Pasaulyje

2020.07.15 21:31

Rusijos specialistas nustatė tikrąjį koronaviruso mastą šalyje – susirgimų 3 kartus daugiau ir valdžia tai žino

LRT.lt2020.07.15 21:31

Mokslininkas demografas, Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ darbuotojas Aleksejus Rakša vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į tai, kokia iškraipyta yra Rusijos oficiali statistika apie koronaviruso paplitimą. 

Greičiausiai būtent šis pastebėjimas jam kainavo darbo vietą tarnyboje, iš kurios A. Rakša buvo atleistas birželio pradžioje. Interviu radijo tarnybai „Radio Svoboda“ A. Rakša pasakoja apie „tikrosios“ statistikos suvestines, kurias „Rosstatas“ kasdien siunčia Rusijos Vyriausybei, ir pateikia savo vertinimą, kuriuo remiantis, nuo pandemijos pradžios Rusijoje nuo COVID-19 mirė ne 10 tūkst., o mažiausiai 30 tūkst. žmonių.

„Užteks meluoti!“

Rusijos civilinės registracijos tarnyba (ZAGS) praėjusią savaitę pradėjo skelbti praėjusio mėnesio (birželio) duomenis apie Rusijos žmonių mirštamumą. Bendroje sumoje aštuoniuose regionuose, kurie pirmieji pateikė tokius duomenis, mirštamumas praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius lenkia kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Tačiau remiantis oficialiais Vartotojų teisių ir žmogaus gerovės tarnybos „Rospotrebnadzor“ duomenimis, tuose pačiuose regionuose nuo koronaviruso tuo laikotarpiu mirė vos 229 žmonės, rašo „Radio Svoboda“.

„Užteks meluoti!“, – taip į valdžią savo „Facebook“ paskyroje kreipiasi tinklaraštininkas iš Novosibirsko Timūras Chanovas. Jei tikėtume civilinės registracijos tarnybos teikiama informacija, Novosibirsko srityje mirštamumas birželį, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 33 proc., kitaip tariant, mirė 895 žmonėmis daugiau.

Tačiau remiantis tinklalapio stopkoronavirus.rf duomenimis, praėjusį mėnesį nuo COVID-19 šiame regione mirė 64 asmenys.

Civilinės registracijos tarnybos duomenimis, Ingušijoje mirštamumas 2020 m. birželį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 167 proc., arba 175 „papildomomis“ mirtimis. Tačiau oficiali informacija skelbia, kad šiame regione per visą pandemijos laiką nuo COVID-19 mirė vos 71 žmogus.

Atidžiai visą informaciją nuo pandemijos pradžios sekantis demografas ir buvęs „Rosstato“ darbuotojas Aleksejus Rakša įsitikinęs, kad duomenys apie vadinamąjį „perteklinį mirštamumą“ yra objektyviausias realios su koronaviruso plitimu susijusios situacijos rodiklis, rašo „Radio Svoboda“.

Jis ne kartą bandė atkreipti dėmesį į akį badančius neatitikimus tarp „Rospotrebnadzoro“ statistikos ir šių duomenų, komentuodamas situaciją žiniasklaidai, taip pat ir JAV leidinio „The New York Times“ straipsniui, kurį Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino „dar viena antirusiška propaganda“ ir grasinosi imtis atsakomųjų priemonių, jei pats leidinys jos nepaneigs.

Po šio skandalo Maskvos sveikatos apsaugos departamentas išplatino paaiškinimą, kaip Rusijos sostinėje registruojamos mirtys nuo COVID-19, ir pateikė išsamią informaciją apie miesto gyventojų mirčių balandžio mėnesį priežastis. Iš šio paaiškinimo buvo galima suprasti, kad „ The New York Times“ straipsnyje buvo rašoma tiesa – mirčių, kurių be koronaviruso pandemijos galėjo ir nebūti, registruojama kur kas daugiau nei nurodoma oficialiame Vyriausybės tinklalapyje.

