa su Kremliaus tarnybų platinamais dezinformacijos naratyvais.

Jis atkreipia dėmesį, kad žinutės gali būti platinamos įvairiose medijose skirtingais formatais – dezinformacijos kūrėjai taikosi į skirtingas auditorijas.

„Tų žinučių kolekciją mes turime tikrai nemažą. Kažkam reikia aukšto žinomo politiko pasisakymo ta tema, kai kam užtenka sąmokslo teorijos ta tema, kai kam užtenka pastebėti tą žinutę viename ar kitame socialiniame tinkle. Kartais tai tiesiog yra pateikiama, kad dėl to, jog esame NATO nariai, mums yra grėsmė, nes mes tampame pirmaisiais taikiniais ir kadangi gyvename pasienio teritorijoje, tai kur bebūtų padarytas pažeidimas, mes tikrai būsime pirmoje eilėje. Tai apeliavimas į baimę, viena iš tokių senų technikų. Kartais bandoma pateikti, kad NATO pajėgos, kurios šiuo metu yra Lietuvoje, yra okupacinės“, – kokias žinutes galima pastebėti lietuviškoje informacinėje erdvėje, vardija T. Čeponis.

Socialiniai tinklai – pigiausia priemonė dezinformacijai skleisti

Pasak kariuomenės atstovo, socialiniai tinklai šiandien yra tapę pigia ir veiksminga dezinformacijos sklaidos priemone.

„[Čia tai] galima padaryti greičiausiai, tam reikia mažiausiai lėšų, mažiausiai patirties, tai užtikrina vieną didžiausių sklaidų. <....> Tačiau didžiausias poveikis, kai sklaida yra per skirtingas priemones, kai tą pačią žinutę galima aptikti skirtingose priemonėse, tada žmonėms susidaro pojūtis, kad kadangi ta informacija kartojama daug kur ir ganėtinai dažnai, tai yra savotiška tiesa“, – sako T. Čeponis.

Jo teigimu, Rusijos dezinformacija apie NATO gali būti skirstoma į tris grupes. Valstybės viduje skleidžiama žinutė yra apie tai, jog NATO yra auganti grėsmė, galinti sunaikinti Rusiją.

„Taip bandoma pateisinti agresyvius Kremliaus veiksmus tam tikrose valstybėse, augančias išlaidas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat mobilizuoti visuomenę, pateikiant tiesioginę ir suprantamą išorinę grėsmę“, – sako jis.

NATO narėse stengiamasi paskleisti žinią, kad NATO neužtikrina saugumo, narystė joje nėra ekonomiškai naudinga, neverta rizikuoti gerais santykiais su Rusija. Pasak T. Čeponio, dezinformacija itin aktyviai skleidžiama ir NATO nepriklausančiose valstybėse – čia bandoma formuoti nuomonę, kad į karinį aljansą stoti neverta, taip pat teigiama, jog narystė neatneš naudos ar net bus žalinga.

Dezinformacija / propaganda

Socialiniuose tinkluose skelbiamos žinutės, jog Lietuva yra okupuota NATO, gali būti ne tik asmeninė pozicija, bet ir kryptingai formuojama nuomonė. Pasak Lietuvos kariuomenės atstovo vrš. Tomo Čeponio, tai yra vienas iš Rusijos tarnybų vykdomos informacinės kampanijos naratyvų, jo tikslas yra susilpninti pasitikėjimą naryste aljanse.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra