Pasaulyje

2020.07.16 16:36

Pliažas sukėlė konstitucinę krizę – Bulgarijoje į gatves išėjo tūkstančiai žmonių

Andy Heil, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.07.16 16:36

Kone savaitė stumdymosi pirmyn atgal tarp valdžios ir įpykusių, prieš Vyriausybę nusiteikusių protestuotojų nuo Sofijos gatvių iki Juodosios jūros paplūdimių išryškina visuomenės nepasitenkinimą, kuris dažnai nuvilnija per šalį, tačiau retai kada ką nors iš pagrindų pakeičia šiame Balkanų kampelyje.

Neramumai prasidėjo tuomet, kai tūkstančiai prezidento Rumeno Radevo rėmėjų ir kitų protestuotojų pareikalavo ilgamečio šalies ministro pirmininko Boyko Borisovo ir jo remiamo generalinio prokuroro atsistatydinimo už tai, kad liepos 9 d. tyrėjai surengė reidą prieš pagrindinių prezidento rėmėjų biurus, kai kuriuos rėmėjus sulaikė.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Šie reidai yra naujausios ilgamečio valdančiojo elito ir politizuotų prokurorų piktnaudžiavimo valdžia, kovojant su oponentais, apraiškos.

Tarp demonstrantų buvo ir parlamente neatstovaujamos opozicinės partijos rėmėjų, kuriuos įpykdė specialiosios valstybės saugumo tarnybos pareigūnai, ginče dėl galimybių visiems norintiems pateikti į nedidelį viešą paplūdimį Juodosios jūros pakrantėje parėmę ne visiškai skaidrų buvusį politinį lyderį.

Policijos vaikomų ir sulaikomų demonstrantų vaizdai įpylė dar daugiau žibalo į ugnį, išprovokuodami nesibaigiančius politinis išpuolius ir kontrišpuolius.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši aklavietė susidarė dėl priešiškumo tarp B. Borisovo ir buvusio kariuomenės generolo R. Radevo, kuris, jau trečius prezidentavimo metus didesnę dalį laiko yra priverstas skirti konfrontacijai su B. Borisovu ir, jo bei kitų žodžiais tariant, „mafijine“ Vyriausybe.

B. Borisovas apkaltino prezidentą, pasitelkus „neapykantos kalbą“ ir bandant susikrauti dividendų iš kraujo praliejimo, tuo tarpu R. Radevas teigia, kad „vienintelis būdas išeiti iš susidariusios situacijos – Vyriausybės ir generalinio prokuroro atsistatydinimas“.

Tačiau kai tiek įvairiausių nuoskaudų suvienijo žmones didžiausiuose per pastaruosius septynerius metus protestuose prieš Bulgarijoje nusistovėjusį status quo, yra abejojančių, ar R. Radevas ir kiti B. Borisovo ir jo centro-dešinės partijos GERB („Piliečiai už europinį Bulgarijos vystymąsi“) oponentai sugebės išlikti vieningi pakankamai ilgai, kad ką nors pakeistų.

„Šiuo atveju nuostabu tai, kad susivienijo labai skirtingų pažiūrų žmonės, – RFE/RL sakė Atlanto tarybos Eurazijos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Dimitaras Bechevas. – Iš dalies, žinoma, kalta politinė situacija, susijusi su kasdienės politikos konjunktūra, tačiau pažvelgus plačiau, akivaizdu, kad tai byloja apie įvairias gilumines problemas šalyje.“

LRT.lt primena, kad ketvirtadienį B. Borisovas atleido finansų, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrus, protestuotojams gatvėse toliau reikalaujant paties Vyriausybės vadovo atsistatydinimo.

Taip pat skaitykite

Dalyvauja visi

Epizode dėl paplūdimio, kuris liepos 7 d., likus dviem dienoms iki pirmosios viešos demonstracijos Sofijoje, sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, buvęs Vidaus reikalų ministras Hristo Ivanovas tiesiogiai transliavo plaukimą iki nuošalaus uolėto paplūdimio Rosenetso parke šalia gremėzdiškos buvusio įtakingo politiko Ahmedo Dogano, kurio partija ilgus metus tyliai rėmė B. Borisovo Vyriausybę, rezidencijos.

Konstitucinė krizė Bulgarijoje: tūkstančiai bulgarų, nebijodami koronaviruso, protestuoja prieš Vyriausybę

Išlipusiam į krantą H. Ivanovui ir jo kolegoms buvo leista įsmeigti Bulgarijos vėliavą, tačiau, kaip įtariama, asmens sargybiniai nurodė pasišalinti, o to nepadarius, pagrasino sunaikinti valtį. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo H. Ivanovo ir jo kolegų dokumentų, nepaisant to, kad jiems buvo priminta, jog šalies įstatymai visiems suteikia teisę lankytis šiame paplūdimyje.

Kitą dieną į besiplieskiantį skandalą dėl elgesio su H. Ivanovu įsikišo prezidentas, patvirtindamas, kad jį sustabdę vyrai buvo Nacionalinės apsaugos tarnybos (NSO), atsakingos už prezidento, Ministro Pirmininko ir kitų aukščiausių šalies vadovų apsaugą, pareigūnai. R. Radevas pridūrė, kad A. Doganui tokia apsauga nepriklauso.

Protestams Sofijoje ir kituose miestuose besitęsiant, liepos 11 d. atsiimti viešo paplūdimio susirinko šimtai žmonių.

H. Ivanovas yra opozicinės koalicijos „Demokratinė Bulgarija“, 2017 m. rinkimuose negavusios nė vienos vietos parlamente ir nuo to laiko reikalaujančios priešlaikinių rinkimų, kurie užtikrintų „radikalią Bulgarijos demokratizaciją“, lyderis.

Vyriausybės kritikams konfrontacija paplūdimyje tebuvo tik chrestomatinis jau dešimtmetį besitęsiančio B. Borisovo valdymo metu vykstančio „valstybės užgrobimo“ pavyzdys.

„[R. Radevas] pasinaudojo šia dinamika, jis jos neįsuko, – sako D. Bechevas. – Viskas prasidėjo nuo išsilaipinimo nelegaliai privatizuotame paplūdimyje, kuris jau ne vienerius metus buvo tarsi rakštis daugeliui bulgarų.“

Skandalų sąrašas

B. Borisovą kritikai kaltina skatinant Bulgarijos institucijų „valstybinį užgrobimą“ ir laisvos žiniasklaidos varžymą šalyje.

Jau ne vienerius metus politinių protestų Bulgarijoje skiriamuoju bruožu yra tapusios skanduotės „Mafija“, kurios buvo girdėti ir po pastarųjų dvejų rinkimų, lėmusių pergalę buvusio antros kartos ugniagesio ir privataus nuversto komunistų diktatoriaus Todoro Zhivkovo bei buvusio karaliaus bei Ministro Pirmininko Simeono II asmens sargybinio vadovaujamai partijai.

B. Borisovas ir jo naujausia Vyriausybė įsivėlusi į daugybę įvairiausių skandalų, tarp kurių ir „apartamentgeitas“, susijęs su aukščiausiems GERB pareigūnams už mažytę dalelytę rinkos vertės parduodamais prabangiais butais Sofijoje, nesibaigiantys tyrimai dėl galimo pinigų plovimo užsienyje ir selektyvaus įtakingiausių politinių oponentų baudžiamojo persekiojimo.

Praktiškai nesiliaujantis viešas B. Borisovo apsižodžiavimas su R. Radevu, nepriklausomu kandidatu, kurį į prezidentus pasiūlė opozicinė socialistų partija, virto tikru mūšiu praėjusį mėnesį po to, kai buvo išplatintos neaiškios kilmės B. Borisovo, miegančio šalia pistoleto ir ant naktinio stalelio gulinčios banknotų krūvos, nuotraukos.

B. Borisovas pripažino, kad nuotraukose jis, tačiau teigė, kad jos sufabrikuotos. Galiausiai jis apkaltino R. Radevą pasinaudojus bepilote skraidykle, kad jį nufotografuotų. R. Radevas neigė turįs ką nors bendra su šiomis nuotraukomis.

Ekonomiškai atsilikusi, nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą prieš daugiau kaip 10 metų problemų dėl teisės viršenybės turinti šalis daugelio apžvalgininkų yra laikoma labiausiai korumpuota ES nare.

Liepos 10 d. Sofija sulaukė postūmio, kai Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė priimti Bulgariją į regiono valiutų kurso mechanizmą, suteikiant galimybę per trejus metus įsivesti eurą, jei šalis atitiks kitus ekonominius kriterijus.

B. Borisovas akivaizdžiai tikėjosi, kad patekimas į euro zonos „priebutį“ suvienys bulgarus, įvertinsiančius tai kaip bendrą šalies pasiekimą.

Tačiau netrukus po išpuolių prieš prezidento rėmėjus ir pirmosios protestų nakties paskelbtą žinią užgožė antivyriausybiniai šūksniai gatvėse „Mafija!“ ir „Atsistatydink!“ bei kiti prieš jį ir kontražoversiškąjį generalinį prokurorą Ivaną Geshevą nukreipti komentarai.

Vyriausybės piktnaudžiavimas valdžia?

I. Geshevas atkakliai tvirtino, kad tyrėjai nepadarė nieko blogo, atlikę kratas R. Radevo bendražygių biuruose ir juos apklausę, ir teigė, kad šie veiksmai nebuvo politiškai motyvuoti.

Tačiau Bulgarija turi puikiai dokumentuotą prokurorų piktnaudžiavimo valdžia istoriją, pripažintą konstituciniais klausimais patariančios Europos Tarybos Venecijos komisijos. Ši komisija ir kiti išorės stebėtojai jau ne vienerius metus ragina Sofiją keisti Konstituciją, garantuojančią aukščiausio rango prokurorams septynerių metų kadencijas ir taip suteikiančią praktiškai neribotas galias.

Analitikas D. Bechevas Bulgarijos generalinio prokuroro postą apibūdina kaip „pusiau monarcho“ sostą ir teigia, kad šalies derybų dėl narystės bloke metu ES „praleido progą“ priversti Bulgariją reformuoti prokuratūras. Bulgarų pasitikėjimas šalies teisine sistema yra vienas žemiausių ES.

Praėjusių metų pabaigoje R. Radevas pasisakė prieš I. Geshevo skyrimą, tačiau B. Borisovo sąjungininkai GERB prastūmė šį kandidatą, taip ir nepasiūlę alternatyvų.

Kai liepos 11 d. policija jėga išvaikė demonstracijas ir areštavo ne vieną jų dalyvį, prezidentas vėl paragino Europos Sąjungą „nenusigręžti“ nuo Bulgarijos.

„Vyriausybės virtimas mafijine struktūra privertė įvairaus amžiaus laisvę mylinčius bulgarus, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, reikalauti pagarbos įstatymams“, – trečią protestų dieną kalbėjo R. Radevas į gatves išėjusiems šalies piliečiams.

B. Borisovas reagavo liepos 11 d. tiesiogine transliacija socialiniame tinkle „Facebook“, kurios metu atsistojęs priešais Mergelės Marijos ikoną rėžė padriką 13 min. trukmės kalbą.

„Mes liksime valdžioje, nes opozicija sužlugdys valstybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad ši Vyriausybė sunkiai dirbo, tiesdama greitkelius ir kitaip gerindama infrastruktūrą.

Jis taip pat priminė bulgarams, kad kitų metų gegužę planuojami parlamento rinkimai. Kol kas neaišku, ar praktiškai kasdien protestuotojams kalbančiam R. Radevui pavyks žengti koja kojon su greitai besikeičiančių priešiškumo Vyriausybei apraiškų dinamika.

D. Bechevas pateikė „neįtikėtinos vienybės“ pavyzdžių. Tačiau jis taip pat įspėjo, kad sunkiai sugretinama protestų dalyvių sudėtis labiau panaši į „partnerystę iš išskaičiavimo“ ir netrukus vėl gali „segmentuotis“. Tad kol kas visiškai neaišku, kaip bus toliau – jei situacija taps nevaldoma, gali grėsti priešlaikiniai rinkimai.

Tačiau visuose trejuose pastarojo meto rinkimuose GERB pavyko išlaikyti maždaug trečdalio balso teisę turinčių bulgarų palankumą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ir ateinančiuose rinkimuose B. Borisovas gali užsitikrinti stiprias pozicijas valdžioje.

„Norintiems bendradarbiauti su B. Borisovu, tai – Fausto sandoris, – sako D. Bechevas. – Nes kad ir iš kurios pusės bežiūrėtum, jis yra dalis problemos.“