Pasaulyje

2020.07.24 14:11

Naujas Lenkijos valdžios sumanymas reguliuoti kritikus – kels įtampą ar liks šnipštu?

Indrė Kaminckaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.07.24 14:11

Lenkijos valdantieji užsimena, kad esama padėtis žiniasklaidos rinkoje yra nepatenkinama ir žada priemones, kurios sumažintų užsienio kapitalo koncentraciją šiame sektoriuje. LRT RADIJO kalbintas politologas Andžejus Pukšto sako abejojantis, kad būtent toks užmojis bus realizuotas, tačiau pastebi, kad tai gali signalizuoti apie rimtą norą mažinti kritikų ratą tarp žurnalistų, o tai gresia dar didesniu susiskaldymu šalyje.


Valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos politikai jau anksčiau kaltino užsienio kapitalo žiniasklaidos leidinius neobjektyvia kritika ir palankumu opozicijai. Prieš kelias savaites pasibaigusiuose Lenkijos prezidento rinkimuose perrinktas Andrzejus Duda teigė, esą televiziją TVN jo atžvilgiu skleidžia dezinformaciją.

Kalbėdamas apie padėtį žiniasklaidoje PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis sakė, kad jo partija iki kadencijos pabaigos pateiks reformas, kurios ribotų užsienio kapitalo koncentraciją šalies žiniasklaidoje.

PiS teigia, kad naujosios taisyklės turės nepažeisti ES teisės normų, vis dėlto tai kelia nerimą žurnalistų bendruomenėje, laidai „Ryto allegro“ sako LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas. Ypač prisiminus tai, kuo baigėsi visuomeninio transliuotojo valdymo pertvarka.

„Kol kas tai tėra užmojai, konkrečių projektų nėra, bet viena iš pagrindinių valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos minčių yra kad reikėtų šiek tiek pakeisti struktūrą žiniasklaidos valdymo, būtent kapitalo. Prieš keletą metų tai vadinta dekoncentracija, dabar vis dažniau tai keičiama žodžiu „repolonizacija“. (...) Dalis žiniasklaidos – televizija, laikraščiai, internetiniai portalai – priklauso užsienio kapitalui, daugiausiai tai yra vokiškas kapitalas, iš dalies amerikietiškas. Reikėtų tai pakeisti dėl to, kad tai esą kuria sistemą, kad ta stiprioji žiniasklaida smarkiai palaiko opozicines jėgas. Bent jau tokia yra valdančiųjų interpretacija, kaip yra iš tikrųjų, tai galima remtis įvairiomis analizėmis, tyrimais, ir neatrodo, kad tai yra taip vienprasmiška“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Varšuvoje L. Vaičiūnas.

Pusbalsiu užsimenama ir apie alternatyvias priemones padėčiai keisti, pavyzdžiui, paskatas valstybinėms įmonėms arba nuo valstybės priklausomoms įgyti didesnę dalį žiniasklaidos rinkos. Toks scenarijus galbūt net labiau tikėtinas, sako pašnekovas.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Andžejaus Pukšto, žiniasklaidos priemonių įvairovė – nuo spaudos iki interneto ir televizijos – yra didelė, žiniasklaidoje netrūksta profesionalių ir įtakingų žurnalistų. Valdančiųjų priešiškumo žiniasklaidai paraleles jis mato Jungtinėse Valstijose, kuriose prezidentas Donaldas Trumpas, neigiamai vertinantis tokias žiniasklaidos priemones kaip CNN, diktuoja toną tendencijoms. Visgi pasak A. Pukšto, bandymas įstatymais sureguliuoti žiniasklaidos rinką neabejotinai susidurs su pasipriešinimu, kurį veikiausiai įveiks sunkiai.

„Aš manyčiau, tai populistinis pasiūlymas, kuris nebus pilnumoje realizuotas, nes tai yra neįmanoma. Dabartiniame globaliame pasaulyje, Europos Sąjungos šalyje, nustatyti kapitalo priklausomybę ir jį išmesti iš šalies yra be galo sudėtinga, faktiškai neįmanoma. Priminsiu istoriją, kuri nutiko prieš du mėnesius. Valdantieji labiausiai kritikavo žiniasklaidos grupę „Axel Springer“, kuri valdo savaitraštį „Newsweek“, televiziją TVN ir dienraštį „Fakt“. Ten buvo netgi išmesta antivokiška korta – kad Lenkija daug kartų istorijoje nukentėjo nuo Vokietijos ir čia tarsi Vokietija darsyk kišasi į visuomenės gyvenimą, bet paaiškėjo, kad dauguma koncerno akcijų šiandien priklauso nebe vokiečiams, o amerikiečiams. Ir netrukus buvo Amerikos ambasadorės daug kam netikėtas pareiškimas, kad ambasada išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Lenkija bando įsikišti į koncerno veiklą“, – laidai „Ryto allegro“ komentavo A. Pukšto.

Tiesa, jeigu šiuo keliu visgi nuspręsta eiti, galima apsunkinti žiniasklaidos darbą ir kitomis priemonėmis, sako politologas.

„Be abejo, bus sukelta įtampa, be abejo, galima apsunkinti nepriklausomai žiniasklaidai darbą – priėjimą prie informacijos, sudaryti nepalankias mokestines sąlygas. Aišku, visa tai veda į tam tikrą konfliktą. Drįstu manyti ir prognozuoti, kad lenkai netylės, bus protesto akcijos, mažesnis ar didesnis pilietinis pasipriešinimas. Kol kas atrodo, kad viskas eina link tam tikros įtampos“, – kalbėjo A. Pukšto.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad prieš dešimtmetį Lenkija buvo palankiai vertinama žiniasklaidos laisvės indeksus sudarinėjančių organizacijų organizacijų kaip „Freedom House“ ar „Reporteriai be sienų“ ir Lietuva į kaimyninę šalį lygiavosi.

Visgi pastaraisiais metais, teigia pašnekovas, Lietuvos politikai lygiuojasi į prastas valdančiųjų jėgų kaimyninėje šalyje iniciatyvas.

„Prieš keletą metų, kai nebuvo tinkamos reakcijos į taip vadinamas reformas, aš vis dėlto vadinčiau – suvalstybinimą Lenkijos visuomeninio transliuotojo, mes matėme, kad ir mūsų politinės daugumos atstovų retorika prieš žiniasklaidą labai dažnu atveju buvo labai panaši“, – sakė D. Radzevičius.

Būtent dėl to, pasak LŽS pirmininko, tokių užmojų nereikėtų ignoruoti. Politikų sutarimas strateginiais energetikos ar saugumo klausimais neturėtų užgožti žiniasklaidos laisvės, priduria D. Radzevičius.

Plačiau – LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt