Dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių pradėjo dirbti iš namų, o negalintys tęsti darbo ieškojo valstybės paramos ar laikino uždarbio didėjant kurjerių paklausai. Valstybės metė milijardus ekonomikai gelbėti, o sezoninius darbininkus, nepaisant nepakankamo saugumo, sausakimši lėktuvai skraidino į ūkius. LRT.lt aiškinasi, kaip pandemija pakeis Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, ar nepadidins socialinės atskirties ir kaip paveiks kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
LRT.lt pristato projektą „Pasaulis po COVID-19“. Specialių publikacijų ciklas mus nukels į netolimą ateitį – kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos?
Dalis verslo įmonių karantino metu pristabdė savo veiklą, dalis bankrutavo, o nenutraukusios veiklos rizikavo tapti COVID-19 židiniais. Taip nutiko vienoje Vokietijos skerdykloje, kur koronavirusu užsikrėtė 1533 žmonės, iš jų 650 – čia dirbę rumunai.
Dar balandį pasirodė nuotraukų, kuriose užfiksuoti tūkstančiai rumunų, plūstančių į vieną oro uostą, – nesilaikant jokių socialinio ar fizinio atstumo reikalavimų, užsakomaisiais skrydžiais jie buvo skraidinami į Europą gelbėti derliaus.
Vienas toks ūkis bankrutavo. Tada šimtai jo darbuotojų imigrantų protestavo dėl prastų darbo sąlygų ir sakė, kad su jais buvo elgiamasi „kaip su vergais“.
Tai tik keli tamsūs epizodai iš trumpalaikių vyriausybių mėginimų spręsti pandemijos sukeltus iššūkius. Vis dėlto LRT.lt kalbinti ekonomistai mano, kad krizė gali paskatinti pozityvius pokyčius arba dar labiau padidinti socialinę ir geografinę atskirtį.
Vyriausybės nepasirengė?
Prisiminimai apie 2008-aisiais prasidėjusią pasaulinę ekonomikos krizę tebegyvi, nors Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, virusas, atrodo, daugmaž suvaldytas ir gyvenimas bent jau primena įprastą, nepaisant reikalavimų dėvėti kaukes ir griežtesnės pasienio kontrolės.
Tačiau po karantino durų neatvėrė ne vienas žinomas ir gerai vertinamas restoranas, jų savininkai skelbė bankrotą, su sumažėjusiu lankytojų srautu turėjo susitaikyti ir nuo turizmo priklausomos sritys. Atleisti žmonės ieškojo laikino darbo, įvairūs kūrėjai turėjo tenkintis kelių šimtų eurų išmokomis.
Trečdalis lietuvių šiandien mano, kad jų finansinė būklė jau pablogėjusi, atskleidė BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Bet dalis ekonomistų padėtį vertina optimistiškai.
„Lietuva nėra blogoje situacijoje, ypač lyginant su kitomis šalimis“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Tačiau tebėra neaišku, kaip į ekonomikos nuosmukį reagavo investicijos, kurios gali paveikti ekonomikos atsigavimą. „Krizei stipriau palietus Lietuvos eksporto rinką, tai neigiamai paveiks ir ekonomiką“, – įsitikinęs specialistas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausias Statistikos departamento ekonomines prognozes taip pat komentavo optimistiškai: Lietuva, priešingai nei pasaulis, susiduria su mažiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krize, o netrukus galime tikėtis netgi ekonomikos augimo.
Tačiau Notingamo Trento universiteto tarptautinių santykių dėstytojas Jokūbas Sąlyga sako, kad 2008-ųjų krizė suniokojo svarbiausią viešojo sektoriaus sritį – sveikatos apsaugą, todėl, pavyzdžiui, Britanijos medikai kasdien rizikavo sveikata naudodami pačių pasisiūtas kaukes. Pandemijos metu daugeliui žmonių tapo sudėtinga mokėti už nuomojamą būstą, kilo darbuotojų nepasitenkinimas.
Anot J. Sąlygos, vyriausybės buvo nepasiruošusios tokio masto krizei, todėl buvo priverstos kalbėti apie būtinybę gelbėti ekonomiką, neužtikrinant tinkamos apsaugos į darbą einantiems žmonėms.
„Liepą vykęs platformos „Bolt Food“ kurjerių streikas Vilniuje yra globalaus pasipriešinimo vyriausybių negebėjimui adekvačiai spęsti krizę dalis“, – teigia jis.
Dar vienas iškalbingas pavyzdys – kai Vakarų Europos šalių ūkiuose subrendo derlius, tradiciškai čia atkeliaujantys sezoniniai darbininkai iš Rytų Europos vyko užsakomaisiais reisais, nors susisiekimas oru buvo sustabdytas.