Apie oficialios su koronaviruso plitimu Rusijoje susijusios Vyriausybės statistikos keistenybes ir neatitikimus pastaruosius keletą metų ne kartą rašė ir „Radio svoboda“. Balandį apie tai kalbėjomės su demografu Michailu Školnikovu, o po mėnesio – su matematiku Michailu Tammu.

Visą tą laiką oficiali Rusijos statistika kėlė nė kiek ne mažiau klausimų ir įtarimų dėl bandymų ją pagražinti, kurie dar aktualiau suskambo po valdžios sprendimo balsavimo dėl konstitucijos pataisų išvakarėse atšaukti iki tol taikytus ribojimus. Iš karto po šio sprendimo naujų užsikrėtimo koronavirusu ir mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičiaus augimas sustojo, tarsi mostelėjus burtininko lazdele, rašo „Radio Svoboda“.

Liepos 3 d. Aleksejus Rakša, vienas pirmųjų, suabejojusių oficialių „Rospotrebnadzoro“ statistinių duomenų patikimumu, buvo atleistas iš „Rosstato“ patarėjo pareigų. Jo paties žodžiais tariant, šį atleidimą inicijavo ne jis ir net ne jo tiesioginė vadovybė tarnyboje. A. Rakša ir toliau abejoja oficialia statistika ir rašo, kad nepaisant jos, epidemija Rusijoje plečiasi.

Praėjus savaitei po atleidimo, „Radio svoboda“ A. Rakša pasakojo, kad jam buvo sunku nepastebėti „Rospotrebnadzoro“ skelbiamų duomenų neatitikimo – „Rosstatas“, kuriame jis dirbo, kasdien šalies Vyriausybei teikė savus, Rusijos civilinės registracijos tarnybos informacija pagrįstus, kur kas tikslesnius duomenis apie mirusių asmenų šalyje skaičių, rašo „Radio Svoboda“.

A. Rakšos skaičiavimu, per visą pandemijos laikotarpį dėl priežasčių, susijusių su COVID-19, Rusijoje mirė nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. asmenų. Oficialiais duomenimis tokių mirčių užfiksuota mažiau nei 11 tūkst. Anot A. Rakšos, 2020 m. pabaigoje „perteklinės mirtys“ Rusijoje gali siekti 100 tūkst. žmonių – tokia statistika nublokštų Rusiją į gyvenimo trukmės statistikos lentelių apačią.

„Mirė ne mažiau kaip 30 tūkst. žmonių“

– Papasakokite, kokios buvo Jūsų pareigos „Rosstate“ ir ar pajautėte, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai Rusijoje, tarnyboje būtų kažkas pasikeitę?

– „Rosstate“ dirbau daugiau kaip šešerius metus. Atlikdavau įprastas ekspertizes, ieškodavau klaidų, teikdavau analizes, sprendžiau įvairius nestandartinius su demografija susijusius uždavinius, reikalingus pristatymams, kažkokioms ataskaitoms, vertinimams, naujų rodiklių kūrimui, naujų metodikų rašymui, t. y. dariau tai, kas peržengia standartinius valstybės tarnautojo pareigybių rėmus.

Visa tai iš esmės buvo mano darbas. Pagal mano idėjas išvesti tam tikri „gegužės įsakymams“ panaudoti rodikliai. Visa tai užėmė maždaug 10–15, gal 20 proc. mano darbo. Nemažą jo dalį užimdavo demografinės prognozės, kurių tiesioginiuose skaičiavimuose tekdavo dalyvauti.

– Kokį vaidmenį „Rosstatas“ atliko koronaviruso pandemijos metu, renkant statistiką? Ir – kartoju klausimą – kaip pasikeitė darbas tarnyboje nuo tos akimirkos, kai Rusijoje prasidėjo pandemija?

– Pasikeitė lygiai taip pat kaip ir visų kitų tarnybų darbas. Vyresnius nei 65 metų darbuotojus pervedė dirbti nuotoliniu būdu, apskritai darbuotojų skaičius gana smarkiai sumažėjo, o darbo apimtys nė kiek nesumenko. Atsakymai į gyventojų užklausas, rodiklių skaičiavimas, kuris turi būti atliktas pagal planą. Padaugėjo dėl koronaviruso besikreipiančių gyventojų.

Na, ir, žinoma, „Rosstatas“ pradėjo kasdien teikti informaciją apie tikrąjį mirusiųjų nuo koronaviruso, su koronavirusu ir pan. skaičių Vyriausybei.

– Ar mes, paprasti žmonės, esame matę šią informaciją, ar ji buvo griežtai tarpžinybinė?

– Ne, tai buvo griežtai tarpžinybinė informacija. Matėme šią informaciją tik už balandį. Paskutinis mėnesis, už kurį Rusija atsiskaitė, buvo balandis, nuo to laiko daugiau nieko nebematėme. Dabar laukiame gegužės. Tačiau Vyriausybė šią informaciją gauna kasdien.

– Taip išeina, kad Jūs savo akimis iš karto matėte neatitikimus tarp šių Vyriausybei skirtų ataskaitų ir to, kas skelbiama viešai?

– Taip, tačiau tai toli gražu nėra pagrindinė priežastis, kodėl pradėjau piktintis oficialia koronaviruso statistika. Iš esmės ji tokia, kad bet kuris specialistas, į ją pažvelgęs ima garsiai kvatotis arba verkti. Tačiau net ir tai nebuvo pagrindinė priežastis. Galų gale didesnį mirčių [nuo koronaviruso] skaičių galima pastebėti, paskaičiavus bendrą mirštamumo nuo bet kokių priežasčių augimą.

Aš esu atlikęs savo skaičiavimus – manau, kad šiuo metu dėl koronaviruso Rusijoje jau yra mirę ne mažiau kaip 30 tūkst. žmonių, t. y. nuo koronaviruso, su koronavirusu, vadinkite kaip norite, svarbiausia, kad jei ne koronavirusas, šiandien jie būtų gyvi. Ne mažiau kaip 30 tūkst. ir tai, greičiausiai, yra dar pamažintas skaičius, nes mes nežinome, niekas nežino, kas vyksta Kaukaze, ten dalis žmonių apskritai nebevaikšto į civilinės registracijos skyrius.

„Kaukazas – tai tarsi juodoji skylė“

– Jei galima, papasakokite plačiau apie Kaukazo regionus. Ar yra Rusijoje daugiau panašių regionų, kur statistikos situacija kelia daugiausiai klausimų?

– Statistikos situacija Kaukaze jau labai daug metų, netgi dešimtmečių kelia nemažai klausimų. Kaukazas – tai tarsi juodoji skylė. Iš tiesų Kaukazo gyventojų skaičius yra išpūstas, mano manymu, bet 1 milijonu žmonių. Dar nedirbdamas „Rosstate“, dalyvavau 2010 m. gyventojų surašyme, vaikščiojau po namus, tačiau visai nebūtina dirbti „Rosstate“, kad suprastum, jog pas mus ir surašymuose, ir einamojoje apskaitoje daugelio Kaukazo respublikų gyventojų skaičius yra padidintas.

Ypač tai pasakytina apie Ingušiją – ten gyvena ne 500 su trupučiu tūkstančių, o 300 su trupučiu tūkstančių. Suprantate, čia kaip dėlionės, kaip lygtis. Jeigu surenkate kažkokią lygčių sistemą, imatės ją spręsti, greičiausiai randate kažkokį sprendimą. Lygiai taip pat ir čia. Mirštamumo, gimstamumo rodikliai, kažkokie netiesioginiai požymiai – visa tai galiausiai sueina į bendrą tašką. Tame taške realus gyventojų skaičius Ingušijoje siekia 300–350 tūkst. žmonių, greičiausiai apie 320–330 tūkst. Dagestane prirašyta nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. „papildomų“ žmonių.

Bet liūdniausia tai, kad kiekvieno surašymo metu Dagestane prirašoma dar daugiau gyventojų. Tai yra du geriausiai šią problemą iliustruojantys regionai Kaukaze, tačiau tai – sena istorija, prasidėjusi iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo. 1989 metų gyventojų surašymas buvo labai tikslus.

