Pasaulis po COVID-19. Ar grįšime prie to, ką vadinome „normaliu“ gyvenimu?

Julija Šakytė, LRT.lt
2020.08.08 12:11
Pasaulis po COVID-19

Tai nėra straipsniai apie milijonus žmonių, netekusių darbo, ar studentus, nesėdinčius klasėse dėl COVID-19. Tai nėra straipsniai apie miestus po karantino užraktu, perpildytas gydymo įstaigas bei technikos trūkumą, akcijų rinkos nuosmukį, atšauktus kelionių planus ar sporto ir kultūros renginius.

Tai straipsniai, nukelsiantys mus į netolimą ateitį – juose bandoma apskaičiuoti, kokie bus pasaulio ekonomikos ir aukštojo mokslo rodikliai, kaip atrodys demokratija, išsisklaidžius COVID-19 grėsmei.Tai straipsniai apie pokyčius, kurie, panašu, liks.

COVID-19 pandemija sukūrė naują realybę: beveik kiekvieną sprendimą, kurį svarstome kaip individai ir kaip bendruomenė – apsipirkti parduotuvėje, atidaryti verslą ar priimti įstatymą – dabar turime priimti per sveikatos prizmę. Daugeliui iš mūsų tai buvo neramūs pokyčiai ir radikaliai naujas būdas pažvelgti į pasaulį.

Sveikatos specialistams tai buvo proga priminti seniai žinomas tiesas, kad viskas, ką mes darome – kaip gyvename, dirbame, keliaujame, mokomės ir žaidžiame – daro įtaką mūsų sveikatai.

Net ir sušvelninus karantino apribojimus, koronavirusas paveikė mūsų gyvenimus įvairiais būdais, o viso to pasekmes pajusime ir ateityje. Ar įmanoma sugrįžti prie to, kaip buvo anksčiau? Kas gali pasikeisti visiems laikams?

Nuo rugpjūčio 10 d. LRT.lt pristato projektą „Pasaulis po COVID-19“. Specialių publikacijų ciklas nukels mus į netolimą ateitį – kaip atrodys pasaulis po koronaviruso pandemijos? Pirmajame straipsnyje bus gilinamasi į pokyčius aukštajame moksle.

Kintantis asmeninis gyvenimas

Visi instinktai liepia pasidalyti savo keblia našta įprastais būdais: susitikti su senais draugais, paspausti ranką, pasimėgauti skania vakariene ir pasijuokti.

Darydami viską, ką galime, kad sustabdytume koronaviruso plitimą, esame priversti pakeisti senus įpročius ir įprastus kasdienius veiksmus, kad ir, pavyzdžiui, rankų paspaudimą keičiame susilietimą alkūnėmis.

Ir, nors atrodo, kad neigiamos emocijos yra aprimusios po pirminio šoko, psichikos sveikatos ekspertai perspėja – koronaviruso pandemija turės neigiamos įtakos psichikai ir emocinei būklei, net jei to ir nepastebime.

UNICEF teigimu, per ateinančius šešis mėnesius kasdien pasaulyje papildomai gali mirti 6 000 vaikų nuo priežasčių, kurioms prevencija jau yra atrasta.

Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai – visa tai daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikai. Vis dėlto reikėtų išmokti karantino pamokas, kurias bus verta taikyti ir ateityje.

„Problemos nesibaigs, visada bus iššūkių, bet resursai padeda susitvarkyti – kuo geriau pažįstame savo resursus, tuo lengviau tvarkytis patiems“, – teigia psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė.

Kaip individai, mes privalėjome padaryti pokyčius – tiek didelius, tiek mažus – savo kasdieniame gyvenime. Tačiau, ką daryti, kad galbūt pasikartosiantys iššūkiai mūsų taip stipriai nebepaveiktų? Kaip pasiruošti, kaip elgtis, kad rastume malonumą tiek tarp senų, tiek tarp naujai atsiradusių pomėgių ar veiklų?

Taip pat skaitykite

COVID-19 poveikis vaikams

Ar kai šiandieniniai vaikai ir paaugliai užaugs, save laikys „prarastąja karta“, kurios gyvenimas atsidurs globalios pandemijos šešėlyje?

Mokyklų uždarymas viena iš akivaizdžiausių ir prieštaringiausiai vertininamų priemonių, kurios buvo įvestos dėl pandemijos, ir, beveik neabejojama, turės pasekmių jaunų žmonių gyvenimams.

Štai pagal Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos paskelbtą blogiausią scenarijų britų vaikai gali prarasti 40 tūkst. svarų sterlingų savo viso gyvenimo uždarbio, jei JK Vyriausybė neištaisys mokymosi spragų, kurias sukėlė šių metų koronaviruso mokyklų uždarymas.

Vaikai ir koronavirusas/Asociatyvi nuotr.
Vaikai ir koronavirusas/Asociatyvi nuotr. / AP nuotr.

COVID-19 apvertė vaikų gyvenimus aukštyn kojom visame pasaulyje ir dar labiau išryškino nelygybę tarp šalių ir jų viduje. UNICEF teigimu, per ateinančius šešis mėnesius kasdien pasaulyje papildomai gali mirti 6 000 vaikų nuo priežasčių, kurioms prevencija jau yra atrasta.

Vaikai yra ypač pažeidžiami netiesioginės COVID-19 įtakos: mokyklų uždarymo, maisto stygiaus, ribotos galimybės naudotis pagrindinėmis sveikatos apsaugos paslaugomis, ir sutrikusio medicinos priemonių tiekimo.

Netikrumas ir baimė užtemdė ir aukštojo mokslo ateitį. Per trumpą laiką studentai stengiasi išsiaiškinti savo pasikeitusius planus, susiduria su įdarbinimo problemomis, o universitetai skaičiuoja nuostolius ir sprendžia vis iškylančias nuotolinio mokymosi problemas.

Kaip keisis darbo vietos?

Šiandien daugelis nustojo dirbti prie savo virtuvės stalų ir sugrįžo į biurus, tačiau atsipalaiduoti, ko gero, vis dar nevertėtų. Darbo vietos turės pasikeisti, o dalis keičiasi jau ir dabar, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą.

Architektas Alanas Segalis LRT.lt sako, kad kelis mėnesius užsitęsęs darbo namuose „eksperimentas“ paskatins persvarstyti pačią biuro koncepciją, integruoti naujus technologinius sprendimus. Anot jo, idealiu atveju reikalingos kuo atviresnės erdvės, didesni atstumai tarp sėdinčių žmonių.

Globalios ekonomikos būklė yra trapi, sako vyriausioji EBPO ekonomistė Laurence Boone.

„Labiausiai utopinis variantas būtų, kad, pavyzdžiui, ofisas susidarytų iš tam tikrų elementų, kaip, pavyzdžiui, kabinetas, kuriame telpa 6 darbo vietos, tarp kurių yra reikalaujamas 3 metrų atstumas. Ir tam, kad patektume į kitą skyrių, tektų išeiti į lauką. Vėl patektumėme į tokią pačią erdvę, kurioje yra 6 darbo vietos, kurios yra atskirtos 3 metrų atstumu viena nuo kitos“, – sako specialistas.

Darbas / komanda / bendradarbiai / susitikimas / susirinkimas / susitarimas
Darbas / komanda / bendradarbiai / susitikimas / susirinkimas / susitarimas / Pexels nuotr.

Kokius iššūkius kompanijoms kelia darbas iš namų ir kaip vadovams į biurus sugrąžinti žmones? Įdarbinimo agentūrose skelbimai, kuriuose siūlomas darbas iš namų, sulaukia kelis kartus didesnio susidomėjimo. O priverstinis nuotolinis darbas atvėrė galimybes įsidarbinti ir garsiausiose pasaulio kompanijose neiškėlus kojos iš Lietuvos.

Tačiau ekonomistai įspėja, kad darbas iš namų ilgiau jį dirbant gali pakenti produktyvumui. „Kalbant ilguoju laikotarpiu mes prarandame santykius, bendrystę. Technologijoms tobulėjant žmones tampa labiau užsidarę, o tai ateityje gali labai daug kainuoti“, – aiškina Vytauto Didžiojo ekonomikos katedros lektorė Viktorija Starkauskienė.

Taip pat skaitykite

Kad ir kas nutiktų per ateinančius mėnesius, ir net jei bus išrasta COVID-19 vakcina, panašu, kad gyvenimo per pandemiją patirtis turės ilgalaikį poveikį mūsų darbui ir mūsų darbo vietai. O idėja ateiti į darbą sergant gali tapti socialiai nepriimtina.

Koronaviruso atspindžiai pasaulio ekonomikoje

COVID-19 yra didžiausias šio amžiaus verslo sukrėtimas.