„(Tai) puikiai iliustravo, kieno sveikatos ir gyvybių sąskaita bandyta rasti trumpalaikių sprendimų“, – priduria J. Sąlyga.
Tačiau Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyr. ekonomistė Laurence Boone LRT.lt teigia, kad vyriausybės pasimokė iš buvusios ekonomikos krizės: „Vyriausybės reagavo labai greitai ir skyrė daug pinigų, kad atgaivintų sistemą, apsaugotų žmones ir verslą. (...) Akivaizdu, kad ekonominė politika paliečia ne visus žmones, bet daugelio pajamas valdžios priemonės apsaugojo.“
Nerami pasaulio ekonomika
Visame pasaulyje užsikrėtimų COVID-19, mirčių nuo infekcijos ir pasveikusių asmenų skaičius toliau auga.
„Pandemija siaučia kylančios ekonomikos, žemų pajamų valstybėse ir akivaizdu, kad joms sunkiau susitvarkyti, nes finansiniai pajėgumai remti sistemą, palaikyti ekonomiką ir žmones bei įmones yra mažesni. Tad globalios ekonomikos būklė yra trapi“, – sako L. Boone.
Ekonomistai prognozuoja, kad gyvenimas į buvusias vėžes negrįš, kol nebus sukurta plačiai prieinama vakcina. O jei užklups antroji COVID-19 banga, kaip jau nutiko dalyje Europos, ekonomika gali toliau trauktis, o valstybės gali grąžinti suvaržymus.
„Tikėtina, kad šie sprendimai bus geriau pasverti ir bus išlaikyta pusiausvyra tarp visuomenės sveikatos ir ekonominės gerovės tikslų“, – prognozuoja V. Žukauskas.
Jei pandemija bus suvaldyta, EBPO valstybių ekonomika atsigaus progresyviai, bet iki 2021-ųjų pabaigos nebus pasiektas 2019-ųjų lygis.
„Viskas tebėra neaišku ir mums reikia būti labai atsargiems. Ekonominė politika turi tai suvokti, būti gyvybinga ir greitai bei lanksčiai reaguoti, jei viskas vėl pakryptų į bloga. Tad mano pagrindinė žinia – pergalę skelbti dar per anksti, mes turime būti atsargūs“, – sako L. Boone.
Ekonomistė džiaugiasi, kad Europos Sąjungos vadovams pavyko susitarti dėl gelbėjimo paketo, kuris turėtų skatinti svarbiausias naujas sritis – skaitmenizaciją, transportą, žaliąsias technologijas – ir taip suteikti ekonomikai tvarumo. Šįkart, priešingai nei per 2008-ųjų krizę, parama skirstoma aplinkai draugiškesniems sektoriams. V. Žukauskas priduria, kad finansinių paskatų sistema turi padėti be darbo likusiems žmonėms vėl įsidarbinti ir įgyti tinkamų įgūdžių.
Vis dėlto pandemija gali sutrukdyti ES siekiui iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu.
„(Pokyčiai) Vakarų šalyse bus susiję su spartesniu paslaugų skaitmenizavimu, pramonės automatizavimu, gamybos grandinių trumpinimu. Žinoma, darbas (ir jo būdai) vis labiau persikels į virtualią erdvę“, – sako J. Sąlyga.
Didės nelygybė?
Ekonomistai mano, kad pandemija labiausiai paveikė pažeidžiamiausius žmones. Ji smogė sektoriams, kuriuose dirba jaunimas, neturintis daug patirties, užtikrintų pajamų ir stabilių darbo santykių, taip pat mažiau kvalifikuoti žmonės.
„Pažvelgus į Afriką ar kitas žemų pajamų šalis, jų pajėgumai yra mažesni, todėl krizė kelia didesnį šoką. (...) Taip, tai ir nelygybės klausimas. Mums reikia daug ką pataisyti, – sako L. Boone. Todėl kai kurios G20 šalys sutiko atidėti skurdžių valstybių skolų mokėjimą. – Jei virusas jas ir toliau taip veiks, turės būti daroma dar daugiau. Padėti šioms šalims – labiausiai išsivysčiusių ekonomikų atsakomybė.“
V. Žukausko nuomone, pokyčiai darbo rinkoje yra neišvengiami, o į rinką metami pinigai „dirbtinai augina finansinio turto (pvz., akcijų) kainas. Dėl to pirmiausia auga daug finansinio turto turinčių žmonių kapitalas, o nepasiturintiesiems taupyti pasidaro dar sunkiau – taupyti laikant grynuosius ar indėlius bankuose tapo nuostolinga.“
J. Sąlyga pabrėžia šios krizės unikalumą – visos gelbėjimo priemonės silpnina kapitalo ir darbo santykį.
„Šia prasme esame dar keblesnėje situacijoje nei 2008-aisiais. (...) Ieškodama krizės sprendimų šiandienos politinė bei ekonominė sistema ypač netolygiai veikia skirtingų lyčių ir rasių darbo jėgą“, – teigia jis.
Dažnesnis darbas iš namų taip pat yra „privilegija viduriniajai, o ne darbo klasei“. „Pastarajai ir apatiniams jos segmentams priklausantys žmonės tiek praėjusios, tiek dabartinės krizės metu neretai buvo ir yra priversti smegti į skurdo ir skolų liūną“, – sako J. Sąlyga. Todėl mažai tikėtina, kad ekonomikos gaivinimo paketai ir vyriausybių priemonės turės teigiamos įtakos žmonių sveikatai, mažins pajamų bei turto nelygybę ir spręs būtiniausių paslaugų užtikrinimo klausimus.
Ekonomistai pabrėžia: būtina akylai stebėti, kaip vyriausybės leidžia gelbėjimo planui skirtus pinigus, t. y. ar pinigai pasiekia žmones, kuriems jų labiausiai reikia.
Reikia pertvarkyti sistemą
LRT.lt kalbinti ekspertai prognozuoja, kad pasaulio ūkis jau nebebus, koks buvo anksčiau: darbas iš namų suteiks naujų galimybių, netvarios ekonomikos sritys nunyks, bet gali didėti politinis susiskaldymas.
Darbas iš namų galėtų padėti pritraukti gyventojų į valstybių – taip pat ir Lietuvos – regionus, esą pakaktų užtikrinti gerą interneto ryšį, be to, vyrai galėtų aktyviau įsitraukti į vaikų priežiūrą, taip dalis šios naštos nukristų nuo moterų pečių.
Pandemijos pradžioje itin sutriko būtiniausių prekių ir reikmenų tiekimas, todėl valstybės deklaravo siekius namo perkelti gamybą iš pasaulio fabriku vadintos Kinijos. Tokiu būdu galėtų atsigauti ir Lietuvos pramonė.
„Pasikliauti šiuo scenarijumi būtų naivu, kol Lietuvos periferijose nėra adekvačios komunikacinės infrastruktūros ir valstybės vaidmuo kaip ekonominių procesų dirigento vis dar išlieka tabu“, – svarsto J. Sąlyga ir priduria, kad centrų ir regionų atskirtis Lietuvoje nemažėja.
Ekonomistas pabrėžia, kad Lietuvos gamintojai puikiai persiorientavo gaminti dezinfekcinį skystį, medicinos reikmenis – respiratorius ar plaučių ventiliatorius, – tačiau ateitis priklauso „nuo politinės valios“.
Pandemija gali tapti galimybe pertvarkyti valstybių mokesčių sistemas. „Bus svarbu nustatyti, kaip valstybės finansavimą padaryti tvarų. Vadinasi, daugelyje valstybių reikės peržiūrėti viešuosius finansus, mokesčių sistemą, kad būtų galima užtikrinti tiek jų tvarumą, tiek tinkamą tokių sričių kaip medicina, kibernetinis saugumas, atsinaujinančioji energetika finansavimą“, – sako L. Boone.
Anot jos, revoliucijos ši pandemija nesukels: „Tai gali lemti evoliuciją geresnio pasaulio link. Tikiuosi, kad taip ir bus, nes dabar didesnis dėmesys tenka aplinkos klausimams, nelygybės problemai, ir tai itin svarbu. Turime žmonių, kuriuos neigiamai paveikė pastarųjų kelių dešimtmečių pokyčiai. Ir tai kelia problemų ne tik jiems, bet ir visai visuomenei.“
Optimistiškai į ateitį žvelgia ir V. Žukauskas – esą ekonomikos gerovė visame pasaulyje jau kurį laiką didėjo ir to pandemija nesustabdys: „Žmonės ir įmonės pandemijos laikotarpiu parodė nuostabų lankstumą ir atsparumą. Tai suteikia daug vilčių ir tikėjimo ateitimi.“
J. Sąlyga prognozuoja, kad bręsta nauja politizacijos banga: „Jei tai reiškia, kad turėsime rinktis skirtingas barikadų puses, politinės sąmonės atgaivinimas yra svarbus reiškinys pats savaime, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva.“
Vis dėlto pasaulio, kaip ir Lietuvos, ekonomikos ateitis yra miglota ir priklausys ne vien nuo to, kaip pavyko susitvarkyti su infekcija, apsaugoti pažeidžiamus žmones ir verslą, bet ir nuo to, kaip tą sekėsi padaryti kaimynams.