Apskritai Sovietų Sąjungoje po karo gyventojų surašymai buvo pakankamai kokybiški, kur kas tikslesni nei šiais laikais. Kodėl? Todėl, kad šiais laikais surašymo eigoje jo rezultatams didelės įtakos turi vietos administracinė valdžia.

Faktiškai surašymo metu „Rosstatas“ kovoja su vietos administracine valdžia, kuri yra suinteresuota kaip įmanoma labiau išpūsti atstovaujamo regiono gyventojų skaičių. O gyventojai, savo ruožtu, suinteresuoti surašymo metu prisiminti kokius nors seniai seniai kur nors išvažiavusius giminaičius ir pan. Tai yra viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra tai, kad Kaukaze žmonės apskritai niekada nemėgo lankytis civilinės registracijos skyriuose, kad užregistruotų mirusiuosius.

Analizavau visų Rusijos regionų duomenis ir mačiau, kad gegužę Dagestane dar nebuvo įregistruotos visos sausio mėnesio mirtys. Tai reiškia, kad ne visi sausį mirusių žmonių giminės iki gegužės mėnesio sugebėjo apsilankyti civilinės registracijos skyriuose. Kitaip tariant, laiko tarpas tarp žmogaus mirties ir jo giminaičių apsilankymo civilinės registracijos skyriuje gali būti labai didelis.

Tai labai svarbu, nes visiems prieinama statistika, kuria jūs naudojatės, kurią kiekvienas žmogus gali parsisiųsti iš „Rosstato“ tinklalapio, sudaryta pagal mirties registracijos datą. Tačiau yra statistika ir pagal konkrečią mirties datą. Dėl tokio didelio atsilikimo ši statistika renkama ir apdorojama kartą per metus ir skelbiama kitų po ataskaitinių metų birželio 15 d.

Tiksliau sakant, ji neskelbiama, ji tiesiog surenkama ir padedama į stalčių, o gauti ją galima tik pateikus specialią užklausą. Neseniai tokia statistika buvo surinkta, tačiau šiuo metu prieigos prie jos neturiu. Ir apie šiuos metus sužinosime visą teisybę, tik tai įvyks maždaug 2021 m. birželio viduryje.

„Puslapis stopkoronavirus.rf sąmoningai klaidinantis“

– Kaip šie statistikos apdorojimo niuansai atsiliepia su koronavirusu susijusiai statistikai, užsikrėtusiųjų ir mirusių nuo COVID-19 skaičiui?

– Dėl to, kad žmonės nustojo vaikščioti į civilinės registracijos skyrius, tarp kitko, ne tik Kaukaze, bet ir daugelyje Kubanės, Baškirijos ar kitų regionų kaimo vietovių, net ir „Rosstatas“, kuris pagal idėją turėtų turėti visą per civilinės registracijos tarnybą pereinančią informaciją, tos informacijos negauna. Todėl daugelyje sričių „Rosstato“ statistika atsilieka nuo tinklalapyje stopkoronavirus.rf, kuris akivaizdžiai yra sąmoningai klaidinantis ir kuris taiko labai griežtus kriterijus, pateikiamos informacijos.

Kad jame pateikiamoje statistikoje atsispindėtų mirtis nuo koronaviruso, turi būtinai būti pateikti tyrimo rezultatai, mirties liudijime tam tikroje konkrečioje grafoje būtinai turi būti įrašyta COVID-19 ir tai būtinai turi būti pagrindine mirties priežastimi. Remiantis šiais kriterijais, mirusių nuo koronaviruso skaičius iš tikrųjų greičiausiai kokiais 2,5–3 kartais mažesnis nei iš tikrųjų. O „Rosstatas“ skelbia visų grafų išklotinę, t .y. kokioje eilutėje nurodyta viena ar kita mirties priežastis.

