LRT FAKTAI
Maskvos vasaros olimpinių žaidynių talismanas meškiukas Miša

Pasaulyje

2020.07.24 21:30

LRT FAKTAI. Kremlius prisiminė istorinę olimpiadą, kurioje išskirtinis vaidmuo esą teko Baltijos šalims

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.07.24 21:30

„Olimpiada, kurios iš mūsų neatėmė“, – taip Rusijos žiniasklaida šiandien mini 40-ąsias Maskvos vasaros olimpinių žaidynių metines.

LRT FAKTAI aiškinasi, kaip Rusija dar ir šiandien kuria 40 metų senumo mitą ir kodėl jį kuriant išnaudojama ir Lietuva.

Tarp politikos ir dar daugiau politikos

„Norite Trečiojo pasaulinio karo – važiuokite į Maskvą“, – tokius žodžius aukščiausių Vakarų Vokietijos pareigūnų kabinete šiandien prisimena Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininkas Thomas Bachas.

Fechtuotojas, jau laimėjęs vieną olimpinio aukso medalį, buvo vienas iš sportininkų, kurie 1980 m. taip ir neišvyko į olimpiadą. Pirmąsias olimpines žaidynes Rytų Europoje lydėjo beprecedentis sporto skandalas – dėl SSRS kariuomenės Afganistane renginį boikotavo JAV, kaip ir Kanada, Vakarų Vokietija bei kitos valstybės. Klausyti Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo siūlymo nedalyvauti Maskvos olimpinėse žaidynėse ragino pirmiausia JAV administracija ir prezidentas Jimmy Carteris, o į kai kurias Afrikos valstybes agituoti boikotui keliavo boksininkas Muhamedas Ali: vyko tipinė Šaltojo karo metų kova tarp dviejų supergalių.

T. Bacho ir kitų olimpinį šansą praradusių sportininkų istorijas, kaip esą nepasiteisino ir kokį smūgį sportui sudavė boikotas, ir šiandien aktyviai išnaudoja ir primena valstybinė Rusijos žiniasklaida, nors mažiau dėmesio sulaukia detalė, kad kitas olimpines žaidynes, vykusias 1984 m. Los Andžele, boikotavo jau SSRS.

Tačiau Maskvos olimpinių žaidynių jubiliejų žymi ir valstybinės propagandos žinutės, skirtos būtent Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Pasaulis olimpiadą matė per „Tauro“ ekranus

Baltijos šalys buvo „priekinėse fronto linijose“ – taip teigiama multimedijos istorijoje, išleistoje „Baltnews“ naujienų portaluose.

Šie naujienų tinklalapiai rusų kalba, kurių vienas turi ir lietuvišką domeną „.lt“, priklauso Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Rossija Segodnia“, ji atsakinga už informaciją užsienio auditorijai.

Tekste pabrėžiama, kad būtent „žymiojo“ „Tauro“ gamykla Šiauliuose gamino kilnojamas televizijos stotis olimpinių žaidynių transliacijoms.

„Tokiu būdu Lietuvos TSR, nors joje varžybos ir nevyko, atsidūrė pačioje olimpinių žaidynių širdyje – Sąjunga stebėjo 1980-ųjų varžybas per lietuviškų TV stočių „akis“, – teigiama tekste.

Lietuva buvo olimpinių žaidynių „akys“, o „kojų“ vaidmuo teko Latvijai, nes būtent Rygos autobusų fabrike buvo pagamintas olimpinių žaidynių transportas.

Tačiau labiausiai olimpinėms žaidynėms, kaip teigiama, nusipelnė Estija, nes Taline vyko ir buriavimo regata, turėjusi netgi atskirą talismaną. Specialiai renginiui buvo pastatyta prieplauka, stovinti iki šiol. Tekste pabrėžiama, kad iš pradžių varžybas rekomenduota organizuoti Rygoje, tačiau latviai atsisakė, greičiausiai dėl to, kad reikėjo prisidėti iš nuosavo biudžeto. „Dėl efektyvumo ir išteklių Talinas tapo lygiu Maskvai olimpiados dalyviu. Tik Estijos TSR sostinėje, kaip ir Maskvoje, buvo teikiami medaliai, vyko komandų eisenos, olimpinės ugnies estafetė“, – giriamas Talinas.

„Baltnews“ pakalbino ir lietuvių pašnekovus: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininką Lauryną Misevičių bei Kazimierą Juraitį, bandžiusį kandidatuoti prezidento rinkimuose, straipsnyje pristatytą kaip žurnalistą.

Tekste kalbinami Baltijos šalių sportininkai ir žymūs veikėjai, pavyzdžiui, Latvijos kompozitorius Raimundas Paulas.

Sportas tapo sovietine propaganda, kuriai neskaičiuojami pinigai

Istoriko, sovietmečio tyrinėtojo LIetuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo Valdemaro Klumbio teigimu, ši publikacija gali būti vertinama kaip itin subtili propaganda, skirta Baltijos valstybių gyventojams, vartojantiems informaciją rusų kalba.

Jo teigimu, sportas, ypač olimpinės žaidynės, tapo itin politizuoti būtent nuo 1952 m. – tada, kai žaidynėse pirmą kartą dalyvavo Sovietų Sąjunga.

„Iš esmės visos diktatūros mėgsta demonstruoti vienybę: ar nacių paradai su fakelais, ar sovietiniai fizkultūrininkų paradai. Tai rodo režimo galią visus suvienyti, sutelkti. Dalyvis arba žiūrovas yra pribloškiamas tos galios. Kai daug žmonių susirenka į vieną vietą, tai lyg toks mažas visos valstybės modelis“, – apie tai, kaip valstybės, ypač nedemokratiškos, išnaudoja masinius renginius, pasakojo istorikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad olimpinių žaidynių organizavimas Sovietų Sąjungai turėjo būti visiškai nepelningas, todėl nekeista, kad Ryga atsisakė dalyvauti.

„Tuo metu ne pinigai rūpėjo, o savo galios ir pasiekimų demonstravimas. Dabar olimpinės žaidynės bent ekonomiškai naudingos, o Sovietų Sąjungoje tai neveikė – tiesiog didelės išlaidos, už kurias realiai nieko negausi. Kad atvažiavę žmonės labiau pirks ir leis pinigus, tas nėra svarbu, kaip tik blogai – jie išpirks daugiau“, – sakė istorikas.

Sovietų Sąjungoje, pasak V. Klumbio, buvo labai svarbu varžytis olimpiniais medaliais su JAV, tačiau sportas turėjo ir vidinės propagandos vaidmenį: suteikė progą parodyti, kad kiekvienas žmogus gali daug pasiekti.

„Kiekvienas žmogus, kad ir kur gimęs: ar Lietuvos kaime, ar Vidurinėje Azijoje, gali pasiekti pergalę, tapti sportininku, laimėti medalį. Lietuvoje turėjome pakankamai daug neprofesionalių sportininkų, pavyzdžiui, olimpinę bronzą iškovojęs Arvydas Juozaitis arba dailininkas Stasys Krasauskas, Lietuvos plaukimo čempionas“, – sako istorikas.

Pasak V. Klumbio, tokiu pat principu buvo svarbu parodyti ir visų sovietinių respublikų pasiekimus.

„Tuometinis politkorektiškumas liepė pabrėžti visų respublikų indėlį ir taip leido pasireikšti tautiniam pasididžiavimui. Buvo viena progų pasireikšti, kad va turime visoje SSRS žinomą dainininkę, savo kokį nors sportininką“, – centro valdžios politiką periferijos atžvilgiu aiškina istorikas. „Vienas iš sovietinių postulatų buvo tautų draugystė, kad visos tautos yra svarbios, nors šalia yra ir didysis brolis.“

Nostalgija – pagrindinis Kremliaus ginklas?

Istorikas mano, kad šiandien olimpiada ir Baltijos tautų indėlis primenami siekiant sukelti nostalgiją, anot jo, tai bene pagrindinis Kremliaus valdžios turimas ginklas siekiant paveikti posovietinės erdvės gyventojus.

„Siekiama parodyti, kad buvo gerbiami latviai, estai, kad visi prisidėjo kurioje nors srityje“, – istorikas mano, kad valstybinė propaganda taip gali bandyti parodyti, jog Sovietų Sąjungai lietuviai buvo svarbesni, nei šiandien yra Briuseliui. Būtent dėl to, anot jo, anksčiau minėta publikacija kalba apie „Tauro“ gamyklą, Rygos autobusų fabriką.

V. Klumbys mano, kad Rusijoje nostalgija siekiama užglaistyti vidaus problemas, skurdą, Baltijos šalyse – išlaikyti gyventojus įtakos sferoje, panaikinti priešiškumą Rusijai. Pasak istoriko, tam pasitelkiami simboliai, jiems suteikiamas emocinis krūvis.

„Tai – pasaka apie SSRS, kaip gerai joje buvo gyventi. Tai ambicija palaikyti Rusijos gyventojus, pusiau šovinizmo, pusiau patriotizmo būsenoje <...>. Su sovietine propaganda, ideologija dabartinė propaganda tai neturi nieko bendro, tai buvo visai kas kita.

Pasitelkiami tokie niekučiai, pavyzdžiui, Rusijos himno žodžiai yra nauji, o muzika – sovietinė. Simboliniai dalykai yra paliekami, bet ir toliau jų mažėja. Pavyzdžiui, vadinamoji „kolorado“ juostelė juk istoriškai sovietmečiu nebuvo labai naudojama – tai jau dabartinės propagandos produktas“, – sako istorikas.

Propaganda

Minint 40-ąsias Maskvos vasaros olimpinių žaidynių metines, Rusijos valstybinė žiniasklaida išnaudoja tiek dėl boikoto jose nedalyvavusių sportininkų istorijas, tiek primena, koks tai buvo didelis renginys. Pasak istoriko V. Klumbio, sovietmečiu sportas buvo išnaudojamas kaip Šaltojo karo įrankis, taip pat ir ideologijos atspindys – buvo pabrėžiama, kad kiekvienas žmogus gali būti sėkmingas sportininkas, o kiekviena respublika – paruošti savo talentus. Tuo tarpu šiandien, pasak istoriko, olimpinės žaidynės primenamos siekiant sukelti nostalgiją; Lietuvoje tai gali būti daroma siekiant sumažinti pasipriešinimą Rusijos politikai.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra