Pasaulyje

2020.08.07 13:42

Ar rekordiškai išaugusi aukso kaina paskatins ieškoti naujų kasyklų?

LRT.lt2020.08.07 13:42

Dėl žemų aukso kainų jo kasėjai vengė intensyviau ieškoti iki šiol neaptiktų „pasaulinio lygio“ aukso klodų. Ar situacija keisis, šio tauriojo metalo kainai įkopus į rekordines aukštumas, klausia „Deutsche Welle“. 

Aukso kaina šiais metais šoktelėjo net 20 proc. ir pasiekė dar nematytą lygį, nes mažos palūkanos ir centrinio banko paskatos verčia investuotojus atsigręžti į šį taurųjį metalą.

Pirmadienį geltonojo metalo kaina šoktelėjo iki rekordinių 1 944,71 JAV dolerių už unciją, smarkiai viršydama ankstesnį, 2011 m. fiksuotą rekordą, siekusį 1 921,18 dolerių už unciją. Paklausą skatina vis prastėjantys JAV ir Kinijos santykiai bei nerimas dėl vangiai ir netolygiai atsigaunančios ekonomikos bei vėl fiksuojamo koronaviruso atvejų augimo kai kuriose pasaulio dalyse, verčiantys į auksą žiūrėti kaip į patrauklią ir saugią investiciją. Šiais metais auksas kol kas yra efektyviausia iš pagrindinių turto klasių.

Kaip „Deutsche Welle“ sakė investicinės bendrovės „BullionVault“ tyrimų direktorius Adrianas Ashas, sumažėjus palūkanų normoms ir obligacijų pelningumui, auksas tapo dar patrauklesnis. Dėl „numatomos nemažos infliacijos, kurią lemia precedento neturintis taikos meto [fiskalinis] deficitas, taip pat centrinio banko paskatų“ šis taurusis metalas gali tapti puikiu apsidraudimu nuo infliacijos ir patrauklia alternatyva grynųjų pinigų ar kreditų investicijoms, pridūrė jis.

Aukso ETF išgyvena pakilimą

Tauriojo metalo paklausą daugiausia lėmė rekordinės įplaukos į auksu garantuojamų biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds) (ETF) – investicinių fondų, kurie prekiauja kaip akcijų biržos ir atkartoja ištisus indeksus – kompensuojančių mažėjančią fizinio aukso paklausą tokiose pagrindinėse rinkose kaip Kinija ir Indija.

Kaip rodo Pasaulinės aukso tarybos duomenys, per pirmąjį šių metų pusmetį aukso ETF pritraukė 734 tonas įplaukų, atitinkančių 39,5 mlrd. dolerių ir leidusių sukaupti rekordines, net 3 621 toną siekiančias pasaulines šio produkto atsargas. Aukso ETF įplaukos per pirmus šešis mėnesius pralenkė didžiausią metinį įplaukų kiekį, 2009 m. siekusį 646 tonas.

„Tie veiksniai, kurie skatino aukso paklausą pirmoje metų pusėje, greičiausiai nesikeis ir antroje“, – „Deutsche Welle“ sakė Pasaulinės aukso tarybos vyriausiasis rinkos strategas Johnas Reade.

Didesnis biudžetas žvalgybai

Augant aukso kainoms, auksakasiai galėtų kiek plačiau atverti pinigines ir investuoti į gavybos apimčių didinimą, galbūt į naujų kasyklų paieškas po to, kai metų metus buvo priversti taupyti dėl vis krentančių aukso kainų. Žvalgymui visame pasaulyje skiriami biudžetai buvo daugiau nei per pus susitraukę nuo 2012 m. pasiektos 10 mlrd. dolerių ribos.

Investitorių spaudimą pajutę auksakasiai pastaruosius keletą metų buvo nukreipę savo dėmesį nuo gavybos apimčių didinimo bet kokią kaina į ekonominius rodiklius, tokius kaip laisvų pinigų srautas.

Jie taip pat stengėsi rasti naujų klodų, kurie pakeistų prarastą produkciją, kas paskatino keletą ekspertų ir šios pramonės šakos magnatų prognozuoti, kad aukso gavybos apimtys nepaliaujamai trauksis, lyginant su dabartiniu piku.

Kaip rodo Pasaulinės aukso tarybos surinkti duomenys, aukso kasyklų aptikimo atvejų pastaruosius tris dešimtmečius nuolat mažėja.

Tarp naujai atrastųjų vargu ar yra bent viena, kurią ekspertai galėtų pavadinti „pasaulinio lygio“ aukso klodu. Paprastai tokiais vadinamos didelės aukštos kokybės kasyklos, kuriose glūdi daugiau kaip 5 mln. uncijų aukso ir kurios gali būti paverstos pelningomis kasyklomis, galinčiomis užtikrinti daugiau kaip 250 tūkst. uncijų aukso gavybą. Prastėja ir vidutinė naujų aukso klodų kokybė – iš tonos išgaunamo aukso kiekis.

Žvelgiama toliau Australijos ir Kanados

Tačiau yra ir tokių, kurie dėl sumažėjusio naujų kasyklų paieškų intensyvumo kaltina žemas aukso kainas ir pabrėžia, kad pasaulyje aukso artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Jų teigimu, didesnės kainos ir technologinė pažanga paskatins auksakasius ieškoti naujų šio tauriojo metalo klodų, taip pat ir jūros dugne bei asteroiduose.

Šiuo metu net 40 proc. visų pasaulio aukso žvalgybos išlaidų tenka Australijai, Kanadai ir Jungtinėms Valstijoms. Auksakasiai galėtų atsigręžti į rizikingesnes, tačiau mažiau ištyrinėtas Lotynų Amerikos ir Afrikos šalis.

Stambiausios aukos kasybos bendrovės pastarąjį dešimtmetį susilaiko nuo vadinamojo „plyno lauko“ (angl. „greenfield“) kasyklų žvalgymo, visą dėmesį sutelkdamos į senesnius, geriau žinomus ar apleistus (angl. „brownfield“) klodus.

Plyno lauko kasyklų paprastai ieško neseniai įsisteigusios ar nedidelės bendrovės. Tačiau joms kur kas sunkiau priversti investuotojus patikėti būsima sėkme. Panašu, kad augant aukso kainoms, situacija po truputį keičiasi ir investuotojų susidomėjimas jaunomis įmonėmis auga.

Niujorke įsikūrusios bendrovės „CFRA Research“ viceprezidentas Matthew Milleris tikisi, kad aukso klodų žvalgymo biudžetai augs, tačiau nemano, kad tai kaip nors ryškiau paveiks aukso kasyklų pasiūlą.

„Manoma, kad jau įžengėme į „aukso piko“ amžių, todėl auksakasiai vargu ar gali kažką tokio padaryti, kad tai pakeistų, – aiškino jis, kalbėdamas su „Deutsche Welle“. – Kainai pasiekus 2 tūkst. dolerių už unciją, CFRA nuomone, atsiveria naujų žvalgymų galimybės, tačiau didesnė dalis auksakasių norės įsitikinti, kad kaina ilgesnį laiką laikysis šiame lygyje, ir tik tada investuoti į brangius projektus, todėl vargu ar pamatysim reikšmingų poslinkių žvalgybos srityje.“