Pasaulyje

2020.07.16 11:34

LRT trumpai. Kodėl kruvini apsišaudymai vyksta Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje ir į kovą nestoja Rusija?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.07.16 11:34

Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje ketvirtadienį atsinaujino kovos veiksmai. Savaitės pradžioje čia aidėjo artilerijos ugnis, vyko karinių dronų antskrydžiai. Per konfliktą Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje žuvo mažiausiai 16 žmonių – tarp jų ir civiliai, ir azerbaidžaniečių generolas. LRT.lt paaiškina, kodėl kilo kruvinas susirėmimas ir ką jis gali atnešti.

Azerbaidžanas pranešė, kad per liepos 12–14 d. atakas žuvo 11 kariškių ir vienas civilis, o Armėnija įvardino 4 kariškių aukas. Tai kruviniausias susirėmimas nuo 2016 metų, kurį pasmerkė tarptautinė bendruomenė – JAV, ES, ESBO, Prancūzija ir Rusija – bei kvietė abi puses nutraukti smurtą.

Ketvirtadienį susirėmimai pasienyje vėl atsinaujino.

Šis konfliktas įvyko ne Kalnų Karabache, dėl kurio kontrolės abi valstybės nesutaria, bet teisiškai nustatytame Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, kur gyvena civiliai, todėl žmonių aukų gali daugėti, konfliktui tęsiantis.

Kas kaltas?

Smurtas pratrūko sekmadienį, kai abi pusės paleido šūvius. Dėl konflikto pradžios Armėnija ir Azerbaidžanas kaltina vieni kitų „provokacijas“.

Ekspertai nesutaria, kas galėjo paskatinti smurto protrūkį – ar žmogiškieji faktoriai ar sąmoningi politiniai sprendimai pažeisti taikos susitarimus, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.

„Ypatinga tai, kad nė viena pusė nesijaučia galinti nusileisti (...). Tai rodo, kad pasiruošimo karui lygis yra itin aukštas ir abiejų valstybių vadovai žengė į pandemiją nepabaigę konsoliduoti valdžios šalių viduje“, – LRT.lt nurodo „Chatham House“ bendradarbis regiono ekspertas Laurence Broers.

Azerbaidžano pusėje konflikto metu žuvo vienas pulkininkas ir vienas generolas. Armėnija kaltina Azerbaidžaną surengus ataką prieš Berdo kaimelį Tuvušo provincijoje, taikantis į civilinę infrastruktūrą ir praneša numušę azerbaidžaniečių droną. Azerbaidžanas tai paneigė ir paskelbė, kad nukovė „šimtus“ armėnų karių, numušė droną ir sunaikino artilerijos sistemą, kartu su kariais. Tęsiantis susidūrimams, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną rengiant kibernetines atakas prieš valstybinių institucijų tinklus.

Dažniausiai paliaubų pažeidimu kaltinamas Azerbaidžanas, nes Armėnija neturi intereso pažeidinėti susitarimą – jos pajėgos kontroliuoja konfliktinę teritoriją Kalnų Karabachą ir kelias aplinkines vietoves, kurias pasaulis pripažįsta Azerbaidžano dalimi.

Tačiau šįkart ugnis buvo atidengta nustatyto pasienio ruože, kur Azerbaidžanas nelabai ką gali išlošti iš konflikto su Armėnija, portale „Eurasianet“ rašo žurnalistas Joshua Kucera.

JAV veikiančio USC instituto Armėnijos studijoms analitikas Emilis Sanamyanas siūlė, kad smurtą galėjo paskatinti naujas Armėnijos kariuomenės postas, suteikiantis strateginį pranašumą regione, kurį azerbaidžaniečių pajėgos bandė sunaikinti.

BBC Kaukazo korespondentė Rayhan Demytrie rašo, kad šis konfliktas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sukritikavo tarptautinius tarpininkus, dalyvaujančius taikos derybose ir procesą pavadino „beprasmiu“. Jis apkaltino Armėniją, kad ji sąmoningai vilkina procesą, norėdama išlaikyti status quo.

Abiejose pusėse šis konfliktas paskatino nacionalistinę retoriką, o Baku, nepaisant dėl pandemijos įvestų rbojimų, buvo surengtas masinis protestas, reikalaujantis pasirengimo karui. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pažadėjo, kad šie veiksmai „neliks be atsako“.

„Azerbaidžanas reaguoja surengtamas didžiausią spontanišką mobilizaciją pastaraisiais metais. Azerbaidžano Vyriausybė susiduria su iššūkiu, kaip reaguoti į demonstracijas“, – teigia L. Broers.

Rusijos vaidmuo

Šis konfliktas patikrino ir Armėnijos bei Azerbaidžano sąjungininkų reakcijas. Azerbaidžaną palaiko sąjungininkė Turkija, kurios užsienio reikalų ministerija deklaravo siekį ateiti į pagalbą, jei to prireiktų.

„Turkija ir toliau dės visas pastangas, kad paremtų Azerbaidžano siekius apsaugoti savo teritorinį vientisumą“, – paskelbė ministerija.

O Armėnija priklauso Rusijos suburtai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (CSTO). Šis kolektyvine gynyba turintis pasirūpinti darinys į konfliktą reagavo vangiai ir atšaukė planus surengti skubų susitikimą, vietoje to išplatino aptakų pareiškimą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį išreiškė šalies „susirūpinimą“ dėl konflikto ir pareiškė, kad Rusija galėtų tarpininkauti deryboms. Rusijos įtaka jaučiama ir Baku.

„Rusija ir CSTO gali išsisukti su minimaliais veiksmais, kai kalbame apie ribotą eskalaciją, bet patikimumas jais, kaip teikiančiais atgrasymą, būtų išbandytas platesnio masto konflikte. Netikiu, kad taip nutiktų šiose vietose, kur yra daugiau apribojimų, nei Kalnų Karabache“, – LRT.lt nurodė „Chatham House“ bendradarbis regiono ekspertas Laurence Broers.

Armėnijoje 2018 m. per „Aksominę revoliuciją“ pasikeitė šalies Vyriausybė, į valdžios postus atėjo daugiau provakarietiškų ir antirusiškų politikų.

„Tarptautinė reakcija buvo gana fragmentuota ir poliarizuota, tai rodo, kad tarptautinis konsenusas aktyviai sutramdyti bet kokį naują Armėnijos-Azerbaidžano konfliktą, nebėra toks stiprus, kaip anksčiau“, – mano L. Broers.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho

Armėnija ir Azerbaidžanas toliau nesutaria dėl Kalnų Karabacho, dėl kurio 10 deš. vyko kruvinas karas, kai Armėnija parėmė čia gyvenančius etninius armėnus, reikalaujančius nepriklausomybės bei prisijungimo prie Armėnijos

Regionas, kurio gyventojų daugumą sudaro armėnai, padedamas Jerevano atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991–1994 metų karą, kurio metu žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Buvo pasirašytos paliaubos ir nuo tada tarp Baku ir Jerevano vyksta taikos derybos, kurioms tarpininkauja Minsko grupė – Prancūzijos, Rusijos ir JAV diplomatai.

Kalnų Karabachas yra apsiskelbęs savarankišku dariniu, galinčiu nuspręsti savo likimą, tačiau Azerbaidžanas nori susigrąžinti 7 teritorijas, kurias kontroliuoja Armėnija.

Armėnijos premjeras N. Pašinianas siūlė į taikos derybas įtraukti ir separtistų valdžią, bet Azerbaidžanas tai atmeta. Pernai N. Pašinianas miniai Kalnų Karabacho sostinėje pareiškė, kad regionas yra Armėnijos dalis.

L. Broers teigia, kad abiejų valstybių lyderiai nesugebėjo pasinaudoti trejus metus trunkančia taika ir sukurti aiškios strategijos, kaip deeskaluoti padėtį.

Nors apie naujas aukas ir susirėmimus tarp valstybių nepranešama, kol nėra aiškios strategijos Kalnų Karabacho klausimu, nesantaika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano neblėsta.