Antra, deja, mūsų kodavimas nėra visiškai tikslus – šalia kodų U07.1 ir U07.2 (2020 m. balandį į tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10 įvesti koronaviruso infekciją žymintys kodai – „Radio svoboda“ past.) balandį ir net gegužę vis dar pasitaikydavo kodų B34.2 („koronaviruso infekcija nepatvirtinta“ – „Radio svoboda“ past.), t. y. kažkokių senų kodų, kurių buvo liepta nebenaudoti.

Būna, kad mirties liudijime pasitaiko net žodis „koronavirusas“, gydytojai jį įrašo ranka, nesinaudodami kodų sistema. Žinoma, visa tai reikia sudėti į viena. Nors yra teigiančių, kad sudėti negalima, tačiau aš manau, kad reikia, nes koronavirusas negali būti minimas dviejose skirtingose eilutėse vienu metu tame pačiame mirties liudijime.

Arba jis ten yra, arba galima jo ten iš viso nerašyti. Šie duomenys rodo, kad pas mus padidėjęs mirštamumas ir nuo plaučių uždegimo; pagal šalutinius požymius galima matyti, kad net ir „Rosstato“ paskelbti balandžio duomenys nėra visiškai išsamūs. Skirtinguose regionuose nusistovėjusios skirtingos tradicijos ir mirties priežasčių kodavimas.

Mirties priežasčių kodavimą mūsų šalyje išderino 2012 m. paskelbti „gegužės įsakymai“, kuomet buvo iškelti tikslai mažinti mirštamumą nuo tam tikrų konkrečių ligų. Buvo iškelti konkretūs tikslai, jie buvo pakankamai kvaili ir neprofesionalūs ir paaiškėjo, kad juos įgyvendinti galima tik manipuliuojant mirties priežastimis. Mūsų gydytojai jau perkando sistemą, vyr. gydytojai jau prie to pripratę.

– Tas pats atsitiko ir pandemijos pradžioje?

– Taip, buvo priimti pakankamai griežti kriterijai, visus mirusius nuo COVID-19 pradėta skrosti, ieškoti lėtinių ligų, kurios ir būdavo pirmiausia įrašomos į mirties liudijimą, COVID-19 nurodant kaip papildomą susirgimą. Pas mus buvo bene griežčiausios pasaulyje taisyklės, kurias taikant, apskritai buvo sunku suprasti, kiek žmonių mirė dėl koronaviruso.

Pabrėžiu, ne nuo koronaviruso, ne sirgdami juo, o būtent dėl koronaviruso – aš į vieną grupę apjungiu visus žmones, kurie šiuo metu būtų gyvi, jei ne koronavirusas. Statistika, kurią mums grūda „Rospotrebnadzoras“ ir tinklalapis stopkoronavirus.rf, apima tik tuos asmenis, kurių koronaviruso testas buvo teigiamas, kuriems pasireiškė ligos simptomai ir kurie gydėsi ligoninėje ir joje mirė.

Labai daug griežtų kriterijų, kurių kiekvienas nukerpa po nemenką gabalą nuo bendros statistikos ir palieka tik nedidelę dalį to, kas iš tiesų vyksta. Jei apytikriai paskaičiuotume, kiek pas mus dėl koronaviruso mirė žmonių, gautume apie 30 tūkst. O įskaičiavę Kaukazą ir atsižvelgę į tai, kad labai dažnai mirties liudijimuose koronavirusas apskritai nefigūruoja, dar ir daugiau. Bet visgi turbūt ne daugiau 40 tūkst.

– Kas šiuo metu, šiomis dienomis vyksta su koronaviruso statistika Rusijoje? Daugelis stebėtojų įžvelgė sąsajas tarp mažėjančio naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus ir balsavimo dėl konstitucijos pataisų, kurio išvakarėse Rusijos valdžia paskelbė apie palaipsninį karantino priemonių švelninimą. Ar Jūs pastebėjote šias sąsajas?

– Taip, pastebėjau, kad visa tai prasidėjo maždaug nuo birželio vidurio. Ir tai pasakytina ne tik apie besimptomius atvejus, bet ir apie tuos atvejus, kuriems simptomai pasireiškė. Ne paslaptis, kad Sveikatos apsaugos ministerija buvo nurodžiusi besimptomių atvejų iš viso neįtraukti į statistiką.

Dėl to skirtingose srityse stebimas staigus skaičiaus smukimas. Pavyzdžiui, Žemutinio Naugardo srityje nuo birželio pradžios į statistiką nebeįtraukia viruso nešiotojų, kuriems ligos simptomai nepasireiškia, ir ten užsikrėtusiųjų skaičius gerokai sumenko.

Skirtingi regionai skirtingu laiku pradėjo taikyti šiuos kriterijus, todėl besimptomių atvejų dalis pastoviai mažėjo. Anksčiau ji siekė 45-46 proc., o dabar – tik 30 proc. Birželio pabaigoje mums buvo parodytas tam tikras net ir tų atvejų, kuomet pasireiškia ligos simptomai, smukimas, tačiau nuo liepos 1 d. jų skaičius vėl ėmė augti.

Bet kuriuo atveju tinklalapyje stopkoronavirus.rf pateikiama statistika kelia labai daug klausimų, aš ja nepasitikiu ir, manau, bet kuriam specialistui aišku, kad ji yra iškraipyta, persukta, pagražinta, pritempta, apkarpyta, sulygiuota, praktiškai iš piršto laužta ir lengvai manipuliuojama. Tačiau nieko kito mes neturime, todėl tenka ją imti, iššifruoti, kažkur kažką iš vaizduotės pridurti. Kad ir kaip apmaudu, daryti jos pagrindu kokias nors išvadas labai sudėtinga.

„Rusijoje miršta vis daugiau žmonių“

– Kaip atrodo reali Rusijos statistika kitų šalių statistikos fone, jei atitaisytume visus bandymus ja manipuliuoti? Ar ji bent kiek panaši į pandemijos eigą kitose valstybėse?

– Ji panaši į JAV, gal kiek švelnesnė, turint omenyje mirusiųjų skaičių vienam gyventojui ir išaiškintų atvejų skaičių vienam gyventojui. Tačiau maždaug nuo birželio 12 d. pas mus pradėtos mažinti testavimo apimtys.

Jūs juk suprantate, kad nustatytų atvejų skaičius tiesiogiai priklauso nuo atliktų tyrimų skaičiaus. Taigi nuo birželio 12 d. testavimo apimtys pas mus susitraukė maždaug 10 proc. ir mažėja toliau. Į tai taip pat reikia atsižvelgti. Ir dar vienas momentas – nepaisant to, kad JAV auga užsikrėtusiųjų skaičius, mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius toje šalyje lieka pastovus. Mirčių skaičius ten smarkiai sumažėjo, maždaug 2–3 kartus ir kol kas lieka tame lygyje.

Matome, kad mirštamumas nuo šio viruso menksta. Užsikrečia labai daug naujų žmonių, tačiau miršta kol kas tiek pat. Galbūt dar nepraėjo pakankamas laiko tarpas, nes užsikrėtę žmonės 2–3 savaites serga ir tik tuomet miršta. Galbūt iš tiesų patobulėjo gydymo protokolai ir dėl to virusas tapo mažiau mirtinas.

Tačiau Rusijoje matome, kad kiekvieną mėnesį miršta vis daugiau žmonių. Dabar pradedame gauti birželio mėnesio duomenis iš civilinės registracijos tarnybos ir jie kur kas liūdnesni nei gegužės, nors iš esmės to ir reikėjo tikėtis.

Tačiau net ir iš oficialios tame keistame puslapyje stopkoronavirus.rf pateiktos statistikos matome, kad už Maskvos ribų mirusiųjų skaičius nenumaldomai auga ir tai, be abejo, liūdina. Ir, žinoma, suglumę visi tie, kas sakė, kad tai – „sezoninis virusas“, kad bus ir „antra banga“.

Pas mus dar pirma banga tik ką įsisiūbavo, išskyrus Maskvą, aišku, todėl apie jokią antrą bangą negali eiti kalba. Apskritai tokioje situacijoje labai keista kalbėti apie bangas.