Pandemijos metu lėtėjusi ekonomika, nulėmė darbuotojų atleidimus, prastovas ir algų mažėjimą, o įmonėms – bankrotą. Vyriausybės nedelsiant skelbė skirtingas pagalbos priemones – nuo bendro Europos Sąjungos Gelbėjimo paketo iki tiesioginių išmokų žmonėms.

„O pandemija šiandien siaučia kylančių ekonomikų, žemų pajamų valstybėse ir akivaizdu, kad jiems sunkiau susitvarkyti, nes jų finansiniai pajėgumai remti sistemą, palaikyti ekonomiką ir žmones bei įmones pandemijos metu yra mažesni. Tad globalios ekonomikos būklė yra trapi“, – išskirtiniame LRT.lt interviu sako vyriausioji EBPO ekonomistė Laurence Boone.

Koronavirusas Belgijoje
Koronavirusas Belgijoje / AP nuotr.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad priklausomai nuo to, ar Lietuvoje kils antra koronaviruso banga, ar ne, šalies BVP gali susitraukti atitinkamai 10,4 ir 8,1 proc. O 2019-ųjų lygio vis dar nepasieksime ir 2021-ųjų pabaigoje.

Nors visi tikimės, kad grįšime į įprastą verslą, tačiau, panašu, kad to nebus.

„Pamiršta“ sveikatos priežiūros sistema

Šios pasaulinės pandemijos metu kenčia ne tik ekonomika ar gyventojai, bet ir sveikatos specialistai. Pastarieji dirba itin ekstremaliomis darbo sąlygomis, norėdami padėti užsikrėtusiesiems. Nepaisant apsaugos priemonių trūkumo, jie neretai dirba „pasidaryk pats“ būdu – kai kurie skolinasi slidinėjimo akinius, apsiriša klinikiniais atliekų maišeliais, taip susidurdami su didele rizika užsikrėsti. Daugelis dirba viršvalandžius ir yra liudininkai, kai pacientai, deja, neįveikia naujos ligos.

Koronavirusas Italijoje
Koronavirusas Italijoje / AP nuotr.

„Sveikatos priežiūros darbuotojams nerimą sukeliantis žinojimas, kad jums gali grėsti pavojus, gali būti labai sunkiai pakeliamas. – „The Medical Futurist“ sako Terri Rebmann, slaugė ir Sent Luiso universiteto Biologinio saugumo instituto direktorė. – Tai fiziškai ir protiškai sekina. Tai sukels neišvengiamą sveikatos priežiūros personalo perdegimą. Net iki koronaviruso protrūkio maždaug pusė iš 10 milijonų pasaulio gydytojų turėjo perdegimo simptomus. Dabar įsivaizduokite po COVID-19...“

Nerijus Maliukevičius siūlo „sustoti, atsikvėpti ir įsiklausyti į pagrindinius patikimus informacinius šaltinius.“

Senėjanti visuomenė, nepakankamas finansavimas, maži atlyginimi, darbuotojų ir priemonių trūkumas ir viena po kitos šalių vyriausybių nesugebėjimas reformuoti sistemos paliko sektorių duobėje. Kaip iš jos išbrisime? Kokių veiksmų bus imtasi?

„Išryškėjo“ dezinformacija ir propaganda

Koronaviruso protrūkį pasaulyje „nušviečia“ ir dezinformacija bei propaganda. Daugėja tyrimų ir ataskaitų apie sistemingą netikrų naujienų naudojimą politiniais tikslais, o Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą apie dezinformaciją COVID-19 pandemijos kontekste. Apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją prakalbo ir JAV pareigūnai.

Kol Kinija bando iš Uhano miesto plisti ėmusią COVID-19 ligą panaudoti kuriant teigiamą šalies komunistų partijos įvaizdį, prokremliški leidiniai skleidžia melagienas ir dezinformaciją, kad virusas sugriaus Europos Sąjungą.

JAV ir Kinija
JAV ir Kinija / AP nuotr.

Didėjantis su koronavirusu susijęs informacijos srautas taip pat apsunkina galimybę gauti patikimą informaciją, rasti pagrįstas ekspertines nuomones. Dėl to Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius siūlo „sustoti, atsikvėpti ir įsiklausyti į pagrindinius patikimus informacinius šaltinius.“

Taip pat skaitykite

„Tai labai svarbu, nes jei pakliūsime į panikos spąstus, galime nukentėti sveikatos prasme, galbūt finansiškai, imsimės panikos pirkimų ir panašiai ir apskritai valstybės ekonomika nukentės“, – sako ekspertas.

Kultūra sustiprės?

Dar birželio pabaigoje UNESCO perspėjo, kad pasaulio muziejai negreitai atsigaus po koronaviruso krizės. Luvro Paryžiuje vadovai sako, kad laukia dveji–treji sunkūs metai.

Svarstoma, kad ateityje menininkai vis dažniau telksis į paprasto žmogaus ir valdžios santykį, nes jos kišimasis į kasdienybę, buitį ir mūsų jausmus – psichinę sveikatą – bus vis grėsmingesnis.

Šokio spektaklis „Pli“
Šokio spektaklis „Pli“ / Pranešimo autorių nuotr.

Vis dėlto prognozės nėra tokios niūrios – kino teatrai, teatrai, koncertų salės, muziejai ir galerijos klestės kūrybiškumu, išnaudodami „tamsiąsias“ koronaviruso sukeltas dienas – koronavirusas ir karantinas taps (tampa) nauja kūrybos tema, meninių „tyrinėjimų“ objektu.

„Teatrai ir koncertinės įstaigos labiau naudosis nuotolinio bendravimo platformomis. Tarkime, pats buvau liudininkas, kaip per vieną transliaciją Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „perskaitė“ skirtingose šalyse gyvenantys aktoriai. Prieš tai padirbėję su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Įterpus vaizdų, įrašų, kitaip parodžius išradingumą, toks reiškinys galėtų turėti šviesią ateitį“, – sako LRT.lt kultūros redaktorius Mindaugas Klusas.

Kitoks sportas?

Dėl COVID-19 pandemijos sporto pasaulis buvo kuriam laikui apskritai sustojęs: jokių treniruočių, jokių sirgalių susibūrimų, jokių emocijų, jokio azarto. Nuostolis sirgaliams, nuostolis sportininkams, nuostolis klubams, nuostolis ir rėmėjams. Ir nors pamažu sportas grįžta į arenų ir televizorių ekranus, tačiau jis – visiškai kitoks.

Ar greitai grįšime prie to, ką vadinome „normaliu“ sportu – su sirgaliais, spaudos konferencijomis ar pokalbiais tiesiog rūbinėje?

Ši sveikatos krizė smogė taip stipriai, kad teko nukelti olimpines žaidynes ir šįkart buvo nuspręsta priimti istorinį sprendimą – didžiausias pasaulio sporto renginys Tokijuje įvyks 2021 metais. Toks sprendimas pakoregavo ir kitų didžiulio masto varžybų kalendorių – perkelti ar atšaukti Europos ir pasaulio čempionatai, olimpiniai festivaliai ir jaunimo olimpinės žaidynės.

LRT.lt sporto žurnalistas Rytis Kazlauskas sako, kad koronaviruso pandemija sukrėtė absoliučiai visą pasaulį ir „tiesiogine to žodžio prasme nubrėžė naujas žaidimo taisykles“.

Olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidynės / AP nuotr.

„Ar kas dar vasario mėnesį galėjo pagalvoti, kad visų sporto šakų kalendorius staiga sugrius, o toks didžiulis renginys, kaip olimpinės žaidynės, bus pirmą kartą perkeltos į neolimpinius metus? Žmogus turi savybę prisitaikyti ne prie pačių sunkiausių sąlygų, todėl ir sporto pasaulis pandemijos metu išgyveno tikrą metamorfozę. Varžybos rengiamos galiniame namo kieme, arenų tribūnose atletus pasitinka tik ekranai ar kartoninės iškarpos.

Jau pamatėme ir didžiųjų lygų vadovybių sprendimus, kurie nugali pandemiją. Su ja sėkmingai „burbule“ tvarkosi NBA. Tiesa, šis metas palieka daug nežinomybės. Ar greitai grįšime prie to, ką vadinome „normaliu“ sportu, – su sirgaliais, spaudos konferencijomis ar pokalbiais tiesiog rūbinėje? Didžiulė sporto rinka negali tiesiog sustoti, todėl net ir didžiulius smūgius sugėręs sporto pasaulis toliau stumsis į priekį, bet ateityje mūsų gali laukti naujos „normalaus“ sporto pasaulio taisyklės“, – sako žurnalistas.

